Smurtas artimoje aplinkoje neturi atostogų, o prieššventinis ir švenčių laikotarpis neretai tampa ypač jautrus tiems, kurie gyvena nesaugioje aplinkoje.
Apie tai, kodėl šiuo metu smurto rizika gali išaugti, su kokiais emociniais ir praktiniais iššūkiais susiduria nukentėję asmenys ir nuo ko pradėti ieškant pagalbos, pasakoja „Moterų informacijos centro“ psichologė Roberta Jocienė ir centro teisininkė Ignė Rėklaitė.
Šventinis laikotarpis – pavojingas
Prieššventinis ir švenčių laikotarpis dažnai tampa ypač sudėtingas ar net pavojingas smurtą patiriantiems žmonėms.
Paklausta, kas lemia, kad tuo metu smurtas gali paaštrėti, „Moterų informacijos centro“ psichologė Roberta Jocienė teigia, kad, nors šis metas dažnai siejamas su artumu, ramybe ir bendryste, realybėje gali sustiprėti jau egzistuojančios įtampos.
„Padidėję lūkesčiai, emocinis ir finansinis krūvis, daugiau kartu praleidžiamo laiko, taip pat dažnesnis alkoholio vartojimas gali apsunkinti santykių dinamiką. Jei santykiuose jau yra kontrolės ar nesaugumo elementų, šis laikotarpis gali tapti dar jautresnis ir sudėtingesnis“.
„Moterų informacijos centro“ teisininkė I. Rėklaitė pastebi, kad didesnis pagalbos kreipimųsi skaičius fiksuojamas tarp švenčių arba jau po jų.
„Tai siejama su padidėjusia emocine įtampa, didesniu alkoholio vartojimu, ilgesniu buvimu uždarose erdvėse su artimaisiais. Šie veiksniai neretai paaštrina jau anksčiau egzistavusias problemas ir paskatina smurtą patiriančius asmenis ieškoti pagalbos.“
Ekspertės pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas neturi blogo laiko – švenčių metu tai gali būti pirmas žingsnis nutraukiant smurto ratą.
Nuo ko pradėti?
Žmonėms, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai kyla labai konkrečių ir praktinių teisinių klausimų.
„Pirmiausia, kaip apsisaugoti čia ir dabar, kokias teises turi nukentėjęs asmuo, kaip apsaugoti kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus ir ką gali padėti valstybės institucijos.
Dažnai klausiama apie apsaugos nuo smurto orderio taikymą, galimybes smurtautoją laikinai iškeldinti iš gyvenamosios vietos, kaip pateikti pareiškimą policijai ir ko tikėtis pradėjus ikiteisminį tyrimą“, – pasakoja teisininkė.
„Pirmasis žingsnis – užtikrinti savo ir vaikų saugumą ir nedelsiant kreiptis į policiją arba skubios pagalbos tarnybas. Taip pat suraskite saugią vietą, kur galite pasislėpti nuo smurtautojo.
Kitas svarbus aspektas – pasikonsultuoti su teisininku ar specializuota pagalbos organizacija, kad gautumėte patarimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, laikino gyvenamosios vietos pakeitimo ar kitų teisinių veiksmų“, – pirmuosius žingsnius vardina I. Rėklaitė.
Ji priduria, kad nukentėjusieji dažnai ieško nemokamos teisinės pagalbos ar psichologo konsultacijos. Tai padeda stiprinti emocinę būklę, leidžia gauti praktines rekomendacijas apie įstatymus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, apsaugos orderį, santuokos nutraukimą.
Kas apsunkina pagalbos paieškas?
Pasak R. Jocienės, patyrus smurtą artimoje aplinkoje, kartais sunku kreiptis pagalbos. Ypač šventiniu ir pošventiniu metu.
„Šiuo laikotarpiu gali sustiprėti vidiniai prieštaravimai, kaltės, gėdos ir pareigos jausmai, ypač dėl vaikų, šeimos vaizdinio, artimųjų lūkesčių. Neretai atsiranda viltis, kad „šį kartą bus kitaip“.
Prie to prisideda ir praktiniai aspektai – paslaugų prieinamumas, finansiniai klausimai, emocinis nuovargis. Visa tai gali laikinai sustabdyti sprendimus, net jei vidinis poreikis pokyčiui jau yra“, – sako psichologė.
Teisininkė atskleidžia, kad pagalbos paieškas apsunkina paplitę mitai.
„Pavyzdžiui, kad kreipusis pagalbos bus atimti vaikai arba kad smurtą patiria tik moterys. Iš tikrųjų pagalbos kreipiasi ir vyrai, o institucijų tikslas yra užtikrinti nukentėjusiojo ir vaikų saugumą, o ne teisti ar atimti vaikus.
Daug moterų nedrįsta kreiptis pagalbos dėl gėdos, kaltės ar baimės būti teisiamomis, tačiau kreipimasis pagalbos yra stiprybės ženklas, o specialistai visada orientuojasi į saugumą ir geriausią interesą“, – nurodo I. Rėklaitė.
Psichologė pabrėžia: abejonės šioje situacijoje yra natūralios ir labai žmogiškos, tačiau svarbiausia – išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį.
„Kreiptis pagalbos nebūtinai reiškia, kad reikia iš karto keisti visą gyvenimą – tai gali būti saugus pirmas žingsnis, leidžiantis pasikalbėti, gauti informaciją ir geriau įvertinti savo situaciją bei galimybes.
Sprendimai dažnai bręsta palaipsniui. Svarbiausia – nepamiršti, kad pagalbos ieškojimas yra ne silpnumo, o rūpesčio savimi ir savo vaikais ženklas“, – akcentuoja R. Jocienė.
Pasiruošimas teisiniam procesui
Smurtą patiriančiam žmogui teisiniai veiksmai tampa kertiniu apsaugos žingsniu. I. Rėklaitė primena, kad reikia surinkti visus įrodymus apie smurtą – policijos protokolus, medicininius dokumentus.
„Taip pat pasikonsultuoti su teisininku, kad būtų užtikrinta nukentėjusiojo apsauga. Tai apima apsaugos nuo smurto orderio gavimą, laikino gyvenamosios vietos pakeitimo klausimus, vaikų globos sprendimus ir santuokos nutraukimą“.
Privaloma mediacija skyrybų bylose nereikalinga, jei santykiuose buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Lietuvos teisės aktai numato, kad mediacija gali būti taikoma tik tada, kai abi šalys gali saugiai ir lygiavertiškai dalyvauti procese, todėl esant smurtui jos privalomumas nebūtinas.
„Visada drąsinu moteris pradėti teisinius veiksmus, net jei procesas gali būti ilgas. Pradėjus, atsiranda galimybė gauti apsaugą, planuoti vaiko globą ir galų gale nutraukti smurtinius santykius, o jei nieko nedarysi – teks gyventi toliau smurto aplinkoje“, – sako teisininkė.
Emocinis pasiruošimas – ne mažiau svarbus
Teisinis procesas dažnai būna emociškai varginantis.
„Tai ir psichologinė kelionė, kuri neretai pareikalauja daug emocinių resursų. Ji gali sukelti įvairius jausmus. Nuo vilties ir teisingumo pojūčio iki bejėgiškumo, pykčio ar traumuojančių prisiminimų atsinaujinimo.
Todėl ypač svarbu turėti emocinės paramos ratą – artimuosius, draugus, psichologą, savipagalbos grupes ar kitus patikimus šaltinius.
Tai vienas esminių veiksnių, kuris padeda nukentėjusiam asmeniui jaustis saugiau. Kartais svarbiausia pagalba yra paprastas buvimas šalia, gebėjimas išklausyti. Vertinga gali būti ir praktinė pagalba kasdienėse situacijose“, – teigia psichologė R. Jocienė.
Ji įspėja, kad siekiant palaikyti smurtą patiriantį asmenį, svarbu vengti spaudimo, vertinimų ar patarimų, kurie neatsižvelgia į žmogaus situacijos sudėtingumą. Palaikymas veiksmingiausias tuomet, kai gerbiama žmogaus teisė pačiam priimti sprendimus.
Po skyrybų ar pasitraukimo iš smurtinių santykių, šį žingsnį gali lydėti ir sunkios emocijos, liūdesys.
„Neretai ateina ne tik palengvėjimas, bet ir gedulo, tuštumos, nerimo jausmai. Tai normalu, todėl svarbu sau leisti visa tai jausti ir neskubinti „atsigavimo“.
Savipriežiūra gali apimti tiek psichologinę pagalbą, tiek kasdienio stabilumo kūrimą – rutiną, saugią aplinką, ryšius su palaikančiais žmonėmis.“
Anot R. Jocienės, atsigavimas po šių patirčių dažniausiai vyksta palaipsniui, o daugeliui žmonių laikui bėgant atsiveria galimybė kurti saugesnį, emociškai sveiką, į savo poreikius orientuotą gyvenimą.
Straipsnis parengtas pagal „Specializuotos kompleksinės pagalbos centro“ projektą, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.