„Niekas neperžiūri kol kas jokių tikslų. Ir divizijos projektas, Vokietijos brigados dislokavimo projektas ir oro gynyba išlieka mūsų svarbiausi tikslai“, – „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
Visgi jis pripažįsta, kad siekiant efektyviausiai panaudoti krašto apsaugai skiriamas lėšas, tam tikri Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojami pirkimai gali būti peržiūrėti.
„Galbūt tam tikrus pirkimus, kiek suprantu, Krašto apsaugos ministerija ketina šiek tiek peržiūrėti, modifikuoti, bet niekas nesikeičia. Tikrai sprendimas, kuris buvo priimtas praeitą savaitę Seime, yra istorinis. 4,8 mlrd. eurų (nuo BVP gynybai – ELTA), tai yra didžiulė pinigų suma, iš kurios apie pusė bus skirta modernizacijai, taip pat daug pinigų bus skiriama infrastruktūrai“, – sakė prezidento patarėjas.
„Todėl tikrai manau, kad judės visi mūsų prioritetiniai projektai“, – pridūrė jis.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis finansavimas reikalingas, siekiant iki 2030 metų šalyje išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
ELTA primena, kad VGT pirmadienį priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. D. Matulionio teigimu, Lazdijų savivaldybėje būsiančio brigados dydžio poligono plotas bus apie 14,6 tūkst hektarų.
Kaip sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, poligonams numatoma apie 140–150 mln. investicijų. Pasak jo, siekiama, kad pastarieji savo veiklą pilnai pradėtų dar iki 2030 metų.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.