„Mes tikrai pasisakome prieš šią tendenciją, prieš tai, kad Grenlandija atitektų Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Šiomis dienomis girdime įvairių samprotavimų, yra prieštaringų D. Trumpo pasisakymų. Jis pastaruoju metu labiau akcentuoja, kad jis siekia saugumo Grenlandijoje. Didelę įtaką ten turi Rusija ir Kinija, bet labai svarbus yra saugumo užtikrinimo aspektas Grenlandijos saloje“, – Eltai antradienį komentavo URK pirmininkas.
„Mums ši tema irgi yra jautri, nes kai kalbame apie Europos Sąjungą, bendradarbiavimą su kaimynais, mes turime prisiminti, kad mes turime labai svarbų – N8 Šiaurės Baltijos valstybių – formatą ir bendraujame įvairiais lygiais. Žinome, kad Šiaurės Baltijos šalys laiko, kad Grenlandija yra Danijos Karalystės dalis“, – dėstė jis.
Pasak R. Motuzo, nors anksčiau D. Trumpas ne kartą buvo užsiminęs apie ketinimus perimti salos kontrolę savo atsakomybėn, dabartiniai JAV vadovo teiginiai turėtų būti vertinami rimtai.
Susiję straipsniai
„Praėjusiais metais ne kartą buvo užsiminta apie Grenlandiją, bet šiandien (situaciją – ELTA) mes vertiname gana rimtai“, – komentavo socialdemokratas.
Grenlandijos tapimas ES nare įmanomas, bet yra abejonių
Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymams, jog Grenlandija galėtų atnaujinti savo narystę Europos Sąjungoje (ES), R. Motuzo teigimu, toks scenarijus įmanomas, tačiau kyla klausimų, kiek tai praktiškai būtų naudinga pačiai salai.
„Šiuo metu Grenlandija yra tvirtose rankose, kaip Danijos Karalystės dalis. Aš manau, kad šiuo atveju, toks scenarijus gali būti įmanomas, bet jeigu būtų tam tikras konfliktas, ar ES būtų pajėgi tą salą apginti konflikto metu?“ – kėlė klausimą jis.
Be to, pasak URK pirmininko, dėl tokio sprendimo turėtų apsispręsti pati Grenlandija.
„Aš manau, kad šiuo metu Grenlandija tikrai galėtų prisijungti prie ES, bet tai, be jokios abejonės, priklauso nuo pačios Grenlandijos ir Danijos. Praėjusiais metais buvo iš Danijos vadovų tam tikrų abejonių, ar tai būtų tikslinga. Mes turėtume įsiklausyti į Danijos Karalystės vadovų, politikų nuomonę ir taip pat pačios Grenlandijos nuomonę“, – pabrėžė politikas.
Anot R. Motuzo, siekiant užtikrinti saugumo situacijos stabilumą, reikėtų eiti bendradarbiavimo keliu ir svarstyti specialius susitarimus su Danija dėl saugumo palaikymo.
„Šiandien prabylame apie tai, kad galbūt, galėtų būti specialūs susitarimai su Danija dėl saugumo situacijos palaikymo. Aš manau, kad tuo keliu ir reikėtų eiti, kad būtų bendradarbiaujama dėl saugumo palaikymo“, – sakė jis.
Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais.
Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį teigė, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų. Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.
Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m.