Po Seimo langais – per 10 tūkst. žmonių: žiniasklaidos laisvės gynėjai siuntė žinią G. Nausėdai

2025 m. gruodžio 9 d. 11:52
„Šalin rankas!“ – su tokiu šūkiu žurnalistų bendruomenė ir ją palaikantys kitų sričių atstovai antradienį šalia Seimo rūmų susibūrė į protestą. Jo tikslas, kaip pabrėžė iniciatoriai – apginti laisvą žodį nuo į jį besikėsinančių politikų.
Daugiau nuotraukų (116)
Net ir pliaupiant lietui šalia parlamento rūmų susirinko tūkstančiai žmonių. Policija skaičiuoja, kad jų galėjo būti net per 10 tūkst.
„Taip prasideda Orbanizacija“, „Bestuburis prezidentas“, – tokių užrašų buvo galima matyti žmonių atsineštuose plakatuose.
Protesto mintis gimė tuomet, kai į Seimą buvo atneštos „Nemuno aušros“ inicijuotos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos. Jomis siekiama supraprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą.

„Šalin rankas“ repo ritmu: Pijus Opera aštriai kreipėsi į Seimą ir G. Nausėdą

Pataisos Seime jau peržengė pirmąjį laiptelį, joms pritaria ir nemaža dalis socialdemokratų.
Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Tokia valdančiųjų idėja papiktino ir suvienijo ne tik pačią LRT, bet ir apskritai žurnalistų bendruomenę. 
Anot Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės Birutės Davidonytės, pagrindinis protesto tikslas – išreikšti aiškią pilietinę poziciją, jog toks politikų kišimasis į visuomeninio transliuotojo veiklą yra nepriimtinas.
Tuo metu politikai aiškina, kad Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas atskleidė daug visuomeninio transliuotojo spragų, LRT vadovą šiuo metu atleisti esą labai sudėtinga.
Vilniaus centre – milžiniška minia protestuotojų: užfiksavo, kas vyksta
Seimo pirmininkas Juozas Olekas savo ruožtu antradienio rytą pabrėžė, kad siekio užvaldyti visuomeninį transliuotoją nėra.
„Niekas Seime nėra nusiteikęs prieš laisvą žodį – nebuvo ir nėra“, – pabrėžė jis.
Neapsieita be incidentų 
Dar prieš oficialią renginio pradžią proteste teko susidurti su tam tikrais nesklandumais. Prie pat scenos prieš 12 valandą pasirodė europarlamentaras Petras Gražulis.
Jis stovėjo šalia tų, kurie netrukus turėjo lipti ant scenos. Dar po kelių minučių nuo Seimo pusės atėjo ir vos aštuonias dienas kultūros ministro pareigas ėjęs „aušrietis” Ignotas Adomavičius.
Jis pradėjo lipti per stop juostą link P.Gražulio. Aplink susirinkę žmonęs ėmė šaukti: „Gėda! Eikit iš čia!”

Neišvengta incidentų: proteste P. Gražulį ir I. Adomavičių išvydę žmonės pasitiko šūksniais

Minios reakcija „nupūtė” I.Adomavičių tolyn, tačiau po kelių minučių jis vėl sugrįžo prie P.Gražulio. Prie jų prisistatė ir policijos pareigūnai. Jie nieko šiems nesakė, tiesiog stebėjo.
I.Adomavičius, panašu, norėjo lipti pasisakyti ant scenos, tačiau jam nebuvo leista to padaryti.
P.Gražulis dar kurį laiką liko stovėti šalia scenos ir ginčijosi su protesto organizatoriais.
Žinutė ir G.Nausėdai
„Tūkstančiai žmonių dabar yra susivieniję visoje Lietuvoje tam, kad šitai valdžiai pasakytų „ne“, ir šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ – į susirinkusią minią kreipėsi LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius.
Jis pasidalijo ir asmenine patirtimi, prisipažindamas, kad niekada nesitikėjo, jog reikės dalyvauti būtent tokiame proteste.
„Man yra 35 metai, aš 15 metų dirbu Lietuvos radijuje. Kiekvieną dieną, naktį, anksti ryte keliuosi tam, kad dirbčiau jums ir informuočiau jus. Daug važinėju po Lietuvą, esu ją išmaišęs skersai išilgai, kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už poną P.Gražulį, kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“, kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už socialdemokratus, kalbinęs ir tuos, kurie balsavo už konservatorius.
Visiems buvo vietos ir bus vietos mūsų visuomeninio transliuotojo mikrofonuose ir ekranuose. Ir mes dirbame tam, kad jus informuotume taip, kaip mes esame nusistatę savo etikoje.
Žinote, gyvenime nebūčiau galėjęs pagalvoti, kad čia stovėsiu, ant šitos scenos, protesto akcijoje, nes 15 metų, kiek tęsiasi mano profesinė veikla, aš laikiausi principo niekada nieko viešai nesakyti, nieko nekomentuoti ir nepasirašyti jokių peticijų. Bet, žinote, atsibodo“, – aiškino E.Kubilius.
Ant scenos netrukus užlipo ir muzikantas Andrius Mamontovas.

Šis Lietuvos himnas įsirėš ilgam: daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų balsų suskambo vienu ritmu

„Aš gyvenu jau 58 metus, ir aš labai gerai atsimenu, kaip atrodo žiniasklaida, kurią valdo valstybė, kuri yra politizuota.
Kai mes iškovojame laisvę, ateina akimirka, kada atsiranda žmonės, kurie nori iš mūsų tą laisvę atimti. Laisvė niekada nebūna iškovota galutinai, mums turbūt teks susirinkti į tokius mitingus dar kažkada.
Ir tol, kol mes norėsime būti laisvi, mes į juos susirinksime“ – tūkstantinei miniai sakė A.Mamontovas.
„Slaptas balsavimas už mokesčių mokėtojų pinigus. Gerai pagalvokit apie tai. Viskas, kas yra už mokesčių mokėtojų pinigus, turi būti vieša ir atvira, ir spauda turi būti nepriklausoma“, – tvirtino muzikantas.
Savo dainą, kurią parašė dar Rolando Pakso laikais, A.Mamontovas pritaikė ir šiandieninei valdžiai bei prezidentui G.Nausėdai, dainuodamas „atsibusk“.
Žurnalistė, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B.Davidonytė pirmiausia priminė LRT darbuotojų iniciatyvą, kai įvairias laidas pastaruoju metu jie pradėdavo tylos minutėmis.
„Į šią LRT žurnalistų tylą asmuo, dvejais teismo sprendimais pripažintas antisemitu, pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką, dabar nuteistas ir pagal baudžiamąją atsakomybę, atsakė pareiškimu, esą ši žurnalistų tyla yra neteisėta.
Esą žurnalistai neturi teisės reikšdami savo poziciją eteryje tylėti.
Bet daug labiau jis norėtų paaiškinti, ką ir kokia tonacija žurnalistai turėtų kalbėti, todėl dabar Seime kartu su, mano manymu, socialdemokratais ir su prezidentu, po truputėlį, mažais žingsneliais, bando užvaldyti mums visiems priklausantį visuomeninį transliuotoją“, – aiškino B.Davidonytė.
Seime, anot jos, svarstomos pataisos, kurios leis lengviau atleisti LRT vadovą ir taip būsimus vadovus paversti politikams palankiais statytiniais.
„Tuo metu mano valstybės premjerė bando mus įtikinti, esą ji nieko negali padaryti, nors jos partija balsuoja už tokius sprendimus. Mano valstybės prezidentas puošia eglutes ir patogiai tyli“, – tęsė žurnalistė.
Anot B.Davidonytės, galbūt šalies vadovas tyli ir dėl to, kad ta tyla jam gali būti naudinga.
„Žiūrėk, dar būsimas LRT vadovas bus koks nors jo patarėjas, ir gal tada jau niekas nedrįs pasakyti, o kas yra tie holistiniai soft power failai, kuriuos savo kalboje mini pirmoji ponia“, – kalbėjo žurnalistė.
B.Davidonytė pridūrė, kad peticija, pasirašyta dėl LRT politinio užvaldymo, tapo pačia populiariausia visų laikų peticija internete. Ją jau pasirašė virš 130 tūkst. žmonių.
„Jeigu peticiją jie dar gali nuneigti, sakydami, kad čia kažkokie virtualūs parašai, tai jūsų, gyvų žmonių, esančių čia, po Seimo langais, jie nepaneigs“, – tvirtino ji.
Žurnalistė Rita Miliūtė ironizavo, kad pataisų iniciatoriai labiausiai norėtų, jog juos rodytų „gražius ir protingus, geriausia – prieš, po ir per „Panoramą“. Ji akcentavo, kad žurnalistų bendruomenė dabar turi būti kaip niekad solidari.
 Žiniasklaidos protestas prie Seimo „Šalin rankas“.<br> T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (116)
 Žiniasklaidos protestas prie Seimo „Šalin rankas“.
 T.Bauro nuotr.
„Kad visi suprastume: tik po vieną mus gali sulaužyti ir chamai, ir tie, kurie apsimeta arba prisistato džentelmenais. Ir chamai, ir tie, kurie prisistato džentelmenais, veikia kartu“, – pareiškė R.Miliūtė.
Žurnalistė pasidžiaugė, kad protesto dieną tarp skirtingų žiniasklaidos priemonių konkurencijos nebeliko – visi transliuoja vieną žinią.
„Išsaugokime LRT – nepriklausomą ir laisvą – nes ties juo nebus sustota“, – įspėjo R.Miliūtė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos istorija liudija, jog turėjome atvejų, kai šalį parduoda „ne svetimi, o savi“.
Ant scenos lipo ir legendinė LRT televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, informacinės laidos „Panorama“ vedėja, kuriai 1991 metų sausio 13 dienos naktį teko išgyventi televizijos studijos užėmimą. 
„Tą naktį, tomis paskutinėmis minutėmis dar esant studijoje įvairios mintys sukosi galvoje. Nuo neapykantos tiems, kas ateina į mūsų namus, iki netikėjimo, kad tai vyksta realybėje. Norėjosi ne kartą įsižnybti sau į šoną ir įsitikinti, kad tai sapnas, o ne tikrovė. Deja, įsižnybti neretai norisi ir šiandien. Ir labai norisi, kad net dalelė tos tamsos, kurią išgyvenome tą naktį, matau dalelę tų išgyvenusių žmonių, susirinkusių ir čia, niekada nepasikartotų.
Mes dabar girdime politikų bandymus mums pasakyti, ką ir kaip mes turime kalbėti, bandyti mus pakeisti, mus valdyti. Mes sakome ne. Mes matome, kad ir jūs sakote ne. Nė vienas iš mūsų nenori, kad pasikartotų tai, ką išgyvenome prieš 35 ir daugiau metų“, – kalbėjo E.Bučelytė.
„Jeigu mūsų televizijoje atsirastų dabartinės „Kaspervizijos“ atstovai ir ateitų kalbėti į mūsų studijas, mes tikrai susirasime kitas, iš kurių dirbsime toliau ir kalbėsime tiesą“, – konstatavo ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.