Nuo oligarchinių planų iki pirmojo pasiklausymo: kaip subrendo „MG Baltic“ byla 1-oji dalis

Jų klausytasi siekiant surinkti žinių apie verslo kišimąsi į politiką, tačiau prie stalo nuskambėjusios frazės leido tuojau pat pradėti kriminalinį žvalgybos tyrimą, virtusį didžiausia Lietuvoje korupcijos byla.

Viešojoje erdvėje vadinamoji „MG Baltic“ byla dažnai suvedama į pinigų prikimštą degtinės dėžutę, kurią 2016 m. gegužę R.Kurlianskis perdavė tuomečiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ir vėliau bandė įforminti kaip paskolą.

Iš tikrųjų pastarasis epizodas tebuvo kulminacija ilgo ir intensyvaus žvalgybinio darbo, per kurį surinkta autentiškų žinių apie verslo įtakos Lietuvos politikai modelius ir korupcines schemas.

Manau, šios žinios neprarado aktualumo iki šių dienų, ypač kai žurnalistai ir teisėsauga nuolat tiria naujus galimos korupcijos atvejus, siekiančius aukščiausius valstybės politinio elito sluoksnius: abejonių keliančios buvusio premjero Gintauto Palucko paskolos iš verslininkų, o Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad valdančioji partija „Nemuno aušra“ per rinkimus naudojosi neteisėta lobistų pagalba.

2024 m. spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai nusprendė, kad kalėjime sėdintys E.Masiulis, R.Kurlianskis ir Vytautas Gapšys, taip pat švelnesnes bausmes gavę Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis nuteisti pagrįstai, o visa bylos medžiaga tapo prieinama visuomenei.

Tai ir paskatino imtis šio tyrimo: kelias savaites praleidau Vilniaus apygardos teismo archyve, fotografuodamas visus 173 bylos tomus (daugiau nei 35 000 puslapių), dar kelių mėnesių reikėjo perskaityti ikiteisminio tyrimo medžiagą, t. y. slapta įrašytų pokalbių stenogramas, perimtas SMS žinutes, kratų ataskaitas ir kitus dokumentus.

Remdamasis šia medžiaga, taip pat 2018 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktu parlamentiniu tyrimu ir interviu su STT bei VSD pareigūnais*, pabandžiau išgryninti „MG Baltic“ atstovų sukurtą neteisėtą lobizmo sistemą, kurią naudojant 2015–2016 m. buvo daroma reikšminga įtaka Lietuvos valstybės raidai.

Maždaug 2006 m. koncerno „MG Baltic“ įtaka Lietuvos politinei erdvei susidomėjo VSD Trečioji valdyba, kuriai patikėta stebėti su nacionaliniu saugumu susijusius ekonominius procesus.

„Stiprėjant tam tikroms verslo grupėms, net sakyčiau, formuojantis oligarchinėms struktūroms, Departamentas suprato būtinybę stebėti jų kišimąsi į politiką, – pasakojo žvalgas, dirbęs VSD Trečiojoje valdyboje. – Kalbu ne tik apie „MG Baltic“. Iš esmės mūsų darbas buvo stebėti, kad oligarchinės struktūros neperžengtų ribų ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.“

Nors tuomet „MG Baltic“ nebuvo finansiškai stipriausia verslo grupė Lietuvoje, bet koncerno vadovybė 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kurią nuosekliai stengėsi įgyvendinti.

Pagal planą buvo numatyta veikti trimis kryptimis. Pirma, per įtaką teisės aktams sumažinti Lietuvos valdžios, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį koncerno verslams. Antra, užsibrėžta sukurti ir palaikyti nuolatinius ryšius su valdžios institucijomis, reguliariai gauti patikimos informacijos iš Seimo ir Vyriausybės. Trečia, vykdyti neteisėtą lobistinę veiklą, kurios rezultatus būtų galima vertinti pagal „MG Baltic“ įtakai paklususių valstybės ir verslo struktūrų skaičių.

Strateginis prioritetas teiktas toms sritims, kuriose „MG Baltic“ turėjo verslo interesų: statybų, nekilnojamojo turto, IT ir telekomunikacijų, vartojimo prekių, mažmeninės prekybos, žiniasklaidos.

Visų pirma siekta prasiskverbti į Seimą ir Vyriausybę, čia užsimota plačiai: Aplinkos, Finansų, Kultūros, Sveikatos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijas.

Taip pat ketinta skverbtis į VMI, Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos tarybą ir LRT komisiją. Įtakos buvo siekiama ir per konkrečius politikus, valstybės tarnautojus, pareigūnus, kuriuos palenkti mėginta neteisėtais būdais – papirkinėjant, šantažuojant, neteisėtai renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją.

Kitaip tariant, koncerno planas užvaldyti valstybę, apie kurį viešai prabilta 2018 m. pradėjus nagrinėti „MG Baltic“ bylą, buvo ne tik žiniasklaidos ar politikų sukurta sensacinga abstrakcija, o tikra strategija, išguldyta koncerno planavimo dokumentuose. VSD tai vertino kaip „destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Koncerno įtaka gerokai sustiprėjo 2003–2013 m. laikotarpiu, nusipirkus populiarią LNK televiziją bei naujienų portalą „Alfa“ ir suformavus savą žiniasklaidos grupę.

„Iš prašalaičių tapo rimtais reikalų tvarkytojais“, – apibendrino buvęs STT kriminalinės žvalgybos pareigūnas, dirbęs prie „MG Baltic“ bylos. Žiniasklaidos priemonių įsigijimas sudarė sąlygas formuoti visuomenės nuomonę apie politinius sprendimus ir procesus koncernui reikalinga kryptimi. Be to, žiniasklaida tapo platforma daryti įtaką partijoms ir konkretiems politikams – kritikuoti nepalankius ir apdainuoti tuos, kurie atitiko koncerno interesus.

2010 m. buvo pertvarkyti Lietuvos žvalgybos institucijų veiklos principai. VSD neteko galimybės vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, todėl Trečiosios valdybos pareigūnai galėjo stebėti procesus ir, esant reikalui, informuoti kitas tarnybas arba valstybės vadovus, bet negalėjo vykdyti ikiteisminių tyrimų.

Tai reiškė, kad STT svarba išaugo, o pati institucija sustiprėjo. „Į korupcinius nusikaltimus pažiūrėta rimčiau, prasidėjo didelių tyrimų realizavimas“, – pasakojo buvęs STT kriminalinės žvalgybos pareigūnas.

Per kelerius metus pradėta ir vėliau sėkmingai baigta ne viena korupcinio pobūdžio rezonansinė byla. 2014 m. plačiai nuskambėjo vadinamoji „Pirk dramblį“ byla, kurioje partijos „Tvarka ir teisingumas“ politikai buvo kaltinami kyšininkavimu, turto švaistymu ir prekyba poveikiu. Tais pačiais metais STT už kyšininkavimą sulaikė Vilniaus prokurorę Nijolę Bareikienę. 2015 m. surinkta įrodymų, kad farmacijos bendrovė „Valentis Pharma“ papirkinėjo gydytojus. 2016 m. sulaikyti „Lietuvos ryto“ redaktorius Gedvydas Vainauskas ir nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, kurie buvo įtariami taręsi dėl kyšio, – ši byla vienintelė iš aukščiau išvardytų galiausiai baigėsi išteisinimu, nors diskusijų ir abejonių dėl teismo sprendimo kyla iki šiol.

Tuo laikotarpiu STT dirbęs kriminalinės žvalgybos pareigūnas taip apibendrino šį teisingumo požiūriu sėkmingą laikotarpį: „Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedviprasmiškai kūrė kovos su oligarchais politiką. Ji aktyviai kalbėjo apie oligarchų įsigalėjimą ir nepotizmą valstybės tarnyboje. Tuo laiku į Tarnybą buvo priimta nemažai profesionalių tyrėjų ir tyrimams vadovauti pajėgių pareigūnų. Be to, išplėsta techninė bazė“.

Taigi maždaug nuo 2014 m. tarnyba tapo pajėgi pasamdyti aukščiausios klasės tyrėjų ir įsigyti modernios įrangos informacijai rinkti ir analizuoti – tuo laiku ir pačiam teko girdėti teisėsaugos bendruomenės kalbų, esą STT techniniu požiūriu išsiveržusi į priekį.

„Stiprėjimas prasidėjo ir dėl kokybės kontrolės, – sakė STT kriminalinės žvalgybos pareigūnas. – Anksčiau teismuose pralaimėjome ne vieną bylą dėl įrodymų kokybės, dėl netinkamos taktikos ar procesinio įforminimo, todėl pradėjome analizuoti nesėkmių priežastis ir daryti išvadas. Pamokos tikrai padidino kriminalinės žvalgybos kokybę. Be to, netradiciniai sprendimai padėjo gauti savalaikę informaciją“.

Naujos techninės priemonės ir nauji metodai leido gauti informaciją realiu laiku – ne tik identifikuoti abejotinus verslo ir politikų ryšius, bet ir numatyti būsimus nusikaltimus, pavyzdžiui, dėžutės su pinigais paėmimą. Kadangi pagal Lietuvos įstatymus ir teisminę praktiką korupciją labai sudėtinga įrodyti atgaline data – reikia pagauti už rankos nusikaltimo metu – šitoks proveržis davė pastebimų rezultatų.

Kaip ir kitos kriminalinę žvalgybą vykdančios institucijos, STT nuolat gaudavo šaltinių informacijos apie įvairius su politika ir valstybės tarnyba susijusius veiksmus, kuriuose sudalyvaudavo „MG Baltic“ atstovai.

Dažniausiai tai būdavo susiję su viešaisiais pirkimais – koncernas siekė brangių valstybės užsakymų, susijusių su jų verslo sritimis. Tačiau šaltinių pranešamos informacijos neužtekdavo pradėti ikiteisminiams tyrimams.

„Mums buvo žinoma, kad šitas darinys galbūt bando kištis į valstybės procesus, daryti įtaką, gauti naudos, bet kol nebuvo konkretaus rimto pagrindo pradėti kriminalinę žvalgybą, tai buvo per daug rizikinga, suprantant visas iš to išplaukiančias pasekmes“, – pasakojo vadovaujančias pareigas STT užėmęs pareigūnas.

Tarnyba suprato, kad turi daryti viską griežtai pagal įstatymų nustatytą tvarką (angl. by the book), ir vengti bet kokių pilkųjų zonų. Jeigu tyrimo metu būtų kažkokių nenuoseklumų, kontrolės veiksmų, neturinčių neginčijamo pagrindo (pavyzdžiui, pasiklausant, sekant, slapta patenkant į patalpas) – vėliau teismuose koncerno atstovai, padedami brangių advokatų ir įtakos svertų, nesunkiai laimėtų, o proga išnarplioti jų sukurtą tinklą būtų prarasta galbūt visiems laikams.

Kalbinti STT pareigūnai pasakojo, kad maždaug 2015 m. gerokai padaugėjo žvalgybinės informacijos apie koncerną.

„Degė visos raudonos lemputės“, – apibendrino buvęs STT pareigūnas. Kitas pareigūnas, užėmęs vadovaujančias pareigas, pasakojo, kad „informacija lindo iš visų galų. Viskas rodė, kad bandoma jau ne tik savo verslo klausimus spręsti, bet ir formuoti valstybės politiką“.

Tada ir įvyko esminis lūžis, kai nuo procesų stebėjimo pereita prie konkrečių faktų tyrimo – visi kalbinti STT ir VSD pareigūnai sutiko, kad prielaidas pradėti „MG Baltic“ korupcijos bylą sudarė 2015 m. rugpjūčio 28 d. slapta įrašytas koncerno viceprezidento R.Kurlianskio ir tuomečio VMI vadovo D.Bradausko pokalbis viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“.

R.Kurlianskis ir D.Bradauskas susitiko aptarti prekybos centrus „Maxima“ valdančios verslo grupės „VP grupė“ akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus viešų veiksmų: pastarasis VMI ir žurnalistams perdavė stambiųjų verslų naudotas mokesčių vengimo schemas, kai sujungiant įmones ir kitaip gudraujant iš Lietuvos į užsienio šalis buvo išvedamos piniginės lėšos, nors reali veikla ir toliau vykdyta Lietuvoje.

Iš pokalbio detalių galima suprasti, kad R.Kurlianskis domėjosi, kokių veiksmų prieš taip besielgiančius verslus imsis mokesčių administratorius. R.Kurlianskis prašė D.Bradausko, kad jam pavaldūs VMI specialistai neoficialiai įvertintų „MG Baltic“ reorganizacijos planus, matyt, tikintis ateityje išvengti nemalonumų.

Vien tai, kad VMI vadovas sutiko pasitarnauti koncernui ir atvirai dalinosi tarnybinėmis paslaptimis, sudomino teisėsaugos pareigūnus (vėliau dėl to pradėta atskira byla), tačiau svarbiausia frazė nuskambėjo pokalbiui pasisukus apie politiką.

D.Bradauskas prasitarė netrukus eisiąs susitikti su Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu ir paprašė R.Kurlianskio nuraminti politiką, kad VMI viršininkas ateina viso labo susipažinti. Į tai R.Kurlianskis atsakė: „Gerai, kad šitą temą pakėlei. [...] Turėk galvoj, kad mudu su Darium [Mockumi; čia ir toliau įterpiniai laužtiniuose skliaustuose mano, – D. P.] planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį. Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėmis yra pakankamai svarbūs. Tai tu gerai pagalvok, kur, sakykim, tavo personalijai galbūt yra ne tokie geri santykiai [su politikais], ar nėra [jokių] santykių, tai mes [tave] tiesiog į savo paketą įdėsim“. Koncerno atstovas leido suprasti, kad į „paketus“ įtraukiami žmonės, kurie yra svarbūs koncernui: „Turbūt jau trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, [„Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių Stasį] Dailydką“.

Korupcinėms kalboms tarsi subkultūrai būdingas savitas slengas, kurį pokalbininkai supranta ir be paaiškinimų, taigi R.Kurlianskis nedetalizavo, kas yra tie „paketai“, o D.Bradauskas apie tai neklausė.

Tačiau pokalbio slapta besiklausantys pareigūnai rėmėsi prielaida, kad „MG Baltic“ atstovai ketina rudenį kalbėtis su rinkimuose dalyvausiančiais įtakingais politikais ir pateikti korupcinius pasiūlymus, „paketus“ – matyt, siūlyti finansinę ar kitokią paramą per artėjančius 2016 m. Seimo rinkimus, mainais tikintis sulaukti koncernui naudingų sprendimų, pavyzdžiui, įtakinguose postuose (VMI ar „Lietuvos geležinkeliuose“) išsaugoti palankius žmones.

„Tada pirmą kartą atsirado mintis, kad čia gali kažkas būti“, – pasakojo STT kriminalinės žvalgybos pareigūnas.

STT specialistai ir vadovai, įvertinę per slaptą pasiklausymą surinktą informaciją ir kontekstą, žinomą iš kitų šaltinių, priėmė sprendimą kreiptis į teismą prašant sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Siekiant apsidrausti nuo galimos „MG Baltic“ atstovų įtakos Vilniaus teisėjams, buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą, – dabar galima teigti, kad sprendimas pasiteisino ir informacija nenutekėjo. Prašyta leisti sekti R.Kurlianskį, pasiklausyti jo telefoninių ir gyvų pokalbių, perimti SMS žinutes, patekti į privačias patalpas, biurą, automobilius. STT prašyme pažymėta, kad R.Kurlianskis „pats arba per kitus asmenis paveiks ir galimai kurstys piktnaudžiauti tarnybine padėtimi [...] pasiūlys, pažadės, susitars duoti ar duos kyšį“.

Vėliau panašūs prašymai Šiaulių apygardos teismui pateikti dėl E.Masiulio, V.Gapšio, G.Steponavičiaus, Š.Gustainio ir kitų susijusių žmonių. „Kaip būna dažnu atveju, supratimo, kad tai bus didelė byla, nebuvo“, – pasakojo buvęs STT ikiteisminių tyrimų pareigūnas.