Kodėl žurnalistai protestuoja? Prieš ką jie protestuoja? Ar tai liečia tik visuomeninį transliuotoją LRT? Kokie valdžios veiksmai išprovokavo priimti tokį sprendimą? Kokias grėsmes įžvelgia visuomenę informuoti pasišventę savo sričių profesionalai ir ką reiškia ta vis pasigirstanti frazė „orbanizacija“?
Portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ į situaciją buvo pažvelgta iš esmės ir tiesiai šviesiai įvardyta, kas vyksta ir kas stovi už sprendimų, kuriais bandoma apriboti žiniasklaidos, o kartu ir visuomenės, žodžio laisvę.
„Įdomu, kiek žmonių supras, kad be žiniasklaidos ir jie nebeturės laisvo žodžio“, – tai tik viena iš Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės Birutės Davidonytės frazių, kurios turėtų priversti suklusti kiekvieną pilietį.
Žurnalistinių tyrimų autorė atvirai kalbėjo apie pasiektą lūžio tašką, Gitano Nausėdos ir socialdemokratų vaidmenį, kodėl prisiminė Ramūną Karbauskį ir kokį galutinį Seimo planų tašką ji regi.
LRT virstų ne žiniasklaidos priemone, o ruporu
Lapkričio 26 dieną sukurta peticija „Prieš LRT politinį užvaldymą“ buvo sukurta dėl Seimo valdančiųjų pasiūlytų LRT įstatymo pataisų. Ji jau surinko daugiau nei 131 tūkstantį parašų, prie protesto balso prisijungė gausybė žinomų žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių darbuotojų.
Žiūrovai girdėjo tylą prieš LRT „Panoramą“ ir svarbiausias radijo laidas, išvydo „Verslo žinių“ numerį, kurio viršelyje įvardintas raginimas patraukti rankas nuo laisvo žodžio, žinia apie protestą pasirodė visuose pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose, o portale Lrytas – ir speciali pranešimo juosta, ir laidos apie žiniasklaidą, laisvą žodį.
200 LRT žurnalistų ir darbuotojų išplatino pranešimą, kad prisideda prie protesto.
„Dabar Seime „Nemuno aušra“, socialdemokratai ir valstiečiai svarsto įstatymo projektą, kurį priėmus būtų galima lengviau atleisti LRT vadovą. LRT vadovui atleisti reikėtų mažos – netgi pusės – tarybos, be jokios svarbios priežasties ar viešojo intereso pažeidimo. Ir viską norima paslėpti po slaptu balsavimu. Tokios pataisos ne tik šią LRT vadovę, bet ir visus ateities vadovus pavers politikams palankiais statytiniais“, – paaiškino B.Davidonytė.
Strateginius LRT klausimus sprendžiančią LRT tarybą sudaro 12 narių. Keturis tarybos narius skiria Prezidentas, keturis – Seimas, keturis – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas.
Seimo pataisose siūlyta, kad LRT generalinę direktorę LRT taryba galėtų atleisti 6 balsais. Vėliau kalbėta, kad tai būtų galima padaryti 7.
Dabar tai padaryti galima trečdaliu balsų.
„Iš principo politikų deleguoti žmonės galėtų atleisti LRT vadovą be jokios svarbios priežasties. Nes kažkas nepatiko – galbūt per daug LRT kažką kritikuoja arba apie kažką kalba per aštriai. Tada tai nebėra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė. Tai yra valdžios politikų ruporas. Tai ir vyksta – atviras kelias į visuomeninio transliuotojo užvaldymą, turinio užvaldymą“, – kalbėjo B.Davidonytė.
Įspėjimai jau dabar virsta realybe?
Kalbėdama apie tokių pataisų tikslą B.Davidonytė vaizdingai nupiešė, ko siekia valdantieji. Praėjus kelioms dienoms po jos pasakytų žodžių toks vaizdas virto realybe.
Jiems neužtenka, kad LRT paskelbtų naujienas ir praneštų žinias. Jiems tokios LRT nereikia – jiems reikia jų gerų darbų, kad būtų propagandos ruporas, kuris keltų reitingus. Galbūt grąžins legendinę laidą „Kas geresnio, premjere?“. Kur kalbamasi gražiai, kaip jis miega, kaip jaučiasi, kaip jį visi puola, ar nepavargo, – ketvirtadienį kalbėdama su D.Pancerovu sakė B.Davidonytė. – Jiems nereikia politiškai neutralios LRT, o politiškai angažuotos ir jiems palankios.“
Šiuos žodžius ji tarė dar prieš tai, kai LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, jog du LRT tarybos nariai iš LRT turinio komiteto apskundė tarybos skiriamai etikos kontrolierei jos „tonaciją“ laidoje „Dienos tema“, kur ji kalbino socialdemokratą Šarūną Birutį ir konservatorių Vytautą Juozapaitį.
E.Samoškaitė teigė, kad vienas iš apskundusių tarybos narių yra paskirtas Seimo, o kitas – prezidento. Skundas – dėl jos tono kalbant su socialdemokratu Š.Biručiu.
„Štai priėjome prie to, kad dabar LRT tarybos nariai vertina žurnalistų „tonaciją“ ir ją skundžia. Koks siunčiamas signalas žurnalistams? Būkite malonūs ir pataikaukite, neužduokite nemalonių klausimų, nepriminkite žiūrovams nemalonių aplinkybių, o kai pašnekovas pradeda pasakoti istoriją nuo Adomo ir Ievos – šiukštu nenutraukite jo ir neperklauskite. Na, aš šiek tiek kitaip suvokiu žurnalistiką. Ir šiek tiek kitaip suvokiu, kiekvieno pareigas pagal įstatymą“, – paskelbė žurnalistė.
Žurnalistai – ne už LRT administraciją, o už žiniasklaidos principą
Pasak žurnalistų, Seimo siekiai peržengia LRT ribas. Visuomeninis transliuotojas – tik pirmasis žingsnis. Protesto kritikai šaukia, kad taip ginami LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės interesai, tačiau tai gerokai prasilenkia su realybe.
„Ne kartą sakiau, kad kritiškai vertinu daugelį LRT sprendimų. Nesutinku, kad žurnalistai negali reikšti nuomonės ten, kur ta nuomonė aiškiai pažymėta ir atskirta, – pabrėžė B.Davidonytė. – Dabar pamatėme, koks svarbus žurnalistų balsas. Žurnalistai gina LRT, ginasi nuo spaudimo. Techniškai dabar jie pažeidžia tą etikos kodeksą, nes reiškia nuomonę.
Negaliu suvokti, kodėl politiką stebintys žurnalistai negali reikšti nuomonės apie politiką. Ne raginti balsuoti, bet reikšti nuomonę apie vykstančius politinius procesus.“
Pasak B.Davidonytės, LRT administracijos veiksmai netgi atsisuko prieš ją – būtent taip ji mano apie LRT žurnalistams nuskambėjusią rekomendaciją nedalyvauti protestuose, nereikšti nuomonės politiniais klausimais.
„Tai buvo savotiškas LRT administracijos žaidimas. Remigijus Žemaitaitis tik atėjęs pasakė, kad LRT bus auditai ir visa kita. Kaip sakė keliems LRT žurnalistams: „Nebevarkit, nesistenkit, šakės jau.“ Realiai administracija šiais sprendimais bandė ieškoti kompromisų su politikais. Tarsi žiūrėkite – pasikeitėme, esame politiškai neutralūs, objektyvūs. Bandė įtikti politikams.
Tai – esminė klaida. Bet tokie politikai tai supranta, kaip silpnumo ženklą ir puola dar labiau. Tas pats, kas galioja bendraujant su A.Lukašenka – matėme, ką jis traktavo kaip silpnumą ir kiek tai mums kainuoja. Čia lygiai tas pats – pradėjo trauktis ir daryti įvairius kompromisus. Tai kainavo“, – paaiškino B.Davidonytė.
Ji priminė, kad patys LRT žurnalistai yra viešai atsiriboję nuo M.Garbačiauskaitės-Budrienės, nuo LRT tarybos ir administracijos.
„Jie gina LRT principą: net jeigu LRT dabar yra netobula, yra problemų. Administracija klaidų padarė, bet siūlau jas spręsti po to, kai bus išspręstos Seimo pataisos“, – sakė B.Davidonytė.
„Interesai sutapo“
Lietuvos žurnalistai apie grėsmę laisvam žodžiui kalba tikrai ne pirmą kartą, tačiau šįkart susiklostė situacija, kokios nebuvo anksčiau.
Kaip sakė B.Davidonytė, vienodo siekio išskirtinai trokšta prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Nemuno aušra“, kurios lyderio R.Žemaitaičio pareiškimai žurnalistams ir savotiška panieka nuskambėjo ne vieną kartą.
„Visų jų interesai šioje pozicijoje tobulai sutapo, nes visi nori sau palankaus visuomeninio transliuotojo, sau palankios žiniasklaidos, – laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjo B.Davidonytė. – Du LRT tarybos nariai yra skiriami prezidento ir kadangi dabar tai jo antroji kadencija, jis turi 4 tarybos narius.“
Čia ji pabrėžė – LRT įstatymo pataisos yra tik viena detalė, o bandymą paveikti LRT jau buvo galima stebėti ir anksčiau.
„Turėjome politinio neutralumo audito tyrimą, kur buvo skaičiuojama, ar žurnalistai pakankamai objektyvūs. Ir jis baigėsi niekuo, o jį kritikavo tarptautinė bendruomenė, institucijos, ir žurnalistų bendruomenė Lietuvoje.
Tai buvo bandymas cenzūruoti žurnalistus. Neva jie turi kiekvienam politikui turi užduoti vienodą sekundžių klausimą. Tai absurdas. Nešališkumas turi egzistuoti, bet ne skaičiuoti pašnekovus ir laiką, kiek jie kalba.
Po didelio viešo spaudimo tas auditas ir baigėsi niekuo. Nenustatė reikšmingų pažeidimų, ar kad LRT žurnalistai būtų angažuoti, šališki, – sakė B.Davidonytė. – Prezidentūra tame veikia seniai. Tai senas planas, daromas mažais žingsneliais, siekiant perimti kontrolę.
Prezidentas rado palaikymą Seime.“
Socialdemokratų ir G.Nausėdos žaidimas?
Stebint situaciją gali susidaryti įspūdis, kad R.Žemaitaitis yra kone pagrindinis spaudimo LRT iniciatorius, tačiau pasak B.Davidonytės – tai nėra tiesa. Ji skaičiuoja, kad be socialdemokratų „Nemuno aušros“ siūlymai Seime sulauktų vos 30 balsų ir neturėtų įtakos.
„Nemuno aušra“ čia yra mažiausias žaidėjas. R.Žemaitaičio pareiškimai – ryškūs, bet turi mažiausią įtaką. Jie tiesiog yra pataisų veidas, nes gali eiti ir rėkti bet ką, o LSDP gali išmesti juos į priekį ir patys pasislėpti ir nekalbėti.
Jiems tai patogu, bet socialdemokratai balsuoja už šį projektą. Į pirmąjį pateikimo balsavimą didžiulė dauguma socialdemokratų buvo surinkti kaip į biudžeto priėmimą“, – sakė B.Davidonytė.
LRT klausimą ji sietų su galimu reitinguose žemyn smingančių socialdemokratų ir visuomenės akyse krentančiu G.Nausėdos susitarimu.
„Galbūt jie yra numatę kokį naują vadovą, dėl kurio yra sutarę. Kuris bus palankus vadovas, kuris atleis visus redaktorius, pakeis kryptį, atleidinės žurnalistus, kurie nesutinka su reikalavimais skelbti valdžiai palankią informaciją.
Tai – du pagrindiniai žaidėjai“, – svarstė ji.
Prisiminė R.Karbauskį
B.Davidonytė pabrėžė – labai svarbu, kad visuomenė ateitų dabar ir nelauktų, kol bus per vėlu. Ji skaičiavo, kad kai pagrindine valdančiąja partija buvo Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), koaliciją sudariusi su LSDP , riboti žiniasklaidą buvo 15 bandymų.
„Didžiausia mūsų klaida tada buvo, kad mes su pirmuoju bandymu prikišti rankas mes nedavėme, visuomenė nedavė, aiškaus atkirčio. Ir tai mums kainavo, kad per trejus metus turėjome 15 įvairiausių bandymų riboti žodžio laisvę, nes jie tai darė vėl ir vėl.
Galbūt drąstiškai skamba žodis „orbanizacija“, bet tai yra vienas iš to žingsnių. Visuomeninio transliuotojo užvaldymas yra viena iš pirmųjų grandinių, kuri turi būti padaryta, jeigu nori „orbanizuoti“ šalį. Ir tą reikia stabdyti, o ne kai įsibėgėja, nes tada galime nebespėti“, – kalbėjo B.Davidonytė.
Pasak jos, dabartinė valdžia bando pakartoti R.Karbauskio 2016–2020 metais vykdytą procesą.
„Galbūt R.Karbauskis turėjo labiau apgalvotą ir mažiau chaotišką planą, bet abiem atvejais siekiama užvaldyti žiniasklaidą, kalbama apie nepriklausomas institucijas kaip Konstitucinis teismas, į kurį jau dabar skiriami politikai. Tai dar vienas bandymas. Tų norų turėsime ir ateityje.
Yra valdžios žmonių, kurie nori, kad Lietuva būtų tokia kaip Vengrija ir jie bando pradėti tuos procesus. Klausimas, kokią įtaką jie turi.
Dabar matau, kad norintys pradėti tuos procesus turi didžiulę įtaką“, – sakė ji.
Pasak B.Davidonytės, „orbanizaciją“ (kalbama apie Kremliui pritariančio Vengrijos premjero Viktoro Orbano įvykdytas žiniasklaidos laisvę suvaržiusias reformas, – red.) veiktų tokiu principu:
„Pirmiausia jie ateis į LRT ir pavers transliuotoją valdžios propagandos ruporu. Tada pasipils visą kitą žiniasklaidą ribojantys įstatymai. Tada svarbu apriboti nepriklausomus kūrėjus ir pilietinės visuomenės organizatorius. Pagal jau žinomą schemą, tam yra užsienio agentų įstatymas. Toks paveikslas reikštų didžiulį pilietinės visuomenės apribojimą. Jeigu nutiltų žiniasklaida, pilietinė visuomenė, institucijos, NVO, iš lėto nepastebėtume, kaip kiekvienas nutylame. Tai – tik vienas scenarijus.“
„Lūžio taškas“
B.Davidonytė įspėja – dabar stebime lūžio tašką.
„Tas procesas iki šiol buvo parengiamojoje stadijoje ir dabar pereina į įstatymų leidžiamąją stadiją. Čia turime lūžio tašką. Arba dabar kaip visuomenė parodome, kad mums tai netinka, arba važiuosim toliau. R.Žemaitaitis jau kalba, kad dar registruos dešimtis su žiniasklaida susijusių įstatymų. Ir ką tada?“, – laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ sakė ji.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė siūlė atkreipti dėmesį ir į pastaruoju metu itin paplitusią tam tikrų politikų retoriką, kuria jie atakuoja žiniasklaidą.
„Didžiausia problema šiuo metu yra pasitikėjimas žiniasklaida. Matome aktyvius bandymus – tiek iš R.Žemaitaičio, tiek ir iš socialdemokratų, kurie feisbuke pasisako stipriau už jį – diskredituoti žiniasklaidą. Jie bando sumažinti pasitikėjimą žiniasklaidą. Aišku, kad jie nenori, kad žmonės tikėtų žiniasklaidos tyrimais, pateikiamais faktais, nuomonėmis. Jie nori, kad tai būtų jiems palanku.
Lėtas reputacijos griovimas – labai pavojingas dalykas. Tai – didelė žiniasklaidos problema, nes mes susiduriame su pasitikėjimo krize.
Viskas prasideda nuo žiniasklaidos diskreditavimo, kad visi parsidavę ruporai“, – kalbėjo B.Davidonytė.
Žurnalistų tikslas – vienas
Viešojoje erdvėje informacijos apie žurnalistų protestą – daug, tačiau sparčiai plinta ir melagienos arba iškraipyta informacija.
Pasak B.Davidonytės, protestu siekiama vieno labai aiškaus tikslo: „Mūsų protesto reikalavimas yra vienas – atmesti šias pataisas, jų nesvarstyti, neklijuoti ant „Nemuno aušros“ įvairių pasiūlymų. Mes tam nepritariame. Atmeskime šias pataisas, kurios ir pateiktos nedemokratišku būdu, buldozeriu.
Jeigu Seimo nariai galvoja, kad reikia pakeitimų – darykime darbo grupę iš žurnalistų, ekspertų, sėskime ir kalbėkime, kokio visuomeninio transliuotojo norime. Tai būtų suderintos, aptartos pataisos.
Mes išsiuntėme pasiūlymą viešai, išsiuntėme Kultūros komitetui, Seimo pirmininkui, prezidentui, ministrei pirmininkei, visiems politikams. Kultūros asamblėja yra išsiuntusi kvietimą moderuoti apskritojo stalo diskusiją. Sėskime pakalbėti apie žodžio laisvės principą.“