„Kaip šiandien Seimo valdyba, vadovaujama Juozo Oleko, sudarė darbo grupę dėl LRT pataisų, yra pasityčiojimas ir farsas. Formaliai grupė sudaryta iš 12 politikų (beveik dešimtadalis Seimo!) ir 5 žiniasklaidos atstovų, bet labai kruopščiai pragalvota, kad ir politikų proporcijos, ir žiniasklaidos organizacijos būtų palankios priimti būtent iš anksto suplanuotus sprendimus. Ir tai tikrai bus ne visuomenės interesas, o politinis, privataus verslo ir apskritai seno pykčio dėl augusio LRT biudžeto interesas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.
„Iš LRT įtrauktas tik vienas atstovas – Žurnalistų iniciatyvinės grupės, kuris formaliai net neatstovauja LRT. Į LRT prašymą įtraukti LRT atstovus Juozas Olekas neatsižvelgė“, – pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak LRT vadovės, protestus pastarosiomis savaitėmis organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija į darbo grupės sudėtį nebuvo įtraukta sąmoningai, prisidengiant formaliu argumentu.
R. Valatka už socdemų sprendimų mato vieną ryškų žaidėją: jis keršija už savo sugriautą karjerą
„Protestus organizavusi Žurnalistų profesionalų asociacija neįtraukta prisidengiant tuo, kad jie Medijų tarybos nariai, o Medijų tarybos narys ir taip įtrauktas. Bet – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Internetinės žiniasklaidos asociacija, Regionų žiniasklaidos asociacija taip pat yra Medijų taryboje, tačiau tai nesutrukdė jų įtraukti į Seimo darbo grupę“, – teigė LRT vadovė.
„Tačiau atsirado vietos Internetinės žiniasklaidos asociacijai, kurie seniai brazdinasi aplink politikus, aiškindami, kaip reikia sutvarkyti LRT (…). Turbūt neatsitiktinumas ir tai, kad į darbo grupę įtraukta karštai protestus pasmerkusi ir su socdemais besiglaustanti Lietuvos žurnalistų sąjunga, pastaraisiais metais turėjusį, švelniai tariant, keistą požiūrį į žodžio laisvę, žurnalistikos kokybę ir prisikvietusi su žurnalistika nelabai ką bendro turinčių narių“, – dėstė ji.
Kaip skelbta, Seimo valdyba pirmadienį nutarė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias LRT įstatymo pataisas. Ją pagal proporcinę kvotą sudarys parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.
Iš viso, anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, darbo grupę sudarys 17 narių.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.
Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko. Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.