„Aš tikrai (keršto – ELTA) nematau. Kiek buvo protestų, visus palaikiau ir sveikinau už aktyvią politinę poziciją. Ar kada matėte, kad neigiamai būčiau pasisakiusi? Niekada gyvenime“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Vieni ateina, kiti išeina. Tai kažkas atėjo, kažkas išėjo. Pavyzdžiui, atėjo Lietuvos studentų sąjungos pirmininkė. Ar tai nėra svarbus asmuo, ar tai neatstovauja jaunimo? Man atrodo, atstovauja. Tas pokytis ir įneša tam tikrų naujų idėjų ir šviežio, gaivaus oro“, – akcentavo ji.
Todėl, anot jos, po Vyriausybės pasikeitimo pastebimi pokyčiai įvairiose tarybose, komisijose ir projektuose yra visiškai normali praktika.
„Aš labai norėčiau, kad kuo daugiau kairiosios krypties tiek mokslininkų, tiek politikų ateitų į šitą tarybą. Ir normalu, kad kiekviena Vyriausybė atėjusi peržiūri, nes visi turi savo tam tikrą paruoštą programą, visi turi savo matymą. Ir turbūt natūralu, kad liberalų, pavyzdžiui, ir socdemų tam tikri darbai skiriasi“, – tikino I. Ruginienė.
„Nežinau, jeigu kažkas yra parengęs sąrašą tų asmenų, kurių (...) nepaisant to, kas vyksta Lietuvoje, liesti negalima, tai aš norėčiau tą sąrašą turėti ir tikrai galėčiau atsižvelgti. Bet jeigu pasižiūrėtume kiekvienos Vyriausybės darbą (...), ateina Vyriausybė, peržiūri visas komisijas ir tarybas, kažką panaikina, kažką sukuria, pasikeičia sudėtys – vieni nori dirbti, kiti atsisako. Tai yra absoliučiai darbinis, normalus procesas“, – akcentavo ji.
Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad veikla tokiuose formatuose neturėtų būti platforma politikavimui.
„Aš norėčiau, kad tai liktų darbiniai organai, bet ne būdas arba metodas politikuoti, daryti sau reklamą. (...) Jeigu tai yra išnaudojama politinei reklamai, tai jau yra nenormalu“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai G. Masteikaitė ir A. Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyrose.
Neilgai trukus apie atsisakymą tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje sekmadienį pranešė ir ISM rektorius Dalius Misiūnas bei Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Savo ruožtu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.