Likdamas ištikimas savo šūkiui „Žinios, kurios šviečia“ portalas Lrytas žengia dar vieną žingsnį, kad skaitytojus ir žiūrovus dar labiau priartintų prie žurnalistikos kasdienybės. Ar žinote, kokie žmonės renka informaciją ir rašo straipsnius? O kaip jie tai daro? O kas kovoja už teisę žinoti regionuose? Kaip žurnalistai supranta savo darbą? O Lietuvą ir pasaulį?
Portalas Lrytas pristato interviu ciklą, kurio centre – žurnalistiką kuriantys žmonės.
– Deividai, kalbant apie jūsų karjerą. Kiek metų dirbate žiniasklaidoje?
– Pradžia siekia mokyklos laikus, kai, tėčio paskatintas, pradėjau rašyti į vietinį laikraštį sporto temomis. Leidėju esu jau 16 metų.
– Kodėl žiniasklaida?
– Mano kitokia truputį istorija nei daugelio kitų.
Aš niekada nestudijavau nei komunikacijos, nei žurnalistikos. Daugelį metų dirbau aptarnavimo srityje Lietuvoje ir Didžiosios Britanijos sostinėje Londone. Visuomet norėjau ir siekiau turėti savo verslą.
Po kelių nesėkmingų bandymų 2009 metų lapkričio mėnesį, lygiai prieš 16 metų, būdamas 25 metų amžiaus gavau pasiūlymą iš tuo metų bankrutuojančio laikraščio „Utenos diena“ leidėjų, kurio redaktoriumi buvo mano tėtis Vytautas Ridikas, pirkti laikraštį ir grįžti į Lietuvą.
Tai štai, aš per patį krizės įkarštį grįžau ir pradėjau darbuotis. Kaip laikas parodė, tai buvo vienas geriausių priimtų sprendimų gyvenime.
– Ką jums iš principo, apgalvojant visas veiklas, tą pradžią, tą sugrįžimą į Lietuvą, reiškia darbas žiniasklaidoje?
– Darbas regioninės žiniasklaidos leidėju apima labai platų spektrą darbų. Nuo buitinių, paprastų, iki kolektyvo formavimo. Tai nuolatinis darbas su žmonėmis, nuolatinis darbas tobulėjant ir mokantis.
Taip kartu pažįstant ir susipažįstant su paprastais rajono žmonėmis ir atliepiant jų lūkesčius bei kuriant turinį.
– Kaip nusprendžiate, kas yra verta viešumo, o kas, deja, ne?
– Kiekvieną antradienį su laikraščio, portalo redaktoriais, žurnalistais ir dabar jau garbės redaktoriumi Vytautu Ridiku turime susirinkimą, kurio metu aptariame buvusias ir esamas aktualijas ir susidarome planą, kas ir apie ką rašo.
Pas mus neliečiamų temų nėra – žiūrime, kas mums yra patrauklu ir kokias problemas aktualizuojame.
Bet kokiu atveju tai pirmiausia darome žiūrėdami, kad mūsų skaitytojams informacija būtų patraukli ir tinkama. Nesame nuo nieko priklausomi ir patys renkamės ką ir apie ką rašyti.
– Deividai, ar kada nors karjeroje teko rinktis tarp tiesos ir asmeninės gerovės?
– Niekada neteko rinktis tarp tiesos ir asmeninės gerovės per visus 16 metų darbo.
Visuomet, nuo pirmos dienos deklaravome nepriklausomumą nuo bet kokių politikų ar verslo intereso grupių. Kartu kūrėme atviros visiems ir visoms nuomonėms redakcijos įvaizdį.
Mums svarbiausias mūsų skaitytojas, mūsų prenumeratorius ir atliepimas į jo keliamus lūkesčius mums. Taip pat užtikrinti patikrintą, tikrą ir gerą informaciją.
– Su kokiais stereotipais apie žiniasklaidą regione dažniausiai tenka susidurti ir kovoti?
– Iš esmės apie regioninę žiniasklaidą vyrauja du pagrindiniai stereotipai, ypatingai Vilniuje.
Pirmasis – kad visa regioninė žiniasklaida priklauso nuo vietos politikų, ar kitaip tariant – nupirkta. Tas stereotipas susiformavo, kuomet keliuose rajonuose vietiniai politikai patys, arba per tarpininkus įsigijo ar pradėjo leisti savo laikraščius ir jie vienu metu buvo labai stipriai aptarinėjami nacionalinėje žiniasklaidoje.
Atsakingai galiu pareikšti ir čia kalbu ne tik kaip UAB „Utenos diena“ leidėjas, tačiau kaip ir nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys, kuri vienija 28 nepriklausomus leidėjus, leidžiančius 33 leidinius ir turinčius daugiau nei 150 tūkst. tiražą kiekvieną savaitę, kad mes esame nepriklausomi.
Tas, kelių rajonų, šaukštas deguto negali sugadinti visos medaus statinės. Mes esame nepriklausomi žurnalistai, redaktoriai, leidėjai profesionalai.
Antras stereotipas, su kuriuo tenka dažnai susidurti, kuomet yra pasitelkiamos neva tai nepriklausomos apklausos. Tačiau kiekvieną apklausą tiek pranešėjui reikėtų pristatyti, tiek kiekvienam klausančiam ar žiūrinčiam reikėtų žiūrėti kritiškai. Tai pirmiausia – kas tą apklausą užsakė, kokie respondentai buvo apklausiami, amžius ir kur buvo ji atliekama.
Trumpai tariant, jei apklausiami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai 18–35 metų amžiaus ir užsakovas yra didžioji žiniasklaidos priemonė, tuomet natūralu, ką rezultatas bylos.
Tikėtina – kad regioninė žiniasklaida yra neskaitoma. Mes su tuo nesutinkame. Jei tokia pati apklausa bus atliekama regione, apklausiami regiono žmonės, vyresni nei 50 metų, mes pamatysime visai kitus skaičius.
Taigi, kolegos, mes nesame konkurentai, nesipriešinkime, būkime kartu, dirbkime kartu dėl mūsų skaitytojo, pateikime tikras naujienas savo skaitytojui, nes mes turime visi bendrą priešą, kuris stovi už vartų.
– Šiai dienai, ar tikite žiniasklaidos galia?
– Vienareikšmiškai. Mes esame regione arčiausiai žmogaus, arčiausiai paprasto žmogaus, kuris gali pas mus užsukti į redakciją.
Jis pažįsta visus žurnalistus, redaktorius, jis gali išsakyti savo džiaugsmus, problemas ir mes, būdami nepriklausomi žiniasklaidos leidėjai, atsakome į jo klausimus ir padedame jam.