Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys G. Jeglinskas Nacionalinio saugumo strategijos dokumentą vadina biurokratiniu. Pasak jo, rengti šios strategijos turinį buvo atiduota ministerijų skyriams, kurie sudėjo iš pažiūros svarbius akcentus, tačiau vis tiek stokojama aiškios vizijos, kokie turėtų būti Lietuvos prioritetai.
„Ji niekam tikusi, ji neparodo nei prioritetų, nei investicijų. Ką darysime, ji mums nelabai aiškiai apibrėžia, o sukelia labiau neaiškumą negu kad aiškumą. Matosi, kad tai yra biurokratinis produktas, kuris neatliepia šių dienų realijų“, – Eltai teigė G. Jeglinskas.
„Ar mūsų lyderiai turi aiškią viziją, kur mes einame saugumo plotmėje? Man iš šito dokumento neatrodo taip. Atrodo, kad darbas buvo numestas biurokratams ir padarė biurokratinį dokumentą, todėl jis visiškai neaktualus šių dienų geopolitinei situacijai“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Parlamentaras pabrėžė pasigendantis valstybės lyderių tiesioginio indėlio rengiant šią strategiją. Anot jo, būtent jie mato aiškų geopolitinį ir ekonominį paveikslą, kurį ir turėtų sudėlioti į trumpą, aiškią ir konkrečią strategiją.
„Čia prezidentas su premjere, galbūt Seimo pirmininku, kariuomenės vadu turi susėsti kambarėlyje, pasiimti baltą lapą ir pagalvoti, kur mes esame, ko mes norime, kur mes einame. Reikia to tikro analitinio supratimo, geopolitinio matymo. Gi vis tiek prezidentas susitikinėja su lyderiais, jis jaučia tarptautinę atmosferą. Tas pats su premjere, kuri jaučia mūsų ekonomiką“, – kalbėjo demokratas.
„Pati šio dokumento struktūra turi keistis, nes ji neturi prasmės. (...) Ką aš matau, kad mūsų aukščiausi politikos žmonės, kurie turi turėti supratimą, matymą, viziją, aiškumą, kur Lietuva turėtų eiti saugumo ir gynybos srityje, nedavė jokių gairių“, – akcentavo jis.
Strategija buvo patvirtinta Vyriausybėje, toliau ji bus nagrinėjama Valstybės gynimo taryboje (VGT), o po to keliaus ant Seimo narių stalų. Tačiau G. Jeglinskas abejoja, kad VGT imsis reikšmingų pokyčių.
„Nesitikiu, nes žinau, kaip būna tame VGT. Bus pristatyta, visi palinkčios galvomis ir tada – okey, viską apimame, viską aprėpiame. O kai viską aprėpia, vadinasi, nieko neaprėpia“, – sakė jis.
„Nemanau, kad labai daug keisis šis dokumentas, nes VGT nėra toks formatas, kur žmonės nagrinėja eilutę po eilutės, bando braukyti ir t. t. Darbas jau padarytas ir darbas padarytas biurokratiškai, neatliepiant geopolitinių tendencijų“, – apibendrino G. Jeglinskas.
L. Kasčiūnas kritikavo strategijos rengimo procesą
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas L. Kasčiūnas pirmiausia sukritikavo strategijos rengimo procesą. Lygindamas 2021 m. rengtą Nacionalinio saugumo strategiją su dabartinių valdančiųjų parengtu dokumentu, politikas pabrėžė, jog tuo metu centrinį vaidmenį prisiėmė būtent Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„NSGK ėmėsi centrinio vaidmens. Mes pradžią davėme Seime. Kitaip tariant, visos politinės jėgos, atstovaujamos komitete, iš karto galėjo duoti savo matymą, vertinimą. Tada mes patys kreipėmės į ekspertus, darėme klausimus jau prieš tekstui atsirandant. Tada ministerijos surašė savo dalis, išklausė mūsų pasiūlymus, mes pildėme ir tada jau išėjo taip, kad buvo patvirtinta Vyriausybėje, tada VGT ir tada jau grįžo į Seimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tada Seimas ir komitetas jau buvo padirbėjęs. Buvo bendrumo jausmas, kad mes kartu kažką rašėme, kažką kūrėme“, – pridūrė jis.
Dabar, pabrėžė politikas, viskas buvo pradėta ministerijų kabinetuose, todėl kyla klausimas, ko tikimasi iš Seimo.
„Nori, kad mes štampuotume tą dokumentą? Manau, vis tiek turi būti klausymai, diskusijos, pildymas. NSGK, mano įsitikinimu, nėra štampavimo mašina. Manau, kad jis (procesas – ELTA) neteisingai pasirinktas. Bet tai turbūt lėmė ir institucinis konkurencinis modelis“, – svarstė konservatorius.
Tuo metu kalbėdamas apie turinį, parlamentaras pasigedo priemonių, kaip bus prisitaikoma prie ateities karybos.
„Kalbant apie gynybos sritį, man atrodo, ji pernelyg statiška. Mūsų gynybos ramsčiai yra divizijos formavimas, kas yra okey, nesiginčijame, (…) tada Vokietijos brigados priėmimas su visais susijusiais NATO planais. Tačiau karyba kinta, karyba ir gynyba modernėja. Tu turi investuoti didelius resursus į ateities karybą, kur ruošiamasi ateities karybai, ateities konfliktams. Čia, mano požiūriu, pernelyg statiški esame“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Tarkime, bepiločiai orlaiviai. Ar pakankamai akcentuojame tą kaitą šiame dokumente? Aš perskaitęs to nepajutau. Mano požiūriu, trūksta gebėjimo ruoštis ne praeities karui, o ateities karybai“, – sakė jis.
Konservatorius taip pat pažymėjo, jog strategijoje pritrūko ir didesnio vaidmens pačiai visuomenei, kuri turi žinoti savo vietą gynyboje.
„Man norisi dar tvirtesnio suvokimo, kad vis tik visuotinė gynyba yra didžiulis svarbus ramstis. Tai ne tik aktyvaus karinio rezervo stiprinimas, tai yra visuotinio šaukimo plėtra, komendantūrų plėtra – nei vieno žodžio apie tai nėra strategijoje“, – sakė jis.
„Tai, kitaip tariant, visuotinumas. Mes turime suvokti, kad visuomenė turi žinoti ir turi turėti įgūdį, turi žinoti savo vietą gynybos planuose, turi turėti valią ginti šalį. Tai yra fundamentaliai svarbu. Norėtųsi nacionalinės karinės gynybinės minties. To man trūksta šitoje strategijoje“, – reziumavo L. Kasčiūnas.
Kaip skelbta, atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) Ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Ministrų kabineto nariai atnaujintam projektui pritarė. Jis toliau bus svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT), vėliau Vyriausybėje, o galiausiai jis turės būti patvirtintas Seime.
ELTA primena, kad dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.