Į darbo grupės posėdį atvykę žurnalistų atstovai valdantiesiems pateikė ultimatumą ir paliko salę Opozicija kreipėsi į Seimo valdybą

Parlamente surengtas jau antrasis darbo grupės susitikimas – pirmasis įvyko antradienį, tačiau jau iš karto nebuvo išvengta nesklandumų.

Seimo opozicija tuomet kritikavo susitikimo organizavimo tvarką, kėlė klausimą, kodėl nebuvo oficialiai paviešinti darbo grupėje dirbsiantys parlamentarai bei kodėl susitikimas sušauktas taip skubiai, praėjus vos kelioms valandoms po Seimo valdybos. 

Tačiau chaoso netrūko ir dabar – žurnalistų atstovai pareiškė, kad darbo grupės posėdžiuose nedalyvaus tol, kol valdantieji neįsiklausys į Medijų tarybos siūlymą, jog į grupę būtų įtraukta daugiau ekspertų.

Antrasis posėdis prasidėjo penktadienio rytą, 10 valandą. Tiesa, netrukus susitikime padaryta pertrauka iki 12 valandos.

Dalis opozicijos atstovų apskritai piktinosi posėdžių organizavimo tvarka, taip pat tuo, kad darbotvarkę, posėdžio informacijos pataisymus darbo grupės nariai gauna tik paskutinę minutę, ir tai tik tada, kai patys to pareikalauja.

Siūlyta nustatyti, kad medžiaga darbo grupės posėdžiui galėtų būti pateikiama ne vėliau kaip 24 valandos prieš posėdį, bet iš karto kilo ir klausimų – kas bus, jeigu posėdžiai vyks kiekvieną dieną. Tada „aušriečiui“ Artūrui Skardžiui kilo mintis numatyti 12 valandų terminą, bet ir jis skambėjo keistokai.

„Jeigu posėdis 10 ryto, tai medžiagą mes gausim 10 vakaro. Tai čia bus kompromisas?“ – juokėsi konservatorius Vytautas Kernagis.

Konservatorė Daiva Ulbinaitė svarstė, kad toks skubėjimas ir chaosas apskritai mažina visuomenės pasitikėjimą darbo grupe.

„Reikėtų kažkaip geriau susitvarkyti su tuo darbo organizavimu, nes žmonės atvažiuoja štai net ir iš Mažeikių, iš Klaipėdos, iš kur tik nori, ir visi planuoja savo laiką, tai šitaip neatsakingai planuoti tą darbo laiką nėra labai gerai. Tai rodo tik kažkokią beatodairišką skubą“, – sakė ji.

Pasak D.Ulbinaitės, tai nėra „valstybės klausimas numeris vienas“, kad reikėtų taip skubiai su juo judėti į priekį.

„Padarėt pirmą posėdį, net nedeleguoti visi nariai buvo, dabar vėl kažkokia skuba. Kam jūs tą skubą tokią darote? Susitvarkykim normaliai su darbo organizavimu.

Žmonės pradeda nuo pirmos dienos nebepasitikėti darbo grupės darbu, nes jūs sukuriate tokį, žinote, chaosą, ir atrodo, kad kažką labai greitai turime padaryti, bet mes turime įsigilinti į viską, kas atsiųsta, suplanuoti savo darbo laiką. Ir man atrodo, kad tikrai galėtume dirbti labai nuosekliai ir planingai, o ne priebėgom“, – aiškino konservatorė.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas J.Olekas pasiūlė darbo grupės posėdžius rengti šiomis dienomis: sausio 5-ąją, 8-ąją, 12-ąją, 15-ąją ir 26-ąją.

Vidurdienį darbo grupė grįžo prie stalo. Netrukus į politikus kreipėsi visuomeninio transliuotojo iniciatyvinės grupės atstovas, žurnalistas Deividas Jursevičius.

„Mes iki šiol nesuprantame, koks yra šios darbo grupės tikslas. Seimo pirmininkas susitikime su mūsų atstovais sakė tiesiai – darbo grupė svarstys tas pačias pataisas, dėl kurių protestavo dešimtys tūkstančių žmonių. Vos prieš dvi dienas Seimo pirmininkas pakartojo šią poziciją (...).

Mes nenorime sėsti prie stalo svarstyti pataisų, kurių stabdymo ir reikalavome. Dėl šio įstatymo mūsų pozicija nuo pat pirmo protesto buvo aiški ir niekada nesikeitė“, – tvirtino D.Jursevičius.

Anot jo, protesto reikalavimas buvo vienas – atmesti Seime svarstomas pataisas dėl LRT ir jų nebesvarstyti.

„Ne pakoreguoti, ne pagražinti, o atmesti, ir šis reikalavimas iki šiol yra neįgyvendintas. Taip pat protestuose prašėme stabdyti buldozerį, bet šios darbo grupės pradžia ir karštligiškas vertimasis per galvą, siekiant kuo greičiau priimti sprendimus, puikiai rodo, kad skubos neatsisakyta“, – tvirtino LRT atstovas.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B.Davidonytė teigė, kad tikra demokratinė diskusija nevyksta iš galios pozicijos, apsistačius sau palankiais politikais ir aiškiai apskaičiavus, kiek ir kokių žmonių galima pakviesti į darbo grupę, jog visi sprendimai būtų nulemti valdančiųjų.

Todėl valdantiesiems žurnalistai galiausiai pateikė ultimatumą. Žadėjo į salę grįžti tik tada, kai į sprendimus bus įtraukta daugiau ekspertų.

„Pateikiame jums racionalų ir pamatuotą pasiūlymą, kokias organizacijas reikia įtraukti į šią darbo grupę kaip jos narius, kad jos atspindėtų visą žiniasklaidos lauką pagal aiškius parinkimo kriterijus, kad tai neskaldytų žiniasklaidos bendruomenės, nes dabar prie šio stalo esantieji ir jūsų išskirtinę malonę gavusieji atsiduria labai nemalonioje padėtyje prieš visus kitus, paliktus už borto, pripažintus mažiau svarbiais ir reikšmingais“, – aiškino B.Davidonytė.

Pasak jos, nei Žurnalistų profesionalų asociacija, nei LRT atstovai nedalyvaus šios darbo grupės posėdžiuose tol, kol nebus atsižvelgta į Medijų tarybos pasiūlymą.

„Gavę šį pirmą oficialios ekspertinės institucijos pasiūlymą, jį išmetėte į šiukšlių dėžę be jokių argumentų ir didesnių svarstymų, aiškiai parodydami, kiek apskritai jums rūpi ekspertinė nuomonė. Mes su tuo nesutinkame“, – tvirtino B.Davidonytė.

Anot jos, jei valdantieji norės pasilikti sau draugiškoje grupelėje, žurnalistai patys sieks sukurti savo darbo grupę, į kurią kvies telktis geriausius šalies ekspertus, ir paruoš tokį LRT įstatymo projektą, kurį su visuomenės pagalba Seimas esą privalės apsvarstyti.

„Tikimės, kad jūs sušauksite Seimo valdybos posėdį ir priimsite šį siūlymą – tereikia įtraukti tris papildomus atstovus, kad ši darbo grupė atspindėtų visą žiniasklaidos lauką. Jei taip nutiks, į darbo grupės posėdžius sugrįšime“, – kalbėjo B.Davidonytė. 

Pagarsinę savo poziciją D.Jursevičius ir B.Davidonytė galiausiai paliko salę. 

„Ačiū už dėmesį, viso gero“, – atsisveikino Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.

„Ačiū už jūsų nuomonę“, – padėkojo J.Olekas. Po jo žodžių salėje pasigirdo „aušriečio“ A.Skardžiaus replikos.

„Bėga! Bėga!“, – šūktelėjo jis.

„Nereaguokit taip gėdingai, buvo svarbus pareiškimas“, – sudrausmino D.Ulbinaitė.

„Mes susirinkom, o jie bėga“, – neatlyžo A.Skardžius.

Opozicija savo ruožtu ragino J.Oleką bei kitus valdančiuosius į tokius žurnalistų argumentus atsižvelgti.

„Labai prašytume, išklausę žurnalistų atstovų pareiškimą, atsižvelgti į jų prašymą ir gal darbo grupės vardu, ar kaip mes čia galime, kreiptis į Seimo valdybą ir vis tik persvarstyti galimybę iš naujo įvertinti Medijų tarybos pasiūlymą ir įtraukti žurnalistų siūlomus atstovus į mūsų darbo grupę“, – nurodė konservatorė D.Ulbinaitė.

Paaiškėjo, jog opozicinės Seimo frakcijos jau kreipėsi į parlamento valdybą prašydami persvarstyti ir atsižvelgti į siūlymą įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas.

„Trijų opozicinių frakcijų vardu prašome Seimo valdybos iš naujo persvarstyti ir atsižvelgti į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos – pasiūlymą, į darbo grupės sudėtį įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas, atsižvelgti Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovų prašymą“, – rašoma kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA.

Kreipimąsi pasirašė liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vedlys Saulius Skvernelis.

Paklausta, kaip reaguoja į Seimo narių replikas dėl bėgimo, pati B.Davidonytė kiek vėliau kalbėjo, kad žurnalistai tikrai neturi nuo ko bėgti.

„Kad mes labai aiškiai viską pasakėme. Nežinau, nuo ko mes turėtume bėgti ir ko turėtume bijoti. Tiesą sakant, politikai taip nejaukiai šiandien atėjo žinodami, kad jau kažkas bus.

Mes nuo nieko nebėgame, mes labai aiškiai pasakėme savo poziciją dėl to paties įstatymo, kuris buvo svarstomas ir kur Seimo pirmininkas vis užsimena, kad šitoje darbo grupėje bus svarstomas toliau.

Tai jeigu šitos darbo grupės rezultatas baigsis tuo, kad tos pačios pataisos bus atneštos į Seimo salę neva jau suderinus su žurnalistų bendruomene, tai mes šitame farse ir šitame legitimizavimo jų užmojų procese tiesiog nedalyvaujame“, – pabrėžė B.Davidonytė.

Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės, jeigu valdantieji neatsisakys savo užmojų riboti žiniasklaidos laisvę, žurnalistai galvos apie naujas priemones, kaip į tai reaguoti.

Pasak B.Davidonytės, kvietimą prisijungti prie darbo grupės Žurnalistų profesionalų asociacija gavo gruodžio 31 dieną, maždaug apie vidurdienį.

„Mums paskambino ir sako: gal jūs galit per valandą deleguoti atstovą? Sakau, jūs žinote, kokia šiandien diena, kad jau Naujieji? Tai sakė, kad taip taip, suprantam, kad čia bus sudėtinga.

Mes matome, kad buvo skambinėjama kai kuriems žmonėms per Kūčias iš Medijų tarybos, skambinėjama Naujųjų išvakarėse. Iki tokio lygio vyksta skuba, kad sudėtinga suprasti, ko jie nori“, – pasakojo žurnalistė.

Savo ruožtu Seimo vadovas J.Olekas sakė, jog šis žurnalistų iškeltas siūlymas bus apsvarstytas.

„Pasitarsime, ar verta, nors iš tos diskusijos, kuri vyko darbo grupėje, atrodo, kad tokio nusiteikimo plėsti nėra, pasitarsime (Seimo – ELTA) valdyboje, ar to reikia“, – žurnalistams po posėdžio teigė J.Olekas.

„Man atrodo, kad mes iš tikrųjų girdime nuomonę žmonių, kurie nori tą nuomonę pareikšti, darbo grupėje yra nusiteikimas įvykdyti tuos įpareigojimus, kuriuos valdyba yra paskyrusi. Dirbsime, padarysime produktą, kuris turėtų tenkinti daugumą“, – pridūrė jis.

Vienam iš žurnalistų užsiminus, kad sudarytoje grupėje darbas neva gali būti imituojamas, Seimo pirmininkas patikino, jog tai – netiesa.

„Niekas darbo neimituoja, o dirba. Žmonės čia susirinko, ateina, teikia savo idėjas, siūlymus, teikia savo vertinimą, ir mes paruošime siūlymą Valdybai, o vėliau – Seimui, kurį Seimas galėtų priimti“, – kalbėjo parlamento vadovas.

„Prašau neįžeidinėti tų žmonių, kurie tikrai yra pasiruošę dirbti, turi patirties, turi gebėjimų. Ir manau, kad tas mūsų bendras produktas tikrai galės patenkinti daugumą“, – akcentavo J.Olekas.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Giskienė teigė įžvelgianti sąmoningą norą daryti spaudimą politikams. Be to, „valstietė“ tikino prašysianti žurnalistų aiškiai deklaruoti jų sąsajas su visuomeniniu transliuotoju. 

„Aš matau išankstinę žurnalistų poziciją, kurie šiandien padarė skambų pareiškimą. Mes ėjome į kompromisą, tikrai ieškojome galimybių įtraukti daugiau narių, išgirdome jų prašymą, jis buvo apsvarstytas valdyboje, bet suteikus galimybę išsakyti poziciją, buvo atsitraukta. Man atrodo, tai yra sąmoningas veiksmas, yra sudėliotas visas veiksmų planas, kaip daryti spaudimą politikams toliau“, – žurnalistams Seime sakė L.Girskienė. 

„Aš matau suinteresuotus asmenis, kurie yra šitoje Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kurie mano žiniomis, ir prašysime viešai tai deklaruoti, turi sąsajų tiek per prodiuserines laidas, tiek tiesiogiai buvę ir esami darbuotojai LRT. Šie visi ryšiai turi būti aiškiai deklaruoti, kad visuomenė žinotų, kuri grupė daro spaudimą“, – dėstė ji. 

L. Girskienė svarstė, kad žurnalistų žingsnis kol kas nedalyvauti posėdžiuose pasirinktas sąmoningai siekiant toliau mobilizuoti žmones protestams, telkti grupes ir galbūt ruoštis artėjantiems savivaldos bei Seimo rinkimams.

„Čia buvo sąmoningai pasirinktas šitas kelias, kad būtų galima toliau kviesti žmones protestuoti, burti grupes, ir, galbūt, iš viešai matomų pareiškimų, kurie jau buvo padaryti, tai yra pasirengimas savivaldos ir ateinantiems Seimo rinkimams“, – teigė politikė. 

„Manau, kad ne vieną šitą asmenį, kurie dabar pirmaisiais veidais kelia ultimatumus politikams, pamatysime rinkimuose“, – dėstė ji. 

Kaip jau skelbta anksčiau, iš viso darbo grupę sudarys 17 narių: 12 parlamento ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai. 

Iš pradžių į darbo grupę neįtraukta Žurnalistų profesionalų asociacija, nors būtent jos atstovai organizavo prie Seimo kelias dienas vykusius mitingus dėl LRT. Visgi vėliau paaiškėjo, kad savo balsą darbo grupėje ji turės – Žurnalistų profesionalų asociacijai atstovaus jos pirmininkė B.Davidonytė.

Tuo metu visuomeninio transliuotojo iniciatyvinė grupė pagrindiniu atstovu skyrė žurnalistą D.Jursevičių.

Tuo metu pakaitiniais nariais Žurnalistų profesionalų asociacija siūlo „Verslo žinių“ žurnalistę Liuciją Zubrutę. LRT iniciatyvinė grupė pakaitine nare siūlo tyrimų žurnalistę Indrę Makaraitytę. 

Minėtoje darbo grupėje dalyvaus dar 3 žurnalistams atstovaujančios organizacijos. Internetinės žiniasklaidos asociacija delegavo organizacijos pirmininkę Liną Bušinskaitę, o pakaitiniu nariu skyrė asociacijos valdybos pirmininką Vytautą Benokraitį.

Lietuvos žurnalistų sąjunga delegavo savo narį Edmundą Budvytį, pakaitinis narys – sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas, tuo metu Regionų žiniasklaidos poziciją atstovaus Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas, pakaitine nare numatyta Vilma Maciulevičiūtė.

Primename, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas galiausiai neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimasi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.