„Aš labai tikiuosi, kad gruodžio antroje pusėje mes jau turėsime patį sprendimą, jau su konkrečiai įvardintomis savivaldybėmis“, – Eltai trečiadienį sakė R. Kaunas.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo, šiuo metu vyksta aktyvūs pokalbiai su savivaldybėmis.
„Su daugeliu savivaldybių yra šnekama, derinamasi“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
„Pati poligono investicija yra ilgalaikė – tai nebus metų, ar dvejų klausimas. Tikslas yra iki 2030 m. pilnai veikianti teritorija ir, kad tai sutaptų su nacionalinės divizijos pilnu operatyviniu pajėgumu“, – dėstė ministras.
Anksčiau šį mėnesį R. Kaunas teigė, kad poligonų klausimas bus svarstomas gruodžio viduryje vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje (VGT). Anot jo, visi techniniai neaiškumai jau beveik išspręsti, todėl pavasarį tikimasi įgyvendinti galutinius sprendimus.
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis lapkritį teigė, kad VGT prie poligonų klausimo grįš gruodžio mėnesį.
ELTA primena, kad spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Tuomet buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vylėsi, kad sprendimus dėl naujų poligonų steigimo pavyks priimti dar Seimo rudens sesijoje. Ji akcentavo, kad parengiamieji darbai jau padaryti, tereikia pasiekti sutarimą su savivaldybėmis.
Birželio mėnesį Aplinkos ministerija nurodė septynias naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Vis tik, kaip tuomet pranešė KAM, brigados dydžio poligonui reikalingo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje vietovėje nėra.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.