Vėliau savo pažadą opozicija ir įgyvendino – vėl paliko plenarinę posėdžių salę. Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, ar grįš posėdžiauti, opozicija apsispręs po Seimo valdybos posėdžio. Jame turėtų paaiškėti, kaip bus suformuota darbo grupė, kurioje bus tęsiamos diskusijos dėl LRT įstatymo pataisų.
„Joks esminis dalykas nėra priimtas (…). Dabar esminis dalykas yra, koks bus Seimo valdybos sprendimas dėl darbo grupės. Vaizdžiai tariant – ar į darbo grupę bus įtraukta Birutė Davidonytė, kuri su žurnalistų bendruomene reiškia nepasitenkinimą priimamais dokumentais, ar (bus įtraukta – ELTA), pavyzdžiui, „OpTV“ kokia nors vedėja“, – žurnalistams komentavo liberalas.
„Antras dalykas – ar sprendime dėl darbo grupės sudarymo bus numatyta, kad bus dirbama rengiant naują projektą, ar bus dirbama prie projekto, kuris buvo sukėlęs tiek daug aistrų (…). Žiūrėsime, koks bus Seimo valdybos sprendimas arba Seimo pirmininko potvarkis, ir tada apsispręsime – dalyvauti (posėdžiuose – ELTA), ar nedalyvauti“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, opozicijoje dirbantys parlamentarai toliau tęsia boikotus dėl prieštaringai vertinamų valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų.
Tiesa, pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Antradienio ryto kivirčai prasidėjo nuo N.Grunskienės
Seime seniūnė Orinta Leiputė teigia, kad slaptą balsavimą socdemai pasiūlė ne dėl pastarosios indėlio tiriant „čekiukų“ bylas. Anot politikės, priekaištų šiuo klausimu prokuratūros vadovei socialdemokratai neturi.
„Ne, (priekaištų – ELTA) neturime. Klausimai buvo užduoti pretendentei šiek tiek kitokio pobūdžio, tiek vertinant viešojoje erdvėje tam tikrus dalykus, tiek dėl pačios prokuratūros veiklos. Tai pretendentė juos atsakė Seimo nariams“, – antradienį žurnalistams Seime teigė N. Grunskienė.
Politikė patikino, kad socialdemokratų gretose nebuvo plačių diskusijų dėl generalinės prokurorės veiklos, tiriant bylas dėl savivaldybės tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo.
„Plačių diskusijų tikrai nebuvo, nuomonių yra labai įvairių ir Seimo nariai balsuos, kaip jiems atrodo“, – patikino ji.
O. Leiputė pabrėžia, kad parlamentarai turi teisę prašyti, jog dėl tam tikrų kandidatūrų Seimas apsispręstų slaptu balsavimu.
„Seimo nariai ir frakcija turi teisę siūlyti dėl balsavimo būdo, yra tam įvairių priežasčių. Matyt, kiekvienas mintyse turime tai, ką turime. Kitiems keista, kodėl dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko mes turėtume balsuoti slaptai, kai pati taryba išsirinko pirmininką ir mes tai tvirtiname. Tai tų nuomonių yra įvairių, bet Seimas apsispręs“, – pabrėžė ji.
L.Girskienė: mūsų frakcija balsuos laisvai
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Giskienė prabrėžė, kad jos frakcijai priklausantys parlamentarai dėl N. Grunskienės kandidatūros balsuos laisvai. Anot jos, antros kadencijos siekiančią generalinę prokurorę yra už ką tiek pagirti, tiek ir pakritikuoti.
„Mes buvome susitikę su kandidate, kalbėjomės su kandidate, nuomonės pasiskirstė įvairiai. Turime ir priekaištų, turime ir už ką pagirti. Tai balsuosime laisvai. Bus dalis Seimo narių mūsų frakcijoje, kurie nepritars kandidatūrai. Asmeniškai aš planuoju palaikyti“, – sakė L. Girskienė.
Anot jos, daugiausia abejonių sukėlė viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie N. Grunskienei adresuojamus prokurorų skundus.
„Pagrindiniai motyvai buvo viešumoje pasklidusi informacija apie prokurorų skundus dėl mobingo, dėl persekiojimo ir t. t. Bet prokurorė frakcijoje atsakė išsamiai į šiuos klausimus. Ir mes ja tikime, kad yra problemų ir yra ieškoma sprendimų, kad ateityje nebebūtų konfliktų prokurorų tarpe“, – sakė L. Girskienė.
„Taip pat buvo užduodami klausimai dėl vadinamųjų „čekiukų“ bylų – kodėl vieni politikai už tam tikras sumas sulaukia baudžiamosios atsakomybės, o kiti išsisuka ir sugeba tik civilinės atsakomybės sulaukti“, – akcentavo ji.
L.Kasčiūnas liejo kritiką
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, jog taip valdantieji kerštauja dėl vadinamųjų „čekučių“ skandalo. Pasak jo, jei bus balsuojama slaptai, konservatoriai balsavime nedalyvaus.
„Aš manau, kad tai yra kerštas už „čekučius“ (…). Mes suprantame, kas čia vyksta. Vyksta tai, kad jeigu bus slaptas balsavimas, matyt, kandidatūra bus atmesta. Labai didelė tikimybė“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
„Mes sakome labai paprastai: jeigu bus atviras balsavimas, kaip yra numatyta – mes dalyvausime, jeigu bus slaptas balsavimas – tikrai mūsų kaip figos lapeliu neprisidengsi ir mūsų negalės apkaltinti, kad nepritariame generalinės prokurorės kandidatūrai. Turbūt tokiu atveju mes nedalyvausime balsavime“, – dėstė jis.
Prasidėjus Seimo posėdžiui parlamentas pritarė socialdemokratų frakcijos siūlymui dėl N. Grunskienės kandidatūros apsispręsti slaptu balsavimu, todėl konservatorių pirmininkas patikino, kad jo vadovaujama frakcija balsavime nedalyvaus.
„Slapto balsavimo įvedimas dėl generalinės prokurorės kandidatūros, akivaizdu, reiškia, kad socialdemokratai nutarė atmesti šitą kandidatūra. Todėl Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nedalyvaus šitame slaptame balsavime“, – nuo šoninio mikrofono Seimo salėje teigė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen: liberalai balsavime dalyvaus
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog, priešingai negu konservatoriai, liberalai dalyvaus balsavime ir palaikys N. Grunskienės kandidatūrą.
„Taip, dalyvausime. Didžioji dalis frakcijos teigiamai vertina N. Grunskienės kandidatūrą ir iš mūsų pusės – palaikymas bus“, – žurnalistams sakė politikė.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen taip pat laikosi pozicijos, jog tai, kad socialdemokratai paprašė taikyti slaptą balsavimą, įrodo, jog N. Grunskienės kandidatūra jiems nėra patogi.
„Lakmuso popieriukas buvo slapto balsavimo prašymas, nes jeigu balsavimas būtų likęs atviras, kaip ir buvo suplanuota šios dienos darbotvarkėje, būtų aiškios frakcijų ir Seimo narių pozicijos“, – prieš Seimo posėdį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tai laikau požymiu, kad socialdemokratai yra apsisprendę balsuoti prieš N. Grunskienės kandidatūrą“, – tęsė ji.
Pasak liberalės, jei N. Grunskienės kandidatūra antradienį bus atmesta, tai bus dar vienas antausis prezidentui Gitanui Nausėdai, pateikusiam generalinės prokurorės kandidatūrą.
„Tai tiesiogiai bus dar vienas skausmingas antausis prezidentui. Jau buvo toks atvejis su Haroldo Šinkūno kandidatūra, bet tuomet tai buvo politinių mainų objektas“, – žurnalistams parlamente komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
S. Skvernelis: prezidentas dėl balsavimo slaptai sakė tą patį, ką opozicija
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė pirmadienį iš šalies vadovo taip pat išgirdęs nuomonę, jog parlamentarams nusprendus dėl kandidatūros spręsti slaptai, greičiausiai tai bus signalas, jog N. Grunskienė nebus patvirtinta.
„Vakar prezidentas su politinėmis partijomis tą patį pasakė – jeigu slaptas balsavimas, tai aš tą žinią, kaip prezidentas pasakė, puikiai suprantu ir pats“, – sakė S. Skvernelis.
Be to, demokratų pirmininkas teigė, kad jo vadovaujama frakcija balsavime dalyvaus ir palaikys N. Grunskienės kandidatūrą.
„Taip, palaikysime. Man atrodo, kad tikrai prokurorė bent jau per tą laikotarpį pasižymėjo, kad nėra kišeninė“, – teigė jis.
Gina ir I.Ruginienė
Premjerė Inga Ruginienė sako, jog tokiu būdu kiekvienas parlamentaras galės laisvai išreikšti savo nuomonę.
„Galvoju, kad slaptas balsavimas yra pats patikimiausias būdas laisvai reikšti nuomonę. Tuomet iš tiesų, kai balsuojame dėl personalijų, nėra jokių baimių, kad yra partinė drausmė, pavyzdžiui, kad žmonės turi balsuoti vienaip ar kitaip. Tai slaptas balsavimas yra tas būdas, kuomet kiekvienas asmeniškai, pagal savo požiūrį ir vertybes apsispręs laisvai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė.
„Jeigu mes norime demokratinio, laisvo balsavimo, tai slaptas balsavimas būtent yra tas būdas“, – pridūrė ji.
Prasidėjus antradienio Seimo posėdžiui, parlamentas pritarė socialdemokratų frakcijos siūlymui dėl N. Grunskienės kandidatūros apsispręsti slaptu balsavimu. Įprastai dėl generalinio prokuroro Seimas sprendžia atviru balsavimu.
Premjerė nurodė, kad dėl įtemptos darbotvarkės nėra tikra, ar pati galės dalyvauti slaptame balsavime. Vis tik, klausiama, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos pateiktą N. Grunskienės kandidatūrą, I. Ruginienė teigė, jog neigiamo nusistatymo neturi.
„Aš jai pernelyg didelių priekaištų darbe neturiu. Aš ir patirties, iš tikrųjų, nelabai turiu su ja dirbant, nes pati, kaip premjerė, esu tiktai beveik nepilnus keturis mėnesius ir kažkokių didelių sąlyčio taškų neturėjome“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
„Man tiesiog labai sunku ir spręsti. Aš galiu tik tiek (vertinti – ELTA), kiek girdžiu iš viešosios erdvės. Neigiamo nusistatymo visiškai neturiu“, – kalbėjo ji.
Daliai opozicijos tvirtinant, kad slaptame balsavime valdantieji greičiausiai atmes N. Grunskienės kandidatūrą ir taip neva keršys dėl vadinamųjų „čekiukų“ bylų, I. Ruginienė su tuo nesutinka.
„Žinote, tų etikečių yra klijuojama labai daug paskutiniu metu, kiekvienas nori vis kažką tai priklijuoti neigiamo. Bet kaip ir sakiau – matyt, kandidatė aplankė frakcijas, atsakė į klausimus ir, vėlgi, kodėl slaptas balsavimas – kad kiekvienas asmeniškai, išgirdęs argumentus, padarytų savo asmeninį sprendimą“, – tepasakė I. Ruginienė.
Seimas pritarė socialdemokratų frakcijos siūlymui ir nutarė apsispręsti dėl N. Grunskienės kandidatūros į generalines prokurores slaptu balsavimu. Dėl šios kandidatūros ketinama apsispręsti antradienį.
Jos kandidatūrą parlamentui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, N. Grunskienės kompetencija ir profesinė patirtis nekelia abejonių, ji yra vertinama kolegų prokurorų ir kitų teisininkų, pasižymi aukštais moralės ir skaidrumo standartais.
Antradienio rytą „Žinių radijui“ Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad socialdemokratų gretose esama įvairių nuomonių apie N. Grunskienę. Todėl, anot jo, ar kandidatė sulauks palaikymo – yra atviras klausimas.
N. Grunskienė generaline prokurore paskirta 2021 m. sausį. Jos kadencija baigsis sausio 13 d.
Jeigu Seimas pritars, N. Grunskienė vadovaus Generalinei prokuratūrai antrą kadenciją iš eilės.
Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia šalies prezidentas.
Generalinio prokuroro kadencija trunka penkerius metus.