„Aš manau, kad šio įstatymo teikime turėtų būti padaryta pertrauka. Iš kitos pusės, kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir jie gali registruotis jiems atrodančius gerus projektus ar idėjos, kur jie mato, kad turėtų būtų įgyvendintos. Bet šiuo atveju šis pateiktas projektas tikrai yra netinkamas“, – antradienį LRT televizijai teigė V. Aleknavičienė.
Anot ministrės, jeigu būtų registruojamas naujas projektas, jį iš pradžių reikėtų išdiskutuoti su žurnalistų bendruomene.
„Visų pirma turėtų būti labai gerai išdiskutuota su bendruomene, kuri yra suinteresuota šio projekto keitimais arba juos tai liestų vienaip ar kitaip po projekto priėmimo“, – teigė ji.
Susiję straipsniai
Kultūros ministerijos vadovė taip pat pakartojo, kad pateiktas projektas neatitinka Europos Sąjungos (ES) Žiniasklaidos laisvės akto.
Tuo metu komentuodama socialdemokratų frakcijoje vyraujančias nuotaikas dėl pateikto projekto, V. Aleknavičienė tvirtino, jog yra sutarimas dėl poreikio peržiūrėti ar teikti naują siūlymą.
„Nuomonė yra, kad projektą reikia peržiūrėti ir galbūt teikti naują projektą. Aš tikiuosi, kad jeigu bus pateiktas naujas projektas, tai kad jis būtų išdiskutuotas su bendruomene ir atitiktų ES žiniasklaidos laisvės aktą ir ten nurodytas nuostatas“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Seimas pradėjo svarstyti siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Dėl šio siūlymo antradienį prie Seimo įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.
Žurnalistų bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.
Taip pat platinama ir peticija, kurią, antradienio duomenimis, pasirašė per 134 tūkst. žmonių.
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
Parlamentarai pateiktu projektu siūlo numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais, tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Tiesa, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti įstatymo pataisų, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą. Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, projektas negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį teigė, kad netrukus parlamente turėtų būti registruotas naujas įstatymo projektas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos.