Seime – neįprasta sąjunga: su konservatoriais ir liberalais prieš savus stojo „socdemė“ L. Asadauskaitė

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė į spaudos konferenciją pasikvietė Seimo narius olimpiečius – liberalą Virgilijų Alekną ir socialdemokratę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.

Į parlamento posėdžių salę antradienį atkeliauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) užmojis vėl perrašyti šalies sporto pinigų skirstymo taisykles. Už šios reformos stovi ir Prezidentūra.

Jai priešinasi nemaža dalis ryškiausių Lietuvos sportininkų.

Didžiausia reformos kritikė – su savais dėl tokio projekto į atvirą konfliktą stojusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Neseniai kalbėdama su Lrytas karjerą baigusi penkiakovininkė pripažino esanti nusivylusi savo partijos nariais, teigė, kad reforma su ja aptarta nebuvo, ji apie ją sužinojo tik iš viešosios erdvės. 

Lrytas gavo ir vidinius socialdemokratų susirašinėjimus, kuriuose matyti, kaip L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė dėl reformos pykstasi su partiečiais, o ministrei Ramintai Popovienei kirto, kad ši po kelių metų išeis, o olimpietė sporto pasaulyje išliks visą gyvenimą ir nesiruošia būti sporto naikintoja.

Lrytas šaltinių žiniomis, dėl savo kovingo charakterio ji jau spėjo užsitraukti socialdemokratų vadovybės nemalonę. Tarp „socdemų“ viršūnėlių diskutuojama, kaip sutramdyti prieš partinę liniją einančią ir savo pozicijos garsiai išsakyti nevengiančią kolegę.

Šaltinių teigimu, neoficialūs siūlymai politikei plaukia iš Liberalų sąjūdžio, kuriame darbuojasi V.Alekna bei Europos ir pasaulio čempionatų medalininkas, kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė, socialdemokratė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė į spaudos konferencijų salę atsinešė didžiulį plakatą su užrašu: „Sportas – ne politikų žaidimas!“. Ant jo – ir lipdukas su kultūrininkų protesto simboliu.

„Tai yra ne kažkoks mažas, o labai didelis pokytis, kuris neigiama prasme tikrai atsilieps visai sporto bendruomenei. Todėl nuo pat pirmų žingsnių aš prieštaravau ir sakiau, kad nepalaikysiu šios ydingos idėjos. Daugybę kartų šnekėjome, kad neskubėkime, išsidiskutuokime, gal atidėkime šitus sprendimus į pavasarį, bet šiandien mes matome, jog niekas nieko nelaukia, eina buldozerio principu“, – kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

„Biurokratiniu eksperimentu“ savo partijos vadovaujamos ministerijos stumiamą reformą pavadinusi socialdemokratė guodėsi, kad yra negirdima, akcentavo, jog „sportas Lietuvoje nuolat gyvena reformomis ir reorganizacijomis“.

„Galiu pasakyti labai aiškiai, kad liko vienas žingsnis iki momento, kai geriausi Lietuvos atletai atsisakys atstovauti savo šaliai. Ne todėl, kad jie jos nemyli, o todėl, kad mes vis dar nenorime jų išgirsti“, – įspėjo parlamentarė.

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė sakė dar bandysianti įkalbėti savo bendražygius, kad šie nepalaikytų jų pačių ministerijos teikiamo projekto. 

„Neužilgo pasikalbėsiu mūsų frakcijos viduje ir dar kartą paprašysiu neskubėti, atidėti šitą klausimą į pavasario sesiją. Jeigu šiandien neatsižvelgs į mano prašymą ir mes vis tiek turėsime balsuoti (tikiuosi, kad dauguma tų balsų bus prieš ir mes galbūt nepriimsime to), bet jeigu taip atsitiks, dėsiu visas pastangas kiek įmanoma patobulinti, ištaisyti įstatymą, kad priimtume geriausią sprendimą, koks galėtų būti“, – patikino socialdemokratė.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė neseniai pasirodžiusias Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas, kurios konstatuoja, kad socialdemokratų ir Prezidentūros inicijuojamas naujasis teisinis reguliavimas kelia antikorupcinių rizikų.

STT teigimu, siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes projektų aiškinamajame rašte nepateikiama reformos būtinybę pagrindžiančių objektyvių duomenų ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, NST sudarymo tvarka kelia pagrįstų abejonių dėl priimamų sprendimų nešališkumo bei skaidrumo užtikrinimo.

Tuo metu tarybos narių susirinkimui siūlant suteikti naujų funkcijų iš esmės nenumatyta jų atsakomybės teisinių aspektų, o kai kurie siūlomi sprendimai dėl sporto rėmimo reformos ir kompetencijų atskyrimo teikiamuose projektuose nėra aiškiai reglamentuoti ir detalizuoti.

Be to, anot STT, Sporto įstatymo projektu siūlomas sportininkui skirtos stipendijos mokėjimas jį parengusiai federacijai neatitiktų stipendijos paskirties ir racionalaus biudžeto lėšų naudojimo.

„Net ir po šitos išvados nebuvo į ją atsižvelgta ir projektas vis tiek buvo pateiktas Vyriausybei, o dabar nešamas į Seimą. Seime šiandien pateikimas numatomas apie 19 valandą vakaro. Tai yra posėdžio pabaigoje. Ilgo, perkrauto, biudžetinio posėdžio pabaigoje. Tikrai kyla klausimas, kodėl yra toks karštis ir karštligiškas noras šitą projektą pateikti“, – pastebėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorė atkreipė dėmesį, kad reformos nepalaiko ne tik jos kolegos Seime olimpiniai čempionai, bet ir didelė dalis visos sporto bendruomenės.

„Apmaudu, kai dabartinė sistema, kurią galima pakoreguoti ir patobulinti, panašu, yra iš esmės ardoma tam, kad sugrįžtų, kaip parašyta STT išvadoje, korupciniai ryšiai ir santykiai, kurie buvo prieš dešimtmetį ir sporto bendruomenė nuo to kentėjo“, – pažymėjo ji.

Liberalas V.Alekna teigė apskritai nesuprantantis, kam tokia reforma yra reikalinga. Anot jo, argumentas, kad taip norima suteikti daugiau galių visuomeninėms organizacijoms, yra nelogiškas, nes jos ir taip turi daug įtakos.

„Dar vienas argumentų, kodėl norima pakeisti sistemą, kad tai yra per daug vienasmenis valdymo organas, bet jis tokiu išliks ir po šitos reformos, nes vis tik sprendimą priiminės vadovas savo parašu. Niekas nepasikeis. Tik tiek, kad mes grąžinsime sporto lėšų skirstymą 10–15 metų atgal, kai visuomeninės organizacijos turės savo atstovus ir įtakas pinigų skirstymą padaryti kaip kam patogiau“, – aiškino V.Alekna.

Liberalas pabrėžė, kad olimpinės žaidynės vyks jau 2028 metais, todėl dabar ne laikas užsiimti reformomis: „Suirutė prieš olimpines žaidynes sportininkams ir sporto organizacijoms tikrai nepadės rengtis olimpinėms žaidynėms.“

V.Alekna atkreipė dėmesį, kad šiuos pokyčius ypač stumia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir jo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK po Nacionalinės sporto agentūros (NSA) įkūrimo prarado ne tik dalį lėšų, bet ir galios svertų. Jeigu naujoji reforma būtų įgyvendintam du LTOK atstovai dalyvautų sporto pinigų dalybose (LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga deleguotų po du narius, kai kitos sporto bendruomenei atstovaujančios organizacijos tik po vieną narį).

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė kritikavo pačią D.Gudzinevičiūtę, kad šios kadencijos LTOK prezidentės pareigose neturi jokių ribojimų – šį postą ji užima dar nuo 2012 metų.

„Tai turbūt yra vienintelė įstaiga, kurioje nėra kadencijų ribojimo. Motyvuodama tuo, kad buvo žeminamas (LTOK, – Lrytas) prezidentės vardas, keturioms federacijoms nesuteikė finansavimo. Man atrodo, kad tai yra nedovanotina, nepriimtina ir šokiruojantis faktas, kai savo finansinius svertus naudoji siekiant sau palankios nuomonės“, – teigė konservatorė.

Beje, socialdemokratai į spaudos konferenciją atsiuntė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės R.Popovienės patarėją sportui Kęstutį Bartuškevičių, kuris turėjo gana specifinių klausimų patiems konferencijos dalyviams.

R.Morkūnaitės-Mikulėnienės jis teiravosi, ar ši, kai pernai rudenį dar ėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas, buvo suderinusi su NSA direktoriumi Mindaugu Špoku finansavimą dešimčiai fizinio aktyvumo projektų, kurių rinkos kaina esą buvo nurodyta 9–10 kartų didesnė, nei yra iš tiesų.

„Aš suprantu, kad jūs esate nusiteikęs ryžtingai, nes ir savo kolegai Švietimo komitete Dariui Jakavičiui esate šitą klausimą įdėjęs į lūpas. Niekaip nedalyvavau jokių pinigų projektams skirstymuose. Tai yra NSA prerogatyva, kaip ir visų kitų ministerijoms pavaldžių įstaigų. Labai viliuosi, kad ir jūsų ministrai neskirsto, kaip, kam ir kur paranku kokioje savivaldybėje koks projektas“, – atsikirto R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

V.Alekna paklausė, ar ministerija, jei nustatė atitinkamus pažeidimus, ėmėsi kažkokių veiksmų. K.Bartuškevičius konkrečiai neatsakė, pažymėjo, kad NSA šiuo metu turi keliolika teisminių ginčų.

Ministrės patarėjas parlamentarams ir toliau žėrė vieną po kito klausimą apie NSA problemas, taip siekdamas argumentuoti, kodėl sporto finansavimo skirstymo reforma yra reikalinga.

Kaip jau skelbė Lrytas, įvairios sporto asociacijos bei organizacijos pradėjo kovą dėl pinigų ir įtakos. ŠMSM rengiami pakeitimai, kurie buvo pristatyti tik prieš pora mėnesių, o įsigaliotų jau nuo sausio, iš esmės panaikintų vos 2022 metais įsteigtą NSA, kuri sportininkams dalija pinigus.

NSA – biudžetinė sporto valdymo įstaiga. Ji atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse. Taip pat – už depolitizuotas pinigų dalybas. NSA kasmet Lietuvos sportui paskirsto 60–70 mln. eurų.

Dalis sporto bendruomenės NSA veiklą giria – tvirtina, kad dabar atsirado daugiau konkretumo, kaip skirstomas finansavimas, numatyti aiškūs kriterijai, kuriuos reikia atitikti, nustatyti terminai ir pinigai į sąskaitas įkrenta laiku.

ŠMSM ir Prezidentūra nori galiojančią tvarką pakeisti – panaikinti NSA, sujungiant ją su Nacionaline sporto taryba (NST), o finansavimo skirstymą patikėti grupelei žmonių, įtraukiant įvairias nevyriausybines sporto organizacijas. Taip esą siekiama pinigų dalybas patikėti platesniam ratui žmonių. Tačiau kiekviena organizacija turi savų interesų.

Neseniai buvo paskelbtos ir NSA atlikto audito išvados, po kurių paaiškėjo, kad agentūra ir jos vadovas M.Špokas pinigų administravimu užsiimė ne visiškai skaidriai. Tiesa, auditą užsakė pati ŠMSM.

Viešai pasisakę sportininkai neslepia nerimo, kad reforma reikštų grįžimą į laikus, kai atitinkamų organizacijų atstovai priiminėdavo sau naudingus sprendimus.

LSDP frakcijos vidiniame susirašinėjime prieš daugiau nei mėnesį įsiplieskė L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės ir dalies socialdemokratų ginčas. Jis kilo po to, kai į „Messenger“ programėlėje vykusį pokalbį buvo įkeltas Skirmanto Malinausko laidos įrašas apie ŠMSM planuojamus pokyčius dėl sportininkų finansavimo.

Laidoje dalyvavo pati L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuri drąsiai žėrė kritiką savo partiečių rengiamam projektui. Socialdemokratus toks bendražygės žingsnis ne juokais supykdė.

„Ir viskas kas laidoje šnekama yra tiesa, kodėl mes norime dar ir sporto bendruomenę supykdyti, ar neužtenka kultūros!!!!“ – taip į kolegų pasidalintą įrašą sureagavo karjerą baigusi penkiakovininkė.

„Tai kad NSA ir liberalai ir konservatoriai mus vedžioja už nosies ir bijo didesnės kontrolės, ko siekiama nauju reglamentavimu, tai nėra diskusijos stoka“, – olimpietei atšovė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė toliau žėrė kritiką frakcijos kolegoms, tvirtindama, kad apie pokyčius ji nebuvo informuota, jie frakcijoje nebuvo išdiskutuoti, tik ji pati savo iniciatyva į Seimą pasikvietė sportininkus, jog šie galėtų pateikti savo požiūrį.

Į tai socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė atsakė griežtais žodžiais, kad frakcijoje pokalbiai vyko ir niekas permainoms neprieštaravo, o pati L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė esą turėtų dažniau lankytis LSDP frakcijos posėdžiuose, tada ir sužinotų visas naujienas.

„Raminta Popovienė po kelių metų išeis, o aš sporto pasaulyje išliksiu visą gyvenimą ir sporto naikintoja aš nesiruošiu būti!!!“ – atsikirto olimpinė čempionė.