„Seniai reikėjo, kad skuba būtų priimtas šitas įstatymas, nes negali valstybėje būti chaosas, kada dėl vieno ar kito reguliavimo kažkas naudojasi išimtimis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė jis.
„Tikslo jokio nėra“, – tvirtino R. Žemaitaitis, paklaustas, koks šios naujos LRT įstatymo projekto tikslas.
Teiraujantis, ar šiuo klausimu į jį kreipėsi LRT Taryba ar dalis jos narių, „aušrietis“ atsakė neigiamai.
B. Davidonytė nebetiki nei vienu socialdemokratų žodžiu: protestai gali kartotis
„Nei vienas nesikreipė. Nesu nei su vienu bendravęs. Klausimas, ar išvis juos pažinčiau dar“, – sakė jis.
Pasak jo, jeigu įstatymo pataisos bus priimtos dar šįmet, jos įsigalios nuo sausio 1 d.
Susiję straipsniai
L. Girskienė: jeigu bus siūloma balsuoti skubos tvarka – susilaikysiu
Savo ruožtu projektą pasirašiusi Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė teigė, kad su žurnalistų bendruomene dėl naujųjų pataisų buvo diskutuota, tačiau negalėjo atsakyti, su kuo tiksliai.
„Vyko diskusijos ir su žiniasklaida, man atrodo. Aš tiksliai negaliu pasakyti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė L. Girskienė.
„Negaliu aš dabar atsakyti. Bet šiaip buvo diskusijos“, – pridūrė ji.
Politikė tikino, kad ketvirtadienį Seimą pasieksiantis projektas yra pirminis įstatymo variantas. Ji taip pat teigė siekianti, kad dėl siūlomų pokyčių vyktų dialogas su suinteresuotomis pusėmis.
Tuo metu paklausta, kaip balsuos, jeigu už šias pataisas bus siūloma spręsti skubos tvarka, politikė atsakė susilaikysianti.
„Susilaikysiu“, – tvirtino jungtinės valstiečių frakcijos seniūnė.
Vilniaus centre – milžiniška minia protestuotojų: užfiksavo, kas vyksta
Parlamentarė tvirtino gerbianti žiniasklaidą ir pasisakanti už laisvą žodį, tačiau aiškino, jog pokyčių LRT reikia dėl esą menkos nuomonių įvairovės.
„Manau, kad įstatymas yra teikiamas laiku. Dėl skubos galbūt būtų galima palikti truputį diskusijai. Tai yra patobulintas variantas ir manau, kad ta diskusija įvyks tarpsesijiniu laikotarpiu“, – kalbėjo politikė.
Kaip skelbta, trečiadienį valdantieji registravo naują LRT įstatymo pataisų variantą. Kaip ir anksčiau teiktame projekte, siūloma numatyti slaptą balsavimą, skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių. Taip pat siūloma, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. Be to, pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių.
Tiesa, Seime kiek anksčiau pirmąjį balsavimą įveikė kitas LRT įstatymo pataisų projektas, kurį pateikė „aušriečiai“ ir jungtinė „valstiečių“ frakcija. Projektas numato, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais, tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
ELTA primena, kad Seimui pradėjus svarstyti nevienareikšmiškai vertinamą siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, antradienį vyko 10 tūkst. aktyvistų pritraukęs protestas prie parlamento rūmų „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Žiniasklaidos bendruomenė nerimauja, kad Seime svarstomomis įstatymo pataisomis politikai kėsinasi į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.