Apie tai feisbuko profilyje paskelbė A.Gelūnas.
„Kiti nariai palikti – sėkmės jiems!“, – rašė jis.
Valstybės pažangos taryba – Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos veiklos tikslas – telkti valstybės institucijų ir įstaigų bei visuomenės pajėgas valstybės ir visuomenės ateities raidai analizuoti, modeliuoti ir projektuoti, valstybės pažangos idėjoms skleisti ir su šiais klausimais susijusiems pasiūlymams Vyriausybei ir Seimui teikti.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme. Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Į naujieną sureagavo Andrius Tapinas, feisbuke apie parašęs: „Prasidėjo valymai.“
Jis panagrinėjo, kaip atrodo minėtoji 53 narių Valstybės pažangos taryba.
„Paskutinį kartą ji atnaujinta birželį.
Jai vadovauja Gintautas Paluckas. Kaip premjeras. Gal automatiškai pasikeitė į Ruginienę, bet puslapyje to nėra.
Tada yra 8 ministrai, kurie jau nėra ministrais. Gal automatiškai pasikeitė į esamus ministrus, bet puslapyje to nėra.
Tada yra du opozicijos nariai – Simonas Gentvilas ir Raimondas Kuodis.
Ir tada yra žinomi ir nusipelnę visuomenės veikėjai ir intelektualai, kurie po Gelūno ir Masteikaitės išmetimo turbūt vorele patrauks prie išėjimo iš Tarybos durų.
Sunkiai įsivaizduoju, kaip tokioje taryboje norėtų likti jaunimo atstovas Umberto Masi, VU rektorius Rimvydas Petrauskas ir ISM rektorius Dalius Misiūnas, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, žymusis pedagogas Miša Jakobas, verslininkai Vladas Lašas ir Paulius Kunčinas, VU profesoriai Urtė Neniškytė ir Virginijus Šikšnys bei dar galybė garbių žmonių, kuriems neturėtų patikti toks Tarybos išvalymas.
Tik kad ta Lietuvos pažanga Vyriausybei tiek ir rūpėjo, nes paskutinis Tarybos posėdis vyko praėjusių metų gruodį.
Atnaujinta: Ten masyviai valymas vyksta. Umberto Masi irgi gavo tokį laišką. Nėra ko protestuose ant scenos lipti“, – rašė A.Tapinas.
Sekmadienio, gruodžio 21 d., rytą pasirodžius naujienai, kad iš Valstybės pažangos tarybos komandos šalinama G.Masteikaitė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, ir A.Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, savo poziciją paskelbė kitas Tarybos narys, Rimvydas Petrauskas.
Vilniaus universiteto rektorius feisbuke rašė:
„Vilniaus Universitetas 2022 metais ėmėsi svarbaus uždavinio – padėti Vyriausybei parengti šalies ateities strategiją LT2050. Buvome viso šio proceso partneriai, mūsų mokslininkai aktyviai prisidėjo prie ateities scenarijų rengimo, tapo Valstybės pažangos tarybos nariais. Svarbu pabrėžti, kad visame procese dalyvavo įvairių pažiūrų ir partijų asmenys.
Todėl mums didelį rūpestį kelia paviešinta informacija, kad dėl pakitusios Vyriausybės sudėties atnaujinant tarybą, į ją buvo neįtraukti du protestuose prieš chaosą Kultūros ministerijoje dalyvavę žymūs visuomenės veikėjai – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorius, humanitarinių mokslų daktaras A.Gelūnas ir Šokio informacijos centro vadovė G.Masteikaitė.
Šis sprendimas kelia rimtų klausimų dėl tolesnės galimybės bendradarbiauti su Vyriausybe, žengiant strategijos įgyvendinimo kryptimi.
Tikimės, kad Vyriausybė paaiškins savo sprendimo motyvus ir tolesniuose žingsniuose vadovausis demokratiniais ir racionaliais veikimo principais.
Valstybei ir visuomenei labai svarbu, kad Lietuva2050 dalyvautų aukščiausio lygio ekspertai, o universitetas nori ir yra pajėgus sutelkti tokį dalyvavimą. Tačiau nesulaukus motyvuoto paaiškinimo, Vilniaus Universiteto mokslininkai priims asmeninius sprendimus dėl tolesnio dalyvavimo LT2050 iniciatyvoje ir Valstybės pažangos tarybos veikloje“.
Umberto Masi teigia, kad buvo pašalintas iš projekto „Lietuva 2050“ komandos
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigia, kad jis buvo pašalintas iš projekto „Lietuva 2050“ komandos.
„Gruodžio 17 dieną gavau tokį patį laišką kaip dr. Arūnas Gelūnas ir Gintarė Masteikaitė. Žinau, kad kai kurie kiti asmenys ar organizacijų atstovai gavo oficialų kvietimą iš ministrės pirmininkės biuro dalyvauti ir toliau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Masi.
„Lietuvos jaunimo organizacijų taryba paskutiniuoju metu aktyviai reiškia savo nuomonę ir valią valstybės politikos klausimais. Nuo Kultūros protesto iki „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jaučiame pareigą ir atsakomybę prieš jaunimo organizacijas ir jaunus žmones Lietuvoje netylėti, kuomet plačiu mastu pasireiškia neteisingumas. (…) Apmaudu, kad tai dar viena apraiška to, kad kritika ir nepritarimas yra sumaišomas su buvimu priešais. Per savo veiklos laikotarpį tenka susidurti su tuo, kad, jeigu turi alternatyvią poziciją ar prieštarauji pasiūlymui, idėjai – tampi tuo, kuris yra nepatogus, vadinasi, prastas ir mažiau reikalingas“, – akcentavo jis.
Pasak LiJOT vadovo, Valstybės pažangos tarybos atrankos procedūros yra personalizuotos.
„Gaila, kad visuomenėje nusipelnę, žymūs, išmintingi ir veiklūs piliečiai, nevyriausybinės organizacijos šalinamos iš komisijų ar bendradarbiavimo formatų. Liūdina, kad didžiausia jaunimo organizacija Lietuvoje, vienijanti 57 skirtingiausias jaunimo organizacijas po savo skėčiu, nebėra kviečiama būti šio prasmingo ir svarbaus proceso dalimi“, – dėstė U. Masi.
„Liūdina, kad Valstybės pažangos tarybos atrankos procedūros yra personalizuotos. Neaišku, kas kviečiami į Valstybės pažangos tarybos sudėtį, dėl kokių priežasčių jie yra pašalinami“, – akcentavo jis.
G. Masteikaitė: tai buvo tik laiko klausimas
Savo ruožtu Lietuvos šokio informacijos centro vadovė G. Masteikaitė sako, jog matant dabartinės valdžios reakciją į kritiką – toks sprendimas jos nestebina. Be to, pabrėžė ji, tai rodo, kad valdantieji prioritetą teikia trumpalaikiams, partiniams tikslams, o ne strateginiams valstybės interesams.
„Tai buvo tik laiko klausimas, matant šios valdžios reakcijas į kritiką, mus turėti tarp ekspertų, būtų didelis iššūkis. Tiesa pasakius, labai trumparegiška yra šalinti tuos kurie kritikuoja, istorinė išmintis byloja, kad didžiausius kritikus reikėtų laikyti kuo arčiau, tik tokiu būdu galima megzti dialogą ir atidėjus asmeniškumus į šoną dirbti vardan ilgalaikių valstybės tikslų“, – Eltai sekmadienį teigė G. Masteikaitė.
„Dabartinis sprendimas rodo, kad valdantieji apie tai negalvoja o ant stalo padėti trumpo laikotarpio tikslai, tikriausiai orientuoti į partinius užmojus“, – pridūrė ji.
Premjerės patarėjas: nauja sudėtis dar nėra patvirtinta
Savo ruožtu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigia, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
„Nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta – šiuo metu vyksta derinimo procesas, todėl kalbėti apie konkretų asmenų sąrašą yra gerokai per anksti. Tam, kad Valstybės pažangos tarybos sudėtis būtų patvirtinta, ji pirmiausia turi būti pristatyta Seimo Ateities komitete. Vėliau pradedama vieša derinimo procedūra su visomis ministerijomis, ir tik po to sprendimas priimamas Vyriausybės posėdyje. Kol kas neįvyko nė vienas iš šių etapų“, – Eltai siųstame atsakyme teigė I. Dobrovolskas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.