„Jeigu Inga Ruginienė dabar būtų profsąjungų vadovė, kaip buvo anksčiau, ji jau dabar ryte sėdėtų spaudos konferencijoje ir verstų tą premjerę, kuri yra ji šiandien. Kodėl – todėl, kad taip, kaip buvo pasielgta su profsąjungomis pareigūnų, aplinkosaugininkų ir kitų sričių atstovų, tai tikrai nebuvo buvusios profsąjungietės požiūris, į jų visų reikalavimus buvo nusispjauta“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė ji.
Seimas 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui pritarė ketvirtadienį – jame rekordiškai didinamas finansavimas gynybai, auga pensijos, gyventojų atlyginimai, minimali alga.
V. Čmilytė-Nielsen pridūrė biudžete pasigendanti konkrečių pasiūlymų šešėlio ir PVM atotrūkio mažinimui, „ūkiško“ požiūrio į valstybės valdomo turtą naudojimo.
Susiję straipsniai
„Kalbant šiaip apie biudžetą – jame nėra užprogramuota pažanga, kalbant apie kitas sritis – yra mokesčių didinimas, yra skolinimasis, bet nėra tokio ūkiško, šeimyniško požiūrio į valstybės turtą, o apie tai kalbama jau labai seniai – kad peržiūrėti valstybės turtą, atsisakyti to, kuris nebūtinas, būtų teisingas sprendimas“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė taip pat sakė, kad numatytas 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas gynybai yra vienintelis geras priimto biudžeto projekto elementas.
„Bet kaip tie pinigai bus išleisti – vis dar neaišku“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad biudžete kitąmet didinami atlyginimai pareigūnams, mokytojams, švietimo darbuotojams.
Auga tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos – su ES lėšomis pajamos sudarys 21,1 mlrd. eurų (3,1 mlrd. eurų daugiau), išlaidos – 27,5 mlrd. eurų (4,4 mlrd. eurų daugiau).
Didėja ir savivaldybių pajamos – jos sieks beveik 7,5 mlrd. eurų arba 12,1 proc. nei šiemet.
Gynybai biudžete numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs iki 1153 eurų neatskaičius mokesčių, pensijos vidutiniškai augs 12 proc., priklausomai nuo turimo stažo.
Finansavimas keliams kitąmet numatytas iš viso 815,5 mln. eurų.
Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,8 proc. BVP, tuo metu nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos sudarys 5 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 45,4 proc. BVP – lyginant su 2025-aisiais, augs daugiau nei 5 proc.