„Sutarėme, kad kursime darbo grupę, atstovaujamą įvairių frakcijų pagal proporcinį frakcijų atstovavimą ir dirbsime, tikimės, kad nuo gruodžio 30 d. iki vasario 14 d. Kaip pagrindinį partnerį, kad nereikėtų ieškoti ir ginčytis, kas galėtų atstovauti, iš ekspertų siūlome Medijų tarybą, kurioje yra įvairių žiniasklaidos grupių atstovai ir, kad iki vasario 14 d. paruoštume įstatymo projektą, pagrinde koncentruojantis į valdyseną ir galbūt finansavimą, kad galėtume turėti geriausią Europoje visuomeninio transliuotojo įstatymą“, – po valdybos posėdžio teigė J. Olekas.
Kaip skelbta, antradienį prasidėjus Seimo posėdžiui, opozicijoje dirbantys parlamentarai ir vėl paliko plenarinę posėdžių salę. Liberalas Eugenijus Gentvilas žurnalistams sakė, kad, ar grįš posėdžiauti, opozicija apsispręs po Seimo valdybos posėdžio.
Pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
G. Nausėda patikino – dėl LRT pavyko susitarti: skuba reiškia, kad nenorima išklausyti kitokios nuomonės
Opozicijoje dirbančių parlamentarų manymu, Seimui reiktų grįžti ne prie to paties įstatymo projekto, bet registruoti visiškai naujas pataisas.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė pirmadienį teigė nežinanti, ar jos vadovaujama organizacija dalyvaus Seimo pirmininko buriamoje darbo grupėje. Anot jos, protestą organizavusi bendruomenė reikalauja, kad Seime kelią besiskynusios pataisos būtų atmestos, o politikai ir suinteresuotos pusės iš esmės diskutuotų apie galimus LRT valdysenos pokyčius.
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Šią savaitę, tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Susiję straipsniai
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.