Spalio 17 d. Vilniuje įvyko naujienų portalo Lrytas inicijuota didžiausia praktinė konferencija ir paroda Lietuvoje saugumo tema – „Saugumo kodas“. „Saugumo kodas“ – tai Lrytas iniciatyva, įgyvendinama kartu su Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, Telia ir kitais partneriais.
Diskusijoje „Lietuvos vaidmuo regioninėje gynyboje: Baltijos linija ir Rytų skydas“, buvęs krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ir karybos apžvalgininkas Aurimas Navys apžvelgė situaciją ir kylančias grėsmes.
Gynybos planai
T. Godliauskas akcentuoja strategines Lietuvos partnerystes su kitomis šalimis ir pabrėžia politinius susitarimus dėl gynybinių sienų. Jis paminėjo Lenkiją, Latviją ir Estiją bei ragina suprasti, kad gynyba prasideda nuo karinės idėjos.
„Priešas gali įveikti bet kurią kliūtį, jeigu ji nebus integruota į karinę logiką, NATO ir nacionalinius planus“, – pridūrė jis.
T. Godliauskas pasidžiaugė, kad amerikiečiai taip pat mato Rytų regiono svarbą nuo Suomijos iki Bulgarijos savo priemonių integravimui bendruose veiksmuose su NATO. L. Kasčiūnas aiškino, kad kariniai sprendimai pirmiausia kyla iš NATO gynybos planavimo.
„Didžiulis deficitas – oro gynyba“, – neslėpė jis.
NATO nurodo, kiek pajėgumų kiekviena šalis turi turėti, jei neturi – gauna iš kitos sąjungininkės, kuri turi jų daugiau. L. Kasčiūnas pateikė pavyzdį, kad tolimojo nuotolio raketos „Patriot“ ateitų iš amerikiečių, nes Lietuvoje jų neturime.
„Amerikiečiai keičia požiūrį ir stumia europiečius į atsakomybę“, – teigė jis.
Užsiminęs apie Lietuvos divizijos kūrimą, L. Kasčiūnas teigė, kad tai atėjo iš NATO gynybos planų, kad atgrasytų ir veiktų su kitomis pajėgomis, pavyzdžiui, Vokietijos brigada.
„NATO planavimas remiasi kolektyvine gynyba, bet klausimas, ar jis gebėtų prisitaikyti prie naujo karybos iššūkio, kurį matome Ukrainoje“, – klausimą kėlė L. Kasčiūnas.
Ar visuomenė pasiruošusi galimoms grėsmėms?
A. Navys užsiminė, kad Kremliui pavyksta primesti tai, ką jis nori. Nors diskutuojame apie karines priemones, jo teigimu, neatsižvelgiame, kad situacija pasikeitė.
„Nebėra karinių taikinių“, – pridūrė A. Navys.
Jis aiškino, kad Rusija koncentruojasi į visuomenės mąstymą, o atskiriant kariuomenę ir karinę dalį nuo visuomenės laiko didžiule bėda.
„Mes neturime tokios prabangos, ypatingai Lietuvoje, kalbėti apie karinę dalį ar atskirą visuomenę“, – teigė jis.
A. Navys nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, kad jau esame fronto linijoje, kurioje vyksta mąstymo karas.
„Diskutuojame, kas bus po 3 metų, galbūt mes jau pralošinėjame“, – rėžė jis.
A. Navys tikino, kad Rusija naudojasi savo informacine galia, o paveikti atsistojame į nuolaidžiavimo poziciją.
T. Godliauskas antrino, kad pastangas reikia dėti visur, o tam reikalingi energetikos, sveikatos ir kitų sektorių pasirengimas. Sveikatos apsaugos ministerija dirba su rezervais, atsargomis, ligoninėmis. Energetikos sektorius diversifikuoja atsargas, tiekimo linijas, sujungia skirtingas energetikos rūšis.
Jis pabrėžė, kad tiek NATO, tiek mūsų pačių vienas iš svarbių tikslų yra visuomenės atsparumas dezinformacijai, propagandai ir kibernetinėms grėsmėms.
L. Kasčiūnas pateikė pavyzdį, kuomet rusams nesiseka kare, jie naudojasi branduolinio ginklo perspėjimais. Po jų dalis Vakarų sušvelnėja ir bando neeskaluoti situacijos. Jis pabrėžia ir rusų gąsdinimą kiekybe, kai akcentuojamas ilgas ir alinantis karas.
Lietuva kitų šalių kontekste
Kalbėdamas, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, A. Navys teigė, kad 5 proc. gynybai nuo BVP rodo, kad esame pirmaujanti valstybė. Rodydami valią gintis įtraukiame ir kitas Aljanso šalis, kurios yra nutolusios.
Turime apjungti kitas sąjungininkes ir parodyti, kad gintis nėra tik Lietuvos interesas, todėl A. Navys ragina keisti mąstymą.
„Rusija daro viską, kad Aljansas išsiskaidytų“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas priminė, kai į NATO įstojo Švedija ir Suomija, o Baltijos jūra buvo vadinama vidiniu NATO ežeru. Po to sekė įvairios provokacijos ir trūkstantys kabeliai. Reikėjo imtis veiksmų ir užtikrinti, kad Baltijos jūra iš tikro taptų vidiniu ežeru.
Prisijungę suomiai pasigedo NATO planuose visuotinės gynybos, nes visą laiką galvojo, kad priešinsis vieni. A. Navys ragino visuomenę suprasti ir dirbti ties tuo, kad žmonės nenorėtų, jog ateitų rusas, nes valstybė visų pirma yra žmonės.
T. Godliauskas svarbiu aspektu paminėjo institucijų sąveiką ir koordinaciją, kad darant darbus turime įtraukti ir kitus.
„Mūsų koordinacija visais lygiais yra vienas iš Achilo kulnų“, – apibendrino jis.