„Aš iš tikrųjų už tai, kad į procesą būtų įtrauktos visos suinteresuotos grupės, tačiau tai yra Seimo sprendimas, kurį jie padarė“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas.
Vis dėlto, prezidentas tikina, jog pristabdžius prieš šventes skubos tvarka organizuotus LRT įstatymo pataisų tolesnį svarstymą bei į diskusiją įtraukus ekspertus teisėkūrinis procesas turėtų būti kur kas sklandesnis.
„Valstybės kontrolė nustatė tam tikras problemas tiek (LRT – ELTA) veikloje, tiek finansuose, kurios buvo pateiktos viešai, prasidėjo svarstymas, kilo diskusija pirmiausia tarp pačios LRT administracijos ir LRT tarybos.
G. Nausėda patikino – dėl LRT pavyko susitarti: skuba reiškia, kad nenorima išklausyti kitokios nuomonės
Ir ta diskusija įgijo tokias, sakyčiau, karštas formas, kurios iš tikrųjų leidžia manyti, kad tarpusavio susikalbėjimas yra pakankamai komplikuotas. Todėl aš žvelgčiau į klausimą būtent per šią prizmę.
Čia ne apie tai, ką norima pašalinti ar nepašalinti. Čia apie tai, kad LRT finansai būtų naudojami tinkamai, kaip ir bet koks finansų naudojimas kitose institucijose, ir kad į iškeltus klausimus turi būti atsakyta“, – kalbėjo G.Nausėda.
„O tai, kaip vyks teisėkūrinis procesas… Tam ir sustabdėme arklius, tam ir sustabdėme procesą, kad jis būtų normalus, civilizuotas, kad būtų paimta pakankamai laiko, į diskusiją įtraukti ekspertai. Aš manau, kad įtraukus žmones į diskusiją, nebus įmanoma ignoruoti jų pateiktų pastabų ir šitas teisėkūrinis procesas iš to tik laimės“, – pridūrė jis.
Galėtų pats nuvykti į Kapčiamiestį
Susiję straipsniai
Antradienį „Žinių radijuje“ G.Nausėda palietė ir kitas šalies aktualijas. Pavyzdžiui, daliai Kapčiamiesčio gyventojų toliau reiškiant pasipiktinimą planams netoli miestelio statyti karinį poligoną, prezidentas teigė neatmetantis galimybės prireikus nuvykti ir asmeniškai pasikalbėti su susirūpinusiais žmonėmis bei atsakyti į jiems iškilusius klausimus.
„Jeigu žmonėms kyla klausimų – į juos gali atsakyti tiek krašto apsaugos ministras, tiek premjeras. Neatmetu galimybės, jeigu tik yra noras, atvykti pačiam, susitikti, aptarti visus probleminius klausimus ir pateikti atsakymus“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, siekiant užtikrinti efektyvų Lietuvos kariuomenės (LK) funkcionavimą, papildomas poligonas yra būtinas. Be to, pabrėžė jis, didesnis poligonų skaičius šalyje yra svarbus siekiant pritraukti sąjungininkų pajėgas į Lietuvą.
„Taip, kariuomenė nekariauja ir didžiąją laiko dalį dirba taikos sąlygomis, tačiau tam, kad būtų profesionaliausias kariuomenės lygis, tam yra būtini poligonai, treniruotės, pratybos“, – sakė šalies vadovas.
„Štai kodėl mūsų sąjungininkai kalba, kad poligonų Lietuvoje galėtų būti daugiau, jeigu Lietuva iš tikrųjų norėtų pritraukti daugiau sąjungininkų į Lietuvą. Mes tai norime padaryti, aš tai noriu padaryti.
Aš noriu, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje iki 2027 metų, kad Jungtinių Amerikos Valstijų batalionai liktų čia, rotaciniu pagrindu. Dedame visas pastangas, kad tai būtų padaryta, tačiau žmonės turi suprasti, kad tam reikalingos tinkamos sąlygos“, – dėstė jis.
G.Nausėda viliasi, kad susirūpinusią bendruomenę nuraminti pavyks. Tačiau tam, anot prezidento, prireiks tiek valdžios institucijų, tiek ir vietos gyventojų supratimo.
„Mes turime gerų pavyzdžių – Šalčininkų rajono situaciją, Rūdninkų poligono situaciją. Tai rodo, kad esant gerai valiai iš abiejų pusių, visus klausimus galima išspręsti pačiu naudingiausiu būdu – ir bendruomenė neliktų nuskriausta, ir valstybės saugumo prioritetai būtų išsaugoti“, – akcentavo šalies vadovas.
Įvertino derybas dėl Ukrainos
Vašingtonui ir toliau bandant imtis lyderio vaidmens derantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabaigos, prezidentas G.Nausėda sakė kol kas pakankamai atsargiai žiūrintis į šio proceso galimus rezultatus. Anot jo, ribota Maskvos reakcija neleidžia būti visišku optimistu.
„Kol kas aš pakankamai atsargiai žiūriu į šio galimo proceso išrišimą. Bet kuriuo atveju, manau, kad artimiausios savaitės atsakys į klausimus, nes tai, kas vyksta šiuo metu po Donaldo Trumpo susitikimo su prezidentu Zelenskiu, o ir vėliau, kas vyks kituose formatuose labai aiškiai parodys, nori Rusija taikos ir yra pasirengusi normalioms deryboms, ar vis dėlto pasirengusi torpeduoti šitą derybų procesą“, – teigė G.Nausėda.
Šalies vadovas teigė vertinantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Ukrainos pastangas demonstruojant diplomatiškumą ir lankstumą, siekiant taikos. Visgi, pabrėžė jis, Kremliaus reakcija yra itin ribota.
„Kol kas mes matome labai ribotą reakciją iš Kremliaus ir tai neleidžia būti visišku optimistu. Aš manau, kad yra svertų, kuriuos JAV gali puikiai išnaudoti Rusijos atžvilgiu ir tie svertai yra naudojami“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusija yra suinteresuota išeiti iš izoliacijos, tačiau jos apetitas yra nepamatuotas.
„Jų apetitai, turint omenyje, kad jie mato šiokią tokią pažangą fronte, yra nepamatuoti ir gali lemti, kad vienai pusei šitos sąlygos bus nepriimtinos. Jeigu tai bus Rusijai palankios sąlygos, tai bus nepriimtina Ukrainai arba atvirkščiai“, – sakė jis.