Tai būtų vieta ne tik pirkti, bet ir gaminti karinės paskirties produkciją, bendradarbiauti su užsienio partneriais bei plėtoti technologijas.
Naujienų portalo Lrytas spalio 17 dieną organizuotos didžiausios praktinės konferencijos saugumo tema Lietuvoje „Saugumo kodas“ diskusijos „Gynybos pramonės hub‘as Lietuvoje: ne tik pirkti, bet ir gaminti“ metu ekspertai aptarė pagrindinius Lietuvos gynybos pramonės aspektus: vystymąsi, jos potencialą, inovacijas bei jų skatinimą, taip pat aptarė ir problemas.
„Per paskutinius keletą metų gynybos pramonė tikrai įgavo labai didelį pagreitį, ženkliai išaugo jos reikšmė“, – yra įsitikinęs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Raimondas Martinavičius.
Anot jo, Lietuva ne tik turi stiprų startuolių potencialą, bet ir sektinų pavyzdžių, ypač dronų ir antidronų technologijų srityje, dėl kurių šalis pasižymi ir Europos mastu.
„Mūsų technologijos dabar jau yra testuojamos Ukrainoje ir tas gyvas know-how (praktinė patirtis) tikrai suteikia mums pranašumą, lyginant su kitų šalių, esančių toliau nuo karo industrijų kompleksu“, – sakė R. Martinavičius.
Problemos, su kuriomis susiduria gynybos pramonė Lietuvoje
Diskusijos metu dalyviai nevengė išskirti ir to, kas, jų manymu, yra pagrindinės gynybos pramonės Lietuvoje problemos.
Pasak Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos pramonės politikos ir inovacijų departamento direktoriaus Lauryno Mockaičio, ribotas įmonių skaičius ir sudėtingi sertifikavimo procesai kiša koją pramonės vystymui.
Pasak jo, griežti reikalavimai dažnai yra sunkiai suderinami su iniciatyvų skatinimu ir realizacija.
„Gaminami produktai galbūt yra tinkami karo metu Ukrainoje, tačiau jie nėra tinkami pagal reikalavimus „normalioms“ NATO kariuomenėms nupirkti“, – pabrėžė L. Mockaitis.
Su kitų šalių startuoliais ir dvigubos paskirties gynybos įmonėmis bendraujantis R. Martinavičius teigė, kad kone visos susiduria su ribotomis galimybėmis įsitvirtinti Krašto apsaugos ministerijos įsigijimų grandinėje ir išbandyti sprendimus realiame kontekste.
Taip pat, pažymėjo ekspertas, net ir stiprius technologinius sprendimus turinčioms mažoms šalims yra sudėtinga tapti patikimais partneriais. Krašto apsaugos ministerijai, pasak Inovacijų politikos grupės vyresniojo patarėjo, reikia patikimų ir patikrintų produktų, nėra laiko eksperimentuoti ir „žaisti smėlio dėžėje“.
Ilgametę patirtį sukaupęs atsargos pulkininkas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyriausiasis patarėjas Darius Užkuraitis savo ruožtu pridūrė, kad pagrindinės problemos slypi giliau – aiškios strategijos, komunikacijos ir kompetencijų trūkume.
„Politinė valia yra aiški, bet nėra aiškaus plano kaip mums visiems judėti toliau. Mes turime Seimo priimtą įstatymą dėl gynybos tarybos. Viskas lyg ir gerai, bet gynybos taryba paskutinį kartą rinkosi prieš pusę metų“, – išskyrė ekspertas.
Jo teigimu, tarp valstybės institucijų ir verslo vis dar trūksta realaus bendradarbiavimo: „Dialogas turėtų būti kaip pokalbis, ne monologas, ir tą tango turėtų šokti dviese. Suprantu, kad greitai neįsišoksime dėl spragų, nežinojimo“, – pripažino D. Užkuraitis.
Tarpinstitucinės komunikacijos trūkumą įžvelgė ir „Investuok Lietuvoje“ Gynybos pramonės skyriaus vadovas Šarūnas Genys. Pasak specialisto, Lietuvai svarbu ne tik pritraukti investicijas, bet ir kurti aplinką, kurioje inovacijos galėtų augti kartu su kintančiomis technologijomis.
„Viskas keičiasi taip greitai, kad mes negalime įpareigoti įmones ateiti ir gaminti čia. Mums kaip valstybei reikia galvoti, kaip mes kartu galėtume vystyti technologijas, kad jos atitiktų besikeičiančias technologijas mūšio lauke“, – tokius trūkumus matė Š. Genys.
Lietuvos geležinkeliai – svarbi karinio mobilumo grandis
Be inovacijų ir tinkamos aplinkos vystymuisi poreikio itin svarbu ir fizinės infrastruktūros užtikrinimas. Apie tai pasisakė LTG grupės Verslo plėtros vadovas Mindaugas Galiauskas, išskirdamas, kad Lietuvos geležinkeliai šiai dienai yra kur kas daugiau nei tik transporto ar logistikos įmonė – tai kritinio mobilumo užtikrintojas, glaudžiai bendradarbiaujantis su NATO partneriais.
„Jeigu pasižiūrėtumėte Europoje į didžiausias karinės pramonės gamyklas, jos visos yra su geležinkelio jungtimis arba randasi šalia geležinkelio mazgų. Stambios karinės pramonės neišvystysi be geležinkelio“, – patikino M. Galiauskas.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos Geležinkeliai“ gali tapti stipriu partneriu karinės pramonės plėtrai. Norint pritraukti įmones, anot diskusijos dalyvio, reikia tiek strategijos, tiek aiškių investicinių sąlygų.
Vis dėlto, čia iškyla kita problema – nors ekspertai sutaria, kad fizinė infrastruktūra yra neatsiejama gynybos pramonės dedamoji, vien tik logistikos nepakanka. Tuomet įsiterpia ir institucijų atsakomybės klausimas.
Diskusijos metu dalyviai svarstė, ar įmanoma ginklų pramonės kontrolę sutelkti į vienas, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos, rankas. Š. Genys teigė, kad nors idealiu atveju taip galėtų būti, tam trūksta resursų – žmonių, kompetencijos, laiko: „Šiai minutei mes nelabai turime resursų ir dėl to einame hibridiniu keliu“.
Be resursų trūkumo, gynybos pramonės plėtra Lietuvoje susiduria tiek su reguliaciniais, tiek su sertifikavimo iššūkiais. Anot D. Užkuraičio, įmonių patikimumas nėra vienodas, o eksporto procedūros kartais uždaro duris net ir potencialioms įmonėms.
„Ne visi yra tokie ir lygūs dėl įmonių patikimumo vertinimo, kur yra kartais palikta neatsakytų klausimų. Vieniems tai gerai, kitiems tai uždaro duris.
Taip pat mes daug kur demonizuojame kai kuriuos pačių nesuvokiamus dalykus ir statome barjerus, per kurias įmonės negali peršokti“, – sakė ekspertas D. Užkuraitis.
Ko reikia inovacijų skatinimui?
2030 metais planuojama, kad ES šalys išleis apie trilijoną eurų būtent gynybai, šiuo metu išleidžia apie 500 milijardų eurų. Kokį procentą nori pasiimti Lietuva?
Diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad karinė pramonė Lietuvoje kurtųsi sparčiau, jei būtų daugiau aiškumo. Pasak M. Galiausko, įmonėms reikia logistikos, reikiamos infrastruktūros, geležinkelio jungčių, todėl jos negalvoja, kad čia realizuos 100 procentų produkcijos.
Kaip vieną iš priemonių, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijos politikos grupės vyresnysis patarėjas išskyrė startuolių skatinimą nuo idėjos pereinant prie kūrimo ir realaus produkto vystymo.
Š. Genys savo ruožtu pažymėjo, kad institucijos išties veikia kaip hub’as, kur startuoliai gali gauti pagalbą tvarkantis su licencijomis, reguliacija ir kitomis biurokratinėmis kliūtimis. Tačiau vis dar išlieka problematiška kiekvienam startuoliui skirti individualų dėmesį.
L. Mockaitis neneigė, kad visi pirkimai būna skirtingi: „Kiekvienu atveju skirtingas tiek įmonės požiūris, tiek įmonės pajėgumas, tiek mūsų suinteresuotumas ir galimybės“, – teigė specialistas.
Diskusijos dalyviai vieningai sutiko – gynybos pramonės centro vystymui vienos sidabrinės kulkos nėra. Reikia aiškaus resursų, veiksmų, strategijų paketo.