„Kokia dar aplinkosauga? Kam rūpi paukščiai? Tiems, kurie priešinasi vėjo jėgainių statybos, reikia vienintelio dalyko – pinigų. Daug pinigų“, – šyptelėjo skrydžio iš Berlyno į Vilnių pakeleivis latvis.
Jis – inžinierius, dirbantis JAV atsinaujinančiosios energetikos kompanijoje. Vyriškis pasakojo, kad dažnai skraido iš vieno pasaulio krašto į kitą – iš Amerikos į Daniją, kurioje jo darbdavys plėtoja vėjo jėgainių parkus.
Jis neblogai žinojo ir tai, kas vyksta Lietuvoje, – apie mūsų šalies pasirengimą vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje. O situacija Širvintose, apie kurią prašnekome skrydžio metu, jo nė kiek nenustebino. „Pinigai, – šyptelėjo jis. – Tuos, kurie priešinasi, irgi kažkas jais sočiai pamaitina.“
Pinigai būtų pravertę ir Širvintų, Zibalų bei Alionių seniūnijų bendruomenėms. Bet jomis prisidengusi asociacija „Kraštovaizdis“, vienijanti devynis žmones, nuo 2023-iųjų pavasario net neapšilusį verslą bando išguiti iš regiono.
Asociacija tai daro nuo pat pirmosios dienos, kai Estijos saulės ir vėjo jėgainių plėtojimo įmonių grupei „Evecon“ priklausanti bendrovė „Žalia žemė“ širvintiškiams pristatė vėjo jėgainių statybos projektą. Ir jai neblogai sekasi.
Kone kas antrą dieną kepami profesionalia teisininkų kalba surašyti raštai įvairioms valstybės institucijoms, ginčai teismuose, išpuoliai prieš profesionalius ornitologus, pasamdyta solidi advokatų kontora – visa tai „sėkmingai“ sustabdė energetikų investicijas į regioną.
„Evecon“ priklausanti bendrovė „Žalia žemė“, Širvintų rajone pernai atlikusi kelių šimtų megavatų galios vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimą, toliau nepasistūmėjo nė per sprindį.
Verslas ne pats išsirinko projektui vietą. Valstybė buvo nusprendusi, kad Širvintų rajone yra tinkama teritorija vėjo jėgainių parko plėtrai, ir tam buvo išduotos projektavimo sąlygos.
Tokie parkai Lietuvai – būtinybė, nes atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra yra mūsų šalies strateginis tikslas – siekiama, kad daugiau nei 90 proc. elektros būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių jau 2030-aisiais.
Pinigai, kurių neregėti
Tai – tik keletas skaičių.
Apskaičiuota, jog vien dėl to, kad vėjo jėgainės neiškilo numatytoje teritorijoje, Širvintų rajono savivaldybė negavo daugiau nei 4,5 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio. Negavęs šių pajamų rajonas jau prarado galimybę finansuoti ir įgyvendinti ne tik naujus, bet ir esančius projektus.
Projekto kūrėjai skaičiavo, kad būtent tokia – 4,5 mln. eurų suma susidarytų energetikams mokant NT mokestį už turbinas: kiekvienos jėgainės stiebui tenkanti NT vertė sudaro 1,6 mln. eurų, o mokestis apskaičiuojamas taikant 3 proc. mokesčio tarifą.
Širvintų rajono bendruomenes aplenkė ir apie 2,3 mln. eurų, kuriuos jos būtų galėjusios naudoti savo reikmėms – teikdamos paraiškas ar siūlydamos projektus bendruomenių rėmimo fondui.
Be to, žmonėms, kurie gyventų arčiau nei 1 km atstumu iki jėgainės, būtų buvusi tiekiama nemokama arba sumažintos kainos elektros energija.
Savo ruožtu Širvintų rajono organizacijoms – švietimo įstaigoms, ligoninei, poliklinikai ir kitoms savivaldybės biudžetinėms organizacijoms – elektros kilovatvalandė būtų tekainavusi 0,08 euro.
Taigi energetikos projekto plėtotojai jau būtų sumokėję apie 6,8 mln. eurų rajono savivaldybei bei bendruomenių fondams, bet pastatyti vėjo jėgainių parko Širvintose jiems neleidžiama.
Šiuo metu projektui apskritai iškilo reali grėsmė. Jis gali būti sustabdytas ir dėl to neįvyks ne tik Širvintų rajono ekonominis-socialinis proveržis. Skaičiuojama, kad per 30 metų vėjo jėgainių parko plėtotojai būtų sumokėję daugiau nei 205 mln. eurų tiesioginių mokesčių. Dabar tų pinigų neregėti, o ir mūsų šalies nepasieks daugiau nei 1,2 mlrd. eurų tiesioginių investicijų.
Nors ir buvo suplanuota, projektą sustabdžius nebeatsiras ir maždaug 300 gerai apmokamų darbo vietų – tiek jų būtų sukurta parko statybos ir jo eksploatavimo laikotarpiu, tad ir į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) nebus įlieta maždaug 140 mln. eurų.
Aplinkybių skerspjūvis
Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, tačiau šią teisę asociacija „Kraštovaizdis“, blokuodama energetikos projektą, atėmė iš daugybės Širvintų rajono gyventojų.
Pasak advokato Audriaus Biguzo, dalis žmonių, kurie su bendrove „Žalia žemė“ jau buvo pasirašę sklypų nuomos sutartis, galimai neteko pajamų už išnuomotus sklypus.
„Nuoma galimai yra susijusi su vėjo jėgainių statyba, bet ji juk neprasidėjo.
Kuo ilgiau trunka ginčai dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos – kuo daugiau asociacija „Kraštovaizdis“ verslui kaišo pagalių – teikia skundų valstybės, savivaldos institucijoms, tuo ilgiau tenka laukti, kol projektui bus išduotas statybos leidimas.
Tai logiška: gyventojai su projekto plėtotojais pasirašė nuomos sutartis ir jie yra suinteresuoti kuo greičiau gauti už nuomą pajamų. Tačiau toks ginčų ir proceso teisinis stabdymas bei apsunkinimas sąlygoja ir neaiškumą ar apskritai neapibrėžtumą, kada tokios lėšos bus gautos“, – paaiškino A.Biguzas.
Kitas praradimas – nei Širvintų rajono bendruomenės, nei seniūnijos negali gauti finansinės ir socialinės naudos, nes projekto plėtotojas tol, kol nepradėjo veiklos, negali skirti investicijų į rajono infrastruktūrą.
„Verslui – vėjo jėgainių projektą parengusiai bendrovei Širvintų rajonas tapo probleminis, investuoti jame yra rizikinga. Rizikinga yra ir bet kokia finansinė parama bendruomenėms, seniūnijų veiklai, gerovei jose sukurti.
Nors ir nedidelė dalis rajono gyventojų nepritaria atsinaujinančiosios energetikos projektui, jo plėtotojas vis dėlto atsakingai vertina ir galimą bendradarbiavimą su bendruomenėmis ateityje“, – sakė teisininkas.
Negaus gamybos įmokų
Neribotam laikui nutolo ir elektros energijos gamybos įmokos – nėra vėjo jėgainių parko, negaminama juk ir elektra.
Pasak A.Biguzo, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 131 straipsnis nurodo, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įmoką – vadinamąją gamybos įmoką – moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos, vėjo, biodujų elektrinėse.
Pagal šį įstatymą surinktos arba nepanaudotos gamybos įmokų lėšos turi būti išmokėtos gyventojams ir bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms tam tikrus visuomeninius projektus. Tai yra numatoma finansinės paramos sutartyje su įmokos administratoriumi.
A.Biguzas paaiškino, kokiomis proporcijomis turi būti paskirstyta gamybos įmoka.
Pagal AIEĮ 15 proc. lėšų skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinių, o 85 procentai – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms tam tikrus projektus.
„Įstatymas sukūrė pozityvias prielaidas verslui ir gyventojams bendradarbiauti: numatė sąlygas, kaip netiesiogiai galėtų bendradarbiauti energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojai su vietos bendruomenėmis.
Taigi teisiškai yra sukurta socialiai atsakingo verslo prievolė dalintis pajamomis ne tik su valstybe ir savivaldybėmis, bet ir realiai mokėti vietos bendruomenėms bei gyventojams.
Tačiau Širvintų rajono gyventojai negali gauti jokios naudos net ir esant tokiam palankiam teisiniam reguliavimui.
Tokios naudos negavimo rizika šiuo metu yra padidėjusi dėl besitęsiančių ginčų su bendrove „Žalia žemė“, – sakė A.Biguzas.
Pasak jo, Širvintų rajonas tampa nepatrauklus investuotojams ir dėl bendruomenių keliamų konfliktų, ir dėl to, kad sulaukia nepagrįstų pretenzijų atsinaujinančiosios energetikos projektams, ir dėl to, kad jos nenori bendradarbiauti su verslu.
„Jeigu asociacija „Kraštovaizdis“ nebūtų stabdžiusi projekto – jeigu PAV būtų buvęs patvirtintas dar 2024-ųjų antrojoje pusėje, tikėtina, kad šiuo metu būtų kitokia situacija.
Projektavimas jau būtų įpusėjęs, tad būtų galima realiai prognozuoti, kada Širvintų rajono gyventojus pasiektų reali finansinė nauda, kurią vėjo jėgainių parko projektas teiktų tiek asmeniškai, tiek per verslo finansuojamas bendruomenes“, – situaciją komentavo A.Biguzas.
Gyventojai – supriešinti
Pasak širvintiškius suvienijusios viešosios įstaigos „Širvintų ąžuolas“ vadovo, vieno iš jos steigėjų Tomo Labino, „Kraštovaizdžio“ asociacijos stabdomos vėjo jėgainių parko statybos Širvintų bendruomenei yra labai nuostolinga.
„Gyventojai ne tik negali gauti pajamų už savo žemę, kurią išnuomojo projekto plėtotojams, bet ir prarado galimybę naudotis pigesne elektros energija.
Tačiau tai tik viena problemos pusė. Kita – daug skaudesnė. Tai suskaidyta bendruomenė.
Apmaudu, bet taip yra: Širvintų bendruomenės skaldymas yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip didelį finansavimą turinti struktūra – „Kraštovaizdžio“ asociacija, prisidengdama viešuoju interesu, kenkia Širvintų rajono šeimoms bei ūkininkams“, – kalbėjo T.Labinas.
Pasak jo, šimtai lapų asociacijos skundų, kurie neturi nieko bendro su tikrąja bendruomenės pozicija, ne tik užvilkino Širvintų krašto proveržį bei projekto įgyvendinimą.
„Kiek žinau, asociacija įvėlė ir verslą į teisminius procesus, o tai kenkia ir pačios mūsų valstybės investiciniam įvaizdžiui.
Įvairios manipuliacijos paukščių lizdais ar kraštovaizdžio karkaso griovimu atrodo ypač naiviai ir spekuliatyviai. Juk tose pačiose vietose vykdomiems miško kirtimams nei paukščiai, nei jų lizdai neužkliūva.
Tai tarsi dvejopi standartai: kirsti medžius ir palikti paukščius bei miško gyvūniją be namų yra normalu, o vėjo energetika – jau blogai“, – teigė T.Labinas. Dvejopi standartai: didžiuliai miško kirtimai ir be namų palikta gyvūnija – normalu, bet vėjo jėgainės gamtoje – jau blogai.
Tikslas – sužlugdyti
– „Energetikos projektai, kai jiems skersai kelio gula visuomeninės organizacijos, jeigu ir nesustoja, tai smarkiai sulėtėja. Derinimo procedūros vyksta daug lėčiau, pasitelkus didelį atsargumą. Ir jeigu toks veiksmas tęsiasi kelerius metus, projektai apskritai sužlugdomi.
– To siekia ir „Kraštovaizdžio“ asociacija – sužlugdyti vėjo jėgainių projektą. Vilkinti laiką jai paranku“, – yra sakęs teisininkas Laurynas Lukošiūnas.
– Pasak jo, ypač tuomet, kai stabdomi atsinaujinančiosios energetikos projektai, dažniausiai ir kyla klausimas, ar finansavimas neateina iš agresyvių kaimyninių valstybių, kurios suinteresuotos pašonėje neturėti energetiškai nepriklausomos Lietuvos.
– „Asociacija yra tarsi institucijoms skirtų raštų šaudymo mašina. Nesvarbu, pagrįsti tie raštai ar ne, aktyvumas yra didžiulis. Socialiniuose tinkluose apstu reklaminės medžiagos, samdomi ornitologai, naudojamasi IT priemonėmis, kurių net neįperka kai kurios energetikos bendrovės.
– Seimo nariai yra kalbinami asmeniškai, taip pat ir kiekvienas įvairių institucijų atstovas, kuris tik prisiliečia prie kurio nors iš vėjo jėgainių parko statybos klausimų.
– Jie negali nereaguoti į asociacijos daromą spaudimą, išsigąsta, sprendimus pradeda priimti lėčiau, atsargiau. Projektas stoja, o valstybė patiria žalą“, – paaiškino L.Lukošiūnas.