Už pataisas pasisakė 73 Seimo nariai, 37 balsavo prieš, 1 susilaikė. Į parlamentą svarstant šį klausimą atvyko dar daugiau žiniasklaidos atstovų nei įprasta matyti Seime, taip siekiant išreikšti nepritarimą ir prašyti dialogo su visa bendruomene.
Projektui po pateikimo pritarė visi valdantieji, išskyrus socialdemokratę Dovilę Šakalienę, balsavusią prieš. Visi opozicijos atstovai projekto nepalaikė, taip pat ir trys Mišrios parlamentarų grupės nariai Artūras Zuokas, Viktoras Fiodorovas ir Dainius Varnas.
Pataisomis siekiama supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą. Tačiau dalis visuomenės ir žiniasklaidos įsitikinę, jog tai – būdas politizuoti visuomeninį transliuotoją.
Skubos tvarka imasi svarstyti naujas LRT pataisas: užfiksavo audringą reakciją Seime
Nuo kiek anksčiau pristatytų pataisų, kurias inicijavo „Nemuno aušra“, jos skiriasi tuo, jog šįkart pataisas teikė jau ir kiti valdančiosios koalicijos nariai.
Pastarajame projekte taip pat siūloma, kad taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu. Visgi, numatoma, kad LRT taryba visuomeninio transliuotojo vadovą galėtų atleisti, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Toks staigus valdančiųjų žingsnis supykdė pirmiausia žurnalistų bendruomenę, kuri dar antradienį kartu su kitų sričių atstovais susibūrė tūkstantiniame proteste – apie šias pataisas politikai su žiniasklaida nediskutavo.
Kilo audringa diskusija
Susiję straipsniai
Kad pataisos būtų priimtos dar iki Kalėdų, skubos tvarka, posėdyje pasiūlė socialdemokratas, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis. Po jo žodžių dalis opozicijos atsistojo iš savo vietų, iškėlė plakatus ir pradėjo šaukti „Gėda!“
Salėje emocijų būtent dėl šio balsavimo tikrai netrūko. Pavyzdžiui, socialdemokratas Ruslanas Baranovas posėdyje prakalbo ir apie gautus grasinimus.
„Turbūt čia labiau žiūrintiems – ypatingai noriu padėkoti tiems, kurie nusprendė, kad mano žmonai parašyti grasinančių žinučių yra geras būdas mane palenkti kitaip balsuoti, tarp kurių buvo grasinimų išprievartauti ir tokios žinutės kaip „eik tu n*****, bebro boba. Tai ačiū jums labai“, – kalbėjo R.Baranovas.
Tuo metu opozicija tikino reikalausianti ekspertinių išvadų – tam esą jau surinko parašus.
„Dar kartą stebėjome tikrai gėdingą procesą, kuomet didelė dalis valdančiosios daugumos pasirašė ant projekto, tačiau nei vienas ministras ant projekto parašo nedėjo (…). Norėčiau pranešti, kad yra surinkti parašai ekspertinei išvadai.
Tikimės, kad atsižvelgsite į šitą procedūrą ir tas klausimas bus išspręstas įvertinus visas teigiamas ir neigiamas pasekmes, apie kurias turėsime galimybę padiskutuoti“, – po balsavimo Seime sakė konservatorius Audrius Petrošius.
Demokratas Saulius Skvernelis kreipėsi ir į „aušrietį“, Seimo vicepirmininką Raimondą Šukį.
„Aš manau, kad jūs, gerbiamas pirmininkaujantis, jūs tikrai judate sparčiais žingsniais link nepasitikėjimo procedūros, ir noriu pasakyti, kad kolegos, nusiraminkime, nes mes nedalyvaujame Seimo posėdyje – mes dalyvaujame tik Seimo salėje.
Kadangi pagal Seimo statuto 98 str. 2 dalį, cituoju, Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir prieš iš anksto numatytus balsavimus, šita procedūra nebuvo atlikta prieš Seimo visus balsavimus, vadinasi, visa tai, kas vyko yra neteisėta.
Jūs šiandien nuolat žaginate statutą ir teršiate garbingą teisininko vardą. Gėda“, – šūktelėjo S.Skvernelis.
Opozicija taip pat pareiškė, kad į salę grįš tik tada, kai bus atliktas ekspertinis vertinimas, ir neilgai trukus ją paliko.
Dėl su biudžetu susijusių diskusijų LRT klausimas nusikėlė į vakarinį Seimo posėdį. Tiesa, net ir jam prasidėjus valdantieji dar paprašė pusvalandžio pertraukos. Galiausiai pataisas Seimo tribūnoje pristatė socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
„Šiuo projektu siekiama patobulinti Lietuvos radijo ir televizijos valdymo mechanizmą, sustiprinti tarybos nepriklausomumą ir užtikrinti aiškesnę, skaidresnę generalinio direktoriaus atsakomybės sistemą“, – paaiškino Seimo narys.
Netrukus A.Radvilavičiui pasipylė ir parlamentarų klausimai.
„Šalis susiduria su hibridinėmis atakomis, įvesta ekstremali situacija, tačiau pasirodo, kad aktualiausias klausimas yra procedūros LRT, vadovų skyrimas, atleidimas, bet dešimtys tūkstančių protestuotojų, kurie atėjo ir su šitais plakatais, pasakė jums labai aiškiai, kad nekiškit nagų prie LRT nekiškit nagų prie laisvo žodžio, ir supranta, kad tai visai ne apie procedūras.
Tai šiuo atveju žmonės išsakė savo poziciją, premjerė pasakė, kad jos širdis su protestuotojais, jūs premjerei nepadedat susirasti širdies vietos. Kur ta širdis šiuo metu? Kaip premjerė balsuos dėl šio projekto? Tai su protestuotojais ar vis dėlto su savo frakcija? Ir su kuo iš žurnalistų bendruomenės aptarėt projektą?“ – teiravosi konservatorius Arvydas Anušauskas.
A.Radvilavičius jam atsakė tik tiek, kad premjerė irgi yra Seimo narė, ir kalbėti už I.Ruginienę jis negali.
Vėliau A.Anušauskas pribėgo ir prie šoninio mikrofono perklausti, su kuo iš žurnalistų bendruomenės buvo diskutuojama apie pataisas, bet į klausimą A.Radvilavičius atsakė tyla.
Tokio paties klausimo netrukus paklausė ir demokratė Agnė Širinskienė.
„Celofanas TV nesiskaito, tai norėtųsi išgirsti kažką kito“, – nurodė parlamentarė.
„Galiu užtikrinti, kad nei su Celofanu, nei su kitais jūsų įvardintų žurnalistų, pseudožurnalistų atstovais mes tikrai nesitarėme“, – atsakė A.Radvilavičius.
Liberalų sąjūdžio narė Edita Rudelienė socialdemokratų paklausė, „kas jiems atsitiko“.
„Kai šiandien yra perpildyta darbotvarkė, kai vėluojame, be pertraukų dirbame, įgrūdate skubos tvarka įstatymą, visiškai neišdiskutuotą. Kas lėmė šitokią skubą? Ar trūko „Nemuno aušros“ balsų biudžetui priimti? Ar įvyko mainai?“ – klausė E.Rudelienė.
A.Radvilavičius atkreipė dėmesį, kad 2024 metų birželio mėnesį tuometinė valdančioji dauguma taip pat inicijavo LRT įstatymo pakeitimus, ir tuomet esą taip pat buvo tam tikra skuba.
„Ir būtent tuo metu atsirado šita nuostata, kad balsavimas turėtų būti atviras“, – aiškino socialdemokratas.
Toks atsakymas iššaukė konservatorės Ingridos Šimonytės pasipiktinimą.
„Aš norėčiau, kad šitoje salėje nebūtų skleidžiama netiesa. O jūs tą darote. Aš jums ką tik priminiau, jog įstatymo projektas buvo pradėtas svarstyti kovo mėnesį, priimtas gegužės mėnesį ir įsigaliojo rugsėjį“, – nurodė I.Šimonytė.
I.Ruginienė davė pažadą
Ketvirtadienio rytą premjerė Inga Ruginienė tikino, kad jei priėmus LRT vadovo atleidimą supaprastinančias įstatymo pataisas žiniasklaidos bendruomenėje pasigirstų daug nuogąstavimų, pavasarį šio klausimo imtųsi Vyriausybė.
„Jeigu dabar bus priimtas įstatymas, jeigu bus daug nuogąstavimų ir dabar jaučiu, kad per mažai saugiklių – matyt, pavasarį mums, kaip Vyriausybei, reikės labiau padirbėti, kad tų saugiklių atsirastų daugiau“, – LRT radijui teigė I.Ruginienė.
Seime – svarbūs klausimai dėl biudžeto ir LRT: socialdemokratams – liberalų knygos
„Jeigu bendruomenė manys, kad saugiklių yra per mažai – aš pasirengusi išnaudoti pavasarį tam, kad tų saugiklių būtų daugiau“, – akcentavo ji.
Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė LRT radijui sakė, kad jei socialdemokratai Seimui pateiks naują visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą, žurnalistų bendruomenė imsis papildomų priemonių bei kreipsis į tarptautines organizacijas.
Jos teigimu, valdančiosios daugumos pažadai tartis dėl LRT įstatymo pakeitimų su žiniasklaida buvo melas.
„Akivaizdu, kad tie visi pažadai, kad jie sės, diskutuos, darys pauzes, kalbės, yra eilinis socialdemokratų melas. (...) Kalbėtis jie net neketina“, – ketvirtadienį kalbėjo B.Davidonytė.
Ji teigė, kad tolimesni bendruomenės veiksmai priklausys nuo to, kaip bus teikiamas projektas.
„Tarsimės dėl kitų priemonių ir tikrai reaguosime į tai taip, kaip galime. Manau, skuba susijusi ir su tuo, kad galbūt socialdemokratai tikisi, kad visuomenė nebespės susimobilizuoti ir sureaguoti į tokį greitą veikimą. Tai mes suspėsime.
Ir aš tikrai pradėjau galvoti, kad gal jau atėjo laikas prisiminti istorinius laikus ir užkurti laužus prie Seimo, jeigu jokios kitos priemonės yra nesuprantamos“, – tvirtino B.Davidonytė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad, valdantiesiems nesustojus, žurnalistų bendruomenė dėl jų veiksmų kreipsis į tarptautines organizacijas.
„Jeigu jie taip ir toliau darys, jie galiausiai ir valstybės reputaciją praras, ir mes tikrai pranešime apie jų veiksmus visoms tarptautinėms organizacijoms, kurios mus jau palaiko, su kuriomis mes jau turime ryšį tarptautinėje žiniasklaidoje, ir taip pat Europos socialdemokratams“, – teigė B.Davidonytė.
„Man atrodo, jiems metas galvoti, ar Lietuvos socialdemokratų partija turi priklausyti europinei socialdemokratų šeimai“, – pridūrė ji.
Bandyta klausimą išbraukti
Ryte iš Seimo darbotvarkės opozicijos iniciatyva dar buvo bandoma šį įstatymo projektą išbraukti, tačiau balsų tam nepakako.
Socialdemokratų dalis parlamentarų ragino „nedaryti klaidos“.
„Ir tuo labiau atsisakyti bet kokių minčių, neturint jokių Konstitucinių argumentų dėl skubos. Gerbiamas Seimo pirmininke, pakartosime – tai bus jūsų asmeninė politinė atsakomybė už tokį sprendimą“, – tvirtino konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai ir liberalai ant savo stalų pasidėjo ir protesto simbolį – trikampį ženklą su užrašu „Laisvas žodis“.
Dalis opozicijos taip ir neišgirdo valdančiųjų, taip pat ir Seimo vadovo Juozo Oleko argumentų, kodėl pataisas dėl LRT užsimota į Seimą atnešti taip greitai, posėdžio išvakarėse.
„Gerbiamas Seimo pirmininke, jūs kalbant apie Energetikos komitetą išsakėte argumentus, kodėl toks klausimas yra darbotvarkėje. Kalbant apie LRT įstatymo pakeitimą, pasakykite argumentus, kodėl jis yra įtrauktas į darbotvarkę?
Nelendant į turinį, dėl to galime pasiginčyti, bet kokie motyvai yra, kad čia, dabar, šiandien mes turime svarstyti šitą klausimą? Įgarsinkite“, – paragino liberalas Simonas Kairys.
Tiesa, liberalai kiekvienam „socdemui“ padovanojo Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.
„Tai yra Seimo sprendimas. Buvo prieš tai Seniūnų sueigos sprendimas, dabar – Seimo bendras sprendimas“, – trumpai S.Kairiui atsakė J.Olekas.
Dar prieš Seimo posėdį po pataisomis dėl LRT taip pat pasirašiusi valstietė Ligita Girskienė sakė, kad visuomeniniam transliuotojui reikėtų didesnės nuomonių įvairovės.
„Mes tą esame įsivardiję ir savo rinkimų programoje. (...) Visos pusės turi būti išklausytos“, – kalbėjo valstietė.
Jos teigimu, spaudoje nuolat matomi tie patys veidai, o kai ji pati buvo opozicijoje, nebuvo labai jau dažnai klausiama opozicijos nuomonės.
„Tikrai nesakau, kad reikia transliuoti vienos kažkurios politinės jėgos nuomonę, nes tai yra jau antidemokratiška“, – aiškino L.Girskienė.
Tiesa, nors projektas į Seimą atneštas skubos tvarka, politikė tvirtino, kad reikia sėsti prie stalo ir „visiems kartu aptarti naują registruojamą projektą“.
Žurnalistams pasitikslinus, ar skubos tvarka nerodo, jog diskusijų nenorima, L.Girskienė atsakė trumpai: „Nemanau“.
Anot jos, kitos balsavimo stadijos dar gali būti nukeltos.
Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, jog tokio projekto reikėjo jau seniai. Be to, politikas sutinka, kad dėl šių įstatyminių pataisų parlamentarai spręstų skubiai.
„Seniai reikėjo, kad skuba būtų priimtas šitas įstatymas, nes negali valstybėje būti chaosas, kada dėl vieno ar kito reguliavimo kažkas naudojasi išimtimis“, – ketvirtadienį Seime teigė jis.
„Tikslo jokio nėra“, – tvirtino R.Žemaitaitis, paklaustas, koks šios naujos LRT įstatymo projekto tikslas.
Tiesa, valdančiųjų parengtas pataisas kritiškai įvertino ir Seimo teisininkai. Nors Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nekvestionuoja LRT tarybos galimybės tam tikrais atvejais atleisti iš pareigų visuomeninio transliuotojo vadovą ir nesibaigus kadencijai, tačiau toks atleidimas, teisininkų vertinimu, „turi būti grindžiamas aiškiai nustatytais pagrindais“.
Išvadoje nurodoma, kad tai galėtų būti tokiais atvejais, kai vadovai nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų arba kai tolesnis pareigų ėjimas būtų tiesiog nesuderinamas su LRT patikėta misija bei objektyviai nebegalėtų užtikrinti nustatytų uždavinių įgyvendinimo.
Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad LRT generalinis direktorius skiriamas ne pasitikėjimo pagrindu, o viešo konkurso būdu, jis turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus.
„Tai suponuoja į pareigas paskirto LRT generalinio direktoriaus teisėtą lūkestį vykdyti pareigas visą įstatyme nustatytą kadenciją. Kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, generalinis direktorius privalo turėti pakankamas nepriklausomumo garantijas, tuo užtikrinant ir teisinį tikrumą, ir stabilumą“, – pažymi parlamento teisininkai.