Slapto balsavimo metu už N.Grunskienės kandidatūrą balsavo 48, prieš – 28, susilaikė 18 parlamentarų. Vadinasi, kandidatūra patvirtinta labai trapiu skirtumu – vos dviejų balsų persvara.
„Džiaugiuosi, kad teisinė valstybė nugalėjo ir bukas kerštas sužlugo. Sakyčiau, kad šiandien galime švęsti teisinės valstybės pergalę. Socialdemokratų planai patyrė fiasko“, – po balsavimo kalbėjo demokratė Agnė Širinskienė, neabejojanti, kad „socdemai“ tiesiog ne taip pasiskaičiavo balsus, nes jų planas atmesti kandidatūrą buvo akivaizdus.
Už N.Grunskienę, panašu, balsavo demokratai, liberalai, o konservatoriai balsavimą boikotavo (keli galiausiai vis tik atėjo balsuoti), tad dar bent keliolika balsų atplaukti turėjo ir iš pačių socialdemokratų. Lrytas žiniomis, kandidatūrą turėjo palaikyti ir keli valstiečiai bei „aušriečiai“.
Dauguma socialdemokratų nepalankiai žiūri į N.Grunskienę ir planavo jos nepalaikyti, nes pyksta dėl principingos pozicijos vadinamųjų „čekučių“ bylose, skaudžiai atsiliepusiose „socdemams“. Nuoskaudų, neabejotinai, čia turi partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Kita dalis bendražygių ragino šioje vietoje geriau nepradėti karo su Prezidentūra. Išliko ir slaptų susitarimų su G.Nausėda tikimybė, todėl iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, kaip pasiskirstys balsai.
Be kita ko, kuo toliau, tuo labiau tarp socialdemokratų justi susiskaldymas viduje, kai partija neturi vieno lyderio, o poziciją formuoti bando ir M.Sinkevičius, ir Inga Ruginienė, ir Juozas Olekas, ir Orinta Leiputė, ir Gintautas Paluckas – o tos pozicijos dažnai išsiskiria.
Dėl to egzistuoja ir tylaus maišto frakcijos viduje tikimybė, kai partiečiams garsiai sakoma viena pozicija, o balsuojama visai kitaip.
Planas neišdegė
Įtarimus, kad N.Grunskienės kandidatūrai buvo norima tarti ne, sustiprino socialdemokratų pasiūlymas balsuoti slaptai, nors įprastai tokie balsavimai būna atviri. Prezidentas balsavimo išvakarėse prašė to nedaryti ir tvirtino kitu atveju suprasiąs tai kaip socialdemokratų jam siunčiamą žinią.
„Žinokite, jeigu už principingą darbą, kaip jūs sakote, keršija, tai tada aš priimu visus variantus. Aš pirmą kadenciją atidirbau sąžiningai, principingai ir tikrai galiu išeiti pakelta galva. Tikrai palieku viską spręsti Seimo nariams“, – dar prieš balsavimą sakė N.Grunskienė.
Slaptas balsavimas atvėrė galimybes „socdemams“ nepalaikyti N.Grunskienės kandidatūros, bet imituoti, esą jie balsavo už, o koją pakišo opozicija ar kiti koalicijos partneriai. Tai numatydami konservatoriai pareiškė, kad balsavime nedalyvaus, jog nebūtų galima permesti atsakomybės ant jų pečių.
Tačiau konservatoriai, neatidavę savo balsų, galiausiai jokio vaidmens ir nesuvaidino. N.Grunskienę išgelbėjo demokratai, liberalai ir dalis pačių valdančiųjų.
Balsų nežadėjo
Seimo pirmininkas J.Olekas antradienį ryte teigė, kad socialdemokratų gretose esama įvairių nuomonių apie N.Grunskienę, todėl, anot jo, ar kandidatė sulauks palaikymo – yra atviras klausimas.
Kad socialdemokratų vadovybė neketina pildyti G.Nausėdos norų, tapo akivaizdu, kai „socdemas“ Karolis Podolskis seniūnų sueigoje pasiūlė rengti slaptą balsavimą. Seimas tam pritarė.
„Seimo nariai ir frakcija turi teisę siūlyti dėl balsavimo būdo, yra tam įvairių priežasčių. Matyt, kiekvienas mintyse turime tai, ką turime. Kitiems keista, kodėl dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko mes turėtume balsuoti slaptai, kai pati taryba išsirinko pirmininką ir mes tai tvirtiname. Tai tų nuomonių yra įvairių, bet Seimas apsispręs“, – aiškino „socdemų“ frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Savo ruožtu konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad taip valdantieji kerštauja dėl vadinamųjų „čekučių“ skandalo. Pasak jo, konservatoriai balsavime nedalyvaus.
„Aš manau, kad tai yra kerštas už „čekučius“ (…). Mes suprantame, kas čia vyksta. Vyksta tai, kad jeigu bus slaptas balsavimas, matyt, kandidatūra bus atmesta. Labai didelė tikimybė“, – sakė L.Kasčiūnas.
„Mes sakome labai paprastai: jeigu bus atviras balsavimas, kaip yra numatyta – mes dalyvausime, jeigu bus slaptas balsavimas – tikrai mūsų kaip figos lapeliu neprisidengsi ir mūsų negalės apkaltinti, kad nepritariame generalinės prokurorės kandidatūrai. Turbūt tokiu atveju mes nedalyvausime balsavime“, – dėstė jis.
N.Grunskienė generaline prokurore paskirta 2021 m. sausį.
Generalinio prokuroro kadencija trunka penkerius metus.