Be kita ko jis kalbėjo apie dabartinį darbą, rašomas knygas, sunkiausius etapus politikoje ir kodėl mano, kad didžiausios grėsmės Lietuvai iš Rusijos pusės kils per artimiausius penkerius metus.
Laikoje kalbėjęs G.Landsbergis pasakojo ir apie vaikystę. Jis prisiminė, kaip su gimimo diena, kuri yra sausio 7-ąją, atvažiavęs pasveikinti senelis Vytautas Landsbergis pasakė, jog Lietuvai artėja sudėtingi laikai ir gali būti, kad ilgesnį laiką nesimatys.
„Sunku man buvo įvertinti, ką jis turi galvoje, bet viskas atrodė kitaip. Jį atlydėjo apsauga. O po to, bemaž jam išvažiavus, mama pasakė, kad man teks gultis į ligoninę, nes ten bus saugiau“, – prisiminė buvęs ministras. Kiek vėliau sužinojo, kad į ligoninę jį paguldė kita pavarde.
G. Landsbergis: Baltijos jūra gali tapti naujuoju NATO svorio centru
„Tai truko apie mėnesį. Tik vėliau supratau, kad taip buvo mėginta apsaugoti ne tiek mane, kiek profesorių nuo galimų rizikų. <...> Mano tėtis dėl tos pačios priežasties buvo Lenkijoje, o mama liko“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Pasakodamas apie tai, kaip tuometis diplomatas pasiryžo eiti į politiką, jis sakė: „Beveik tie patys žmonės, kurie dabar yra valdžioje, laimėjo rinkimus 2012 m. Jų atėjimas į Vyriausybę, ko gero, labiausiai mane paskatino žengti į politiką. Pavardžių nevardinsiu, bet jie yra dabar, šneka televizoriuose. Tai buvo ir vertybinis apsisprendimas: aš nejaučiau, kad davęs priesaiką valstybei, negalėsiu taip pat gerai dirbti ir vienai, ir kitai valdžiai, o tą turėčiau daryti. Nenustebčiau, kad ir dabar yra žmonių, kurie taip jaučiasi.“
Susiję straipsniai
Vis dėlto senelis perspėjo dėl šio žingsnio leisdamas suprasti, kad Gabrielius nė neįsivaizduojantis, kur žengia. „Tačiau neatsižvelgiau, nes buvau apsisprendęs“, – šypsosi jis.
2016 m. po pralaimėtų rinkimų jis prisimena kaip sudėtingiausią metą.
„Pergalė buvo labai arti, nebuvau pasiruošęs tokiam pralaimėjimui, koks buvo. Kai pamatai, kaip nuo tavęs nusisuka tie, kurie dar vakar buvo draugai, kurie po pergalės pirmajame ture siuntė man pareiškimus stoti į partiją, o po dviejų savaičių nebelieka nieko... Partijoje prasidėjo balsai, kad dėl pralaimėtų rinkimų reikia keisti pirmininką. Pats paskelbiau, kad atsitraukiu, kad būtų nauji rinkimai, ir juose dalyvauju“, – prisiminė G.Landsbergis, kuriam rinkimus pavyko laimėti.
O tokio scenarijaus, kokį gavo po 2024 m. rinkimų, nebuvo numatę: „Buvo blogiau nei manėme, kad gali būti blogai“.
Nelabai susiklostė G.Landsbergio santykiai su prezidentu Gitanu Nausėda. Dėl to buvęs užsienio reikalų ministras įžvelgė ir savo kaltę.
„Aš dabar matau, kaip žmonės stengiasi, siekia turėti palankius santykius su prezidentu ir jiems pavyksta. Aš niekada nesiekiau kovoti. Man politika niekada nebuvo asmeninių santykių išsiaiškinimo laukas.
Man politika susijusi su tuo, ar galiu įgyvendinti, ką esu užsibrėžęs įgyvendinti. Pagrindinis klausimas, kiek dėl to, ką esi pasiruošęs įgyvendinti, esi pasiruošęs aukoti vardan geresnių santykių.
Nesakau, kad nedariau nuolaidų, bet jos nelabai buvo įvertintos, matyt, jų reikėjo daugiau“, – komentavo laidos pašnekovas.
Vis dėlto, jo nuomone, per tuos ketverius metus pavyko įtvirtinti paradigminių nuostatų, kaip Lietuva turėtų būti matoma.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos G.Landsbergis tikino Lietuvoje nesulaukęs darbo pasiūlymų.
„Per daug tuo nesistebėjau: yra politinio antspaudo, yra Landsbergio antspaudo. Man įdomesnis buvo kitas klausimas: paskelbęs, kad traukiuosi iš pareigų, beveik iš karto gavau tris pasiūlymus dirbti JAV universitetuose“, – sakė G.Landsbergis.
Tai buvo Stanfordo, Džordžtauno ir San Diego universitetai. Stanfordą pasirinko norėdamas būti toliau nuo politikos. Šiame universitete jis veda seminarus – dėstomo kurso neturi. Sutartis su universitetu tęsis iki vasaros, bet gali būti ir pratęsta.
Pagrindinis darbas – rašyti knygą. Jei pavyks, knygos bus dvi. Lietuviškoji bus redaguotas ministro dienoraštis. Antroji knyga – daugiau apie Rytų Europos, Baltijos šalių saugumą.
Galintis JAV politiką iš arti stebėti G.Landsbergis kalbėjo apie tai, kad Donaldą Trumpą pirmajai JAV prezidento kadencijai rinkdami žmonės nežinojo, koks tai politikas, o antrajai rinko aiškiai žinodami, ko iš jo tikėtis. Dabar jo populiarumas stipriai kritęs, daugiausia – dėl pokyčių viduje, pirmiausia – dėl augančių kainų. Nepaisant to, D.Trumpą vis dar palaiko 37 proc. žmonių, o tai – labai daug.
G.Landsbergio nuomone, tai, kaip dabar JAV žiūri į Europą, turėtų būti siejama ne tik su paties D.Trumpo asmenybe. Anot laidos pašnekovo, sakant apibendrintai, JAV mano, kad Europa turi daugiau daryti pati. Dabar didžiausias JAV rūpestis – Kinija.
O D.Trumpo draugystė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – nauja realybė. „Mūsų saugumo interesai ir mūsų pagrindinio partnerio interesai gali nesutapti“, – diplomatiškai vertino laidos pašnekovas.
G.Landsbergio vertinimu, didžiausia grėsmė Lietuvai kyla per artimiausius penkerius metus. „Agresyvėjanti Rusija gali išmėginti penktąjį straipsnį (Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu – red. past.), o vietų, kur ji galėtų tą padaryti, nėra taip daug. Europa lėtai, neefektyviai, labai skausmingai, ypač žiūrint į paskutinius metų įvykius, kaip gimdoma parama Ukrainai nesugebant pasinaudoti Rusijos įšaldytomis lėšomis, bet stiprėja.
Vokietija savo gynybai stiprinti per penkerius metus išleis pusę trilijardo eurų tuo pačiu pastiprindama ir mūsų gynybą. Tai reiškia, kad V.Putino šansai kažką daryti Europoje bus mažesni. Neabejoju, kad jis tą supranta. Todėl mūsų pavojingiausias metas yra dabar“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.