Nors Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad Medijų tarybos vadovybė sutiko su tokiais mainais, pati Medijų taryba dar pirmadienį buvo išplatinusi Valdybos nariams laišką su siūlymais, jog darbo grupė turėtų būti praplėsta, į ją turėtų būti įtraukti papildomi nariai.
Tačiau valdantieji su tuo nesutiko.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nurodė, kad darbo grupės sudėtis sudaryta siekiant priimti jau iš anksto numatytus, valdantiesiems palankius sprendimus. Valdantieji darbo grupėje turi daugumą.
R. Valatka už socdemų sprendimų mato vieną ryškų žaidėją: jis keršija už savo sugriautą karjerą
Darbo grupės pirmininku bus pats J.Olekas, taip pat į ją deleguoti keturi Lietuvos socialdemokratų partijos, du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po vieną „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdžio frakcijų narį bei vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.
Darbo grupėje socialdemokratams atstovaus Vytautas Grubliauskas, Roma Janušonienė, Indrė Kižienė ir Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, „aušriečiams“ – Artūras Skardžius, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai – seniūnė Ligita Girskienė.
Užfiksavo, kas vyksta proteste prie Seimo: tūkstančiai žmonių Lietuvos politikams rėžė, ką galvoja
Konservatoriams – Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis, demokratams – Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, o Mišriai Seimo narių grupei – Artūras Zuokas.
Valdantieji pirmadienį dar bandė įgyvendinti planą į darbo grupę neįtraukti jokių žurnalistų organizacijų, remtis jų pozicija kaip išorės ekspertų, tačiau tam pasipriešino opozicija.
Galiausiai tądien buvo nuspręsta, kad pagal proporcinį atstovavimą darbo grupę papildys atstovai iš penkių organizacijų, kurias be jokių diskusijų ir atrankos kriterijų pasiūlė pats J.Olekas – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.
Susiję straipsniai
Opozicija kėlė klausimą, kodėl į šią grupę neįtraukiama Žurnalistų profesionalų asociacija, rengusi protestus prie Seimo.
Priekaištų sulaukęs J.Olekas pirmadienį po Seimo valdybos posėdžio ėmėsi taisyti situaciją. Jis telefonu pasikalbėjo su Medijų tarybos vadovybe ir sutarė, kad ši darbo grupėje veiktų kaip išorinis ekspertas, o jos vietą užimtų ŽPA.
„Mes sutarėme, kad Medijų taryba būtų išorinis mūsų ekspertas, o tą vietą paskirtume Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovams“, – antradienį Seimo valdybos posėdžio metu nurodė J.Olekas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiravosi, kodėl negalima atsižvelgti į pačios Medijų tarybos siūlymą darbo grupės sudėtį išplėsti.
„Jūs paminėjote ir ką tik pritarėme tam, kad būtų įtraukti ŽPA atstovai, t.y. vienas atstovas į darbo grupę, tačiau taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad mes, Valdybos nariai, vakar vakare gavome Medijų tarybos kreipimąsi, kurį pasirašė visi Medijų tarybos nariai, kuriame siūloma Valdybai atsižvelgti į organizacijos nuomonę ir praplėsti darbo grupės sudėtį. Ar ketinama atsižvelgti ir kokia nuomonė dėl šio siūlymo?“ – klausė V.Čmilytė-Nielsen.
Medijų taryba laišku kreipėsi į kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę, J.Oleką bei Seimo valdybą, prašydama į darbo grupę dėl LRT įstatymo pataisų įtraukti daugiau žiniasklaidos organizacijų.
„Matome, kad šiuo metu Seime vykstantis darbo grupės formavimas išskiria tik mažą žiniasklaidai ir žurnalistų bendruomenei atstovaujančių organizacijų lauką. Nėra pateikiama argumentų ir aiškių kriterijų, kokiu pagrindu į darbo grupę buvo įtrauktos Seimo narių pasirinktos organizacijos“, – rašoma kreipimesi.
Medijų taryba pasiūlė į darbo grupės sudėtį įtraukti ne penkis, kaip numatyta dabar, bet aštuonis žiniasklaidos organizacijas atstovaujančius narius, tarp jų ir atstovą iš protestus organizavusios Žurnalistų profesionalų asociacijos.
Taip pat raginama į darbo grupę įtraukti ir Lietuvos žurnalistų draugiją, akademinės institucijos (žurnalistikos šakos) atstovą, Kultūros periodinių leidinių asociaciją.
Be to, taryba į darbo grupę paragino įtraukti ir gerosios valdysenos akademinius ekspertus bei tarptautinės bendruomenės ekspertus, pavyzdžiui, Europos žurnalistų federacijos generalinį sekretorių Ricardo Gutierrezą.
Tačiau J.Olekas į tokias kalbas nesileido.
„Manau, kad mes iki begalės negalime plėstis, nes ten – dar penki, tai būtume jau 22 nariai. Man atrodo, kad jau tampame nedarbingi kaip darbo grupė. Kadangi vakar ir patys buvome apsisprendę, kad pritariame dėl penkių, ieškojome kompromiso, kas čia geriausiai galėtų atstovauti dėl nuomonių įvairovės, aš siūlau pasilikti taip, kaip yra projekte“, – ragino jis.
Pirmas posėdis – dar net neturint pavardžių
Organizacijoms, kurios buvo įtrauktos į darbo grupę, klausimų kilo ir dėl skubos pateikti pavardes, kas jiems atstovaus. Laiškų, kuriuose prašoma įvardyti asmenį, dirbsiantį darbo grupėje, jos sulaukė pirmadienį apie 15 valandą, o atsakymą turėjo pateikti iki 17 valandos.
Žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai nesupranta, kam reikia taip skubėti – per tiek laiko neįmanoma sušaukti narių pasitarimo ir apsispręsti, ką deleguoti.
J.Olekas pripažino dar ir iki antradienio ryto negavęs pavardžių, pavyzdžiui, iš LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės.
Opozicija ir toliau prašė taip neskubėti, apsvarstyti siūlymą vis dėlto plėsti darbo grupės sudėtį.
„Man atrodo, nereikėtų baimintis platesnės grupės, kuri ir taip dabar yra 17-os narių. Medijų taryba siūlo iš viso aštuonias organizacijas, kai kurios jau dengiasi su pasiūlytomis penkiomis, kitaip tariant, būtų papildomai trys organizacijos, ir tikrai visos respektabilios“, – sakė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji ragino J.Oleką pakeisti savo nuomonę.
„Ačiū, Radvile, vakar mes jau keitėme kelis kartus, čia begalybės nėra, nes čia norinčių vis daugiau“, – atšovė Seimo vadovas.
„Taip, žurnalistai labai svarbūs šituo atveju, bet mes nesvarstome, kad žurnalistai dėl jų turi apsispręsti. Mums svarbu jų ekspertinė nuomonė, kurią girdėtume, ir aš manau, kad mes įtraukėme į mūsų grupę dalį tų žmonių, o kitus pasikviesime į posėdžius, išklausysime nuomonę ir tada priimsime sprendimą“, – pridūrė jis.
Palikti esamą darbo grupės sudėtį siekė ir „aušrietis“ Raimondas Šukys. Anot jo, „reikia pasiekti rezultatą labai greitu laiku, kaip yra numatyta – vėliausiai iki vasario vidurio“.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė siūlė baigti diskusijas ir sakė nematanti problemos, kad į darbo grupę neįtrauktos organizacijos galės patarinėti iš šalies.
„Darbo grupės pirmininkas J.Olekas yra labai demokratiškas žmogus, labai patyręs, tikrai bus suteikta galimybė pasisakyti ne tik tiems, kurie yra darbo grupėje, bet ir ekspertams. Savo kolegių prašyčiau – dirbame tikrai konstruktyviai, antrą dieną dabar mes vėl virpiname orą“, – rėžė R.Budbergytė.
„Rezultatas priklauso nuo proceso, ir procesas turi būti ne skubotas, o atsižvelgiant į kuo daugiau nuomonių“, – atsakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Valdančiųjų siekį kuo skubiau išspręsti LRT klausimą įrodo ir J.Oleko raginimas pirmą posėdį surengti jau antradienį, nors žurnalistų atstovai dar net nėra išsirinkę narių, kurie į ją bus deleguoti.
Pirmas susitikimas baigėsi kivirčais
Praėjus vos kiek daugiau nei valandai nuo Valdybos posėdžio pabaigos sušauktas pirmasis suburtos darbo grupės susitikimas. Jame – vien politikai, nes žurnalistų atstovai atvykti net nebūtų suspėję.
Nuo pat pradžių posėdyje netrūko kivirčų. Opozicija kritikavo posėdžio organizavimo tvarką – kodėl nebuvo oficialiai paviešinti darbo grupėje dirbsiantys parlamentarai bei kodėl susitikimas sušauktas taip skubiai.
„Daugiau negu keista, kad mes iki šiol negavome nei kokios nors medžiagos, nei protokolo, nei paties sprendimo, kad mes esame darbo grupės nariai. Tiesiog iš viešosios erdvės išgirdę ir savo pavardes perskaitę, vedini pareigos mes čia susirinkome“, – kritikos pažėrė konservatorius V.Juozapaitis.
Įvardyti grupės narius Seimo pirmininko prašė ir konservatorius V.Kernagis.
„Jeigu atvirai, aš tikrai nematęs jokio oficialaus dokumento, kuriame būtų patvirtinta, kad aš esu šitos grupės narys. Tai gal jūs galėtumėte įvardyti visus grupės narius“, – J.Oleko prašė parlamentaras.
J.Olekas aiškino, kad galutinė informacija anksčiau negalėjo būti pateikta, nes galutiniai sprendimai buvo priimti tik ką tik vykusiame Seimo valdybos posėdyje. Tačiau, pabrėžė jis, parlamentarai buvo informuoti apie tai, jog priklausys darbo grupei.
V.Čmilytė-Nielsen stebėjosi, kodėl posėdis pradedamas neturint aiškaus žurnalistų organizacijų atstovų, priklausančių darbo grupei, pavardžių sąrašo.
„Pakviesti penkių asociacijų ir organizacijų atstovai dalyvauti darbo grupėje. Mano žiniomis, ir bent jau tas dokumentas, dėl kurio mes valdyboje balsavome, apsisprendėme, jame nėra pavardžių kai kurių asociacijų, organizacijų atstovų. Tai kaip šiandien darbo grupė gali pradėti darbą, jeigu dalis narių dar nėra deleguoti?“ – teiravosi liberalė.
„Tai yra formali problema, nes mes priimtumėme sprendimus, nedalyvaujant daliai grupės narių, kurią ką tik patvirtino valdyba“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Seimo vadovas, atsakydamas parlamentarei, pabrėžė, kad kvorumas yra, todėl posėdis vykti gali.
„Jeigu yra narių kvorumas – grupė gali pradėti darbą, o kiti gali prisijungti. Taip gali atsitikti, kad viena kokia nors grupė nedeleguos žmogaus ir mes negalėsime tada pradėti dirbti (…). Aš siūlau dirbti su tuo, kaip mes buvome sutarę. Dirbti turėdami kvorumą, nes nekalti tie žmonės, kurie šiandien dalyvauja ir delegavo savo narius“, – aiškino J.Olekas.
Pykčių kilo ir dėl reglamento, pagal kurį veiks darbo grupė. Galiausiai susitarta, kad šis posėdis tebuvo parengiamasis, o pirmas normalus susitikimas įvyks penktadienį, sausio 2 dieną.
„Chaotiškas įspūdis. Man atrodo, kad didelė klaida, kuri, be jokios abejonės, padaryta sąmoningai, jog nėra įtraukta Medijų taryba. Alternatyva buvo įtraukti ne visą Medijų tarybą, o Medijų tarybos siūlymu įvairių organizacijų, asociacijų atstovus. Jų iš viso būtų aštuoni ir tai labiau subalansuotų, atlieptų žiniasklaidos balsą. Tačiau akivaizdu, kad bijoma prarasti politinę šios darbo grupės kontrolę, yra skaičiuojami balsai“, – po pirmojo susitikimo kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Klausimas, koks yra tikslas – ar išgirsti ekspertinę nuomonę, realiai patobulinti valdyseną, jeigu toks poreikis yra, bet ką išgirdau iš Seimo pirmininko, kad mes čia visi esame susirinkę tam, jog apgintume laisvą žodį. Tik neišgirdau, nuo ko bus ginamas laisvas žodis šioje darbo grupėje“, – pridūrė ji.
„Smagus spektaklis. Labai neprofesionaliai surežisuotas. Kai jūsų visų akivaizdoje Seimo pirmininkas, kuris yra ir darbo grupės pirmininkas, pasirašo Valdybos nutarimą mums visiems dalyvaujant, tai rodo, kad tik nuo tada ir prasidėjo darbo grupės gyvastis. Tai, kad nepakviesti žurnalistai, asociacijos, dėl kurių mes čia ir renkamės, rodo didžiulę valdančiųjų baimę. (...)
Jų yra daugiau ir su jais kovoti fiziniu būdu nėra jokios galimybės. Vienintelis dalykas yra viešumas“, – įspūdžiais po susitikimo dalijosi V.Juozapaitis.
Pasak jo, akivaizdu, kad spektaklis surežisuotas iki pat pabaigos, t.y. valdantieji greičiausiai ketina nedaryti jokių pokyčių ir priimti tokį patį projektą.
„Mes tikrai nebūsime pasyviais stebėtojais. Jeigu mūsų nuomonė niekam nebus reikalinga, be jokios abejonės pasitrauksime iš tokios darbo grupės, jeigu ji nepradės dirbti taip, kaip dera demokratinėje valstybėje“, – įspėjo konservatorius.
O pats J.Olekas pabrėžė manąs, kad antradienį įvykęs parengiamasis darbo grupės posėdis buvo produktyvus. Jis taip pat tikina nematąs didelės problemos, kad kai kurios į darbo grupę savo narius deleguoti turinčios organizacijos dar nebuvo spėjusios išsirinkti savo atstovų.
„Jis, man atrodo, šiandieną buvo labai produktyvus – žmonės parsineš projektą, galės aptvarkyti savo organizacijoje, kuriai jie atstovauja. O tie, kurie nesuspėjo, nes mes stengėmės atliepti įvairias nuomones, buvo pasiūlymų ir vienus įtraukti į darbo grupę, ir kitus, tai, manau, kad padarėme tai maksimaliai, kad jie galėtų taip pat pasiruošę ateiti į darbo grupę“, – sakė J.Olekas.