„Šiandien susitikome su frakcijų lyderiais. Priėmiau juos siekdamas vieno tikslo – sustoti, įvertinti situaciją, kurioje esame ir labai atsakingai priimti sprendimus dėl to, ką darysime ateityje.
Šiandien Lietuvoje pernelyg daug pykčio, pernelyg daug įtūžio. Suprantu, kad dėl to iš dalies kalti esame visi, tačiau, norint judėti į priekį ir priimti sprendimus, jokie sprendimai nėra priimami rėkiant, piktinantis arba darant kažkokius veiksmus, kurie padaro sprendimų priėmimą neįmanomu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot prezidento, pokalbis su Seimo pirmininku ir frakcijų lyderiais buvo „geranoriškas“, jutosi pagarba ir noras išklausyti vieni kitus.
„Tikrai visi – tiek valdančiosios koalicijos atstovai, tiek opozicinių frakcijų lyderiai – sutiko, kad situacija nėra normali ir ji yra taisytina“, – nurodė G.Nausėda.
Prezidentas vardijo chronologiją, nuo ko prasidėjo chaosas dėl pokyčių LRT – buvo atliktas auditas, kurio rezultatai „pateikė pluoštą pastabų LRT, kaip organizacijai“, o šių išvadų pagrindu Seimas inicijavo įstatymą, „kuris sukėlė didelį visuomenės rezonansą“.
„Manau, kad išeitį radome. Pirmiausia turime geranoriškai pripažinti, kad skubos tvarka tokių rimtų įstatymų pakeitimų neturėtų būti daroma. Skuba reiškia tik viena – nenorima išklausyti kitokios nuomonės, nenorima išklausyti rekomendacijų ir tai, kad (pataisos, – Lrytas) stumiamos buldozeriu. Taigi, viena vertus, iš pozicijos pusės nebus buldozerio, tokį pažadą mes išgirdome, kita vertus, iš opozicijos pusės nebus filibusterio“, – patikino šalies vadovas.
G.Nausėda pabrėžė, kad jam svarbiausia, jog įstatymo pakeitimai atitiktų „visus laisvos medijos principus, atlieptų LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, atskaitingumo, skaidrumo, nepriklausomumo kriterijus“.
„Svarbiausia, kad šitame natūraliame Seimo svarstymo procese neatsirastų dar daugiau nepasitikėjimo, priešpriešos. Visi esame suinteresuoti, kad diskusija, dialogas vyktų konstruktyviai. Man atrodo, kad šiandien pavyko tai padaryti, padaryta gera įžanga“, – džiaugėsi prezidentas.
Ar G.Nausėda matytų poreikį depolitizuoti LRT tarybą?
„Pats (LRT tarybos, – Lrytas) sudarymo principas atliepia skirtingų institucijų, kurios teikia savo kandidatus, delegavimą. Žinoma, kad tai nėra klausimas, kurio negalima svarstyti, kuris yra tabu. Jokiu būdu ne. Manau, kad tai taip pat gali būti įtraukta į diskusiją ar šiame, ar vėlesniame etape. Tai yra visiškai įmanomas dalykas. Aš tik įsivaizduoju, kad tie kandidatai, kuriuos mes skiriame, yra nepriklausomi kaip asmenybės, turintys savo požiūrį, savo viziją, ir jie tikrai nebėgioja klausinėtis to asmens ar tos institucijos, kuri delegavo, kaip reikėtų pasielgti vienu ar kitu atveju. Jeigu jūs apeliuojate į mane, aš tokių diskusijų, raginimų, ką kažkas turi daryti, niekada nesu išreiškęs“, – akcentavo jis.
J.Olekas: į diskusiją įtrauksime visus
Parlamento vadovas, socialdemokratas J.Olekas informavo, kad susitikime buvo nuspręsta paruošti patobulintą LRT įstatymo pataisų projektą, į diskusijas įtraukiant visas suinteresuotas puses. Taip pat ir pačius žurnalistus.
„Šiandieninis susitikimas yra labai rimtas žingsnis į priekį. Mes sutarėme, kad skubos jau nėra. Skuba numato, kad įstatymą galima priimti per 24 valandas.
Mes turime laiko maždaug iki vasario mėnesio, kai galime dar pasitarti toliau – pozicija, opozicija, ekspertai (šiandien turėsiu susitikimą ir su dalies protestuotojų atstovais), paruošti naują variantą, kuris patobulintų dabar teikiamus siūlymus ir nebūtų tokio susipriešinimo, kaitinimo iš opozicijos pusės, ir išėjimo į visuomenę.
Manau, kad mes vasario mėnesį turėsime bendrą variantą, kurį atitinkamai galėsime priimti Seime“, – lūkestį išsakė J.Olekas.
Ar tam reikės vasarį šaukti neeilinę Seimo sesiją, parlamento vadovas konkrečiai neatsakė.