„Mes patys penktadienį atvykstame į Lazdijus ir kalbėsimės, atsakinėsime, pateiksime konkrečius atsakymus ir konkrečius sprendimus“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė R. Kaunas.
„Puikiai suprantu žmonių nerimą ir puikiai suprantu klausimus, kurie yra keliami. Jie yra logiški, į juos reikės logiškai atsakyti. Tuos atsakymus mes turime“, – akcentavo jis.
Dėl planuojamo steigti karinio poligono sunerimusi Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį kreipėsi į valstybės institucijas – prašo psichologų paslaugų ir emocinės pagalbos.
Antradienį parengtas kreipimasis adresuotas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, Seimui bei Lazdijų rajono savivaldybei.
Kaip skelbta, Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje.
Susiję straipsniai
Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės.
Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam VGT sprendimui nepritaria.
Ministras: naujo poligono Lazdijuose įstatymas Seimą pasieks pavasarį
rašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako naujojo poligono Lazdijų rajone įstatymą Seimui planuojantis teikti ateinančioje pavasario sesijoje.
„Procedūros galimos tik po Seimo apsprendimo – šiai dienai mes turime diskusijas, šiai dienai neturime net labai aiškių taškų, kur tas poligonas (būtų išdėstytas – ELTA), šiai dienai tai yra tik projektinė dalis“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Kaunas.
„Sprendimai gali būti pavasario sesijoje, (…) tikslas yra toks (įstatymą teikti pavasarį – ELTA), kadangi kariuomenės poreikį girdime, matome, su bendruomene diskutuojame ir į klausimus atsakinėjame“, – tikino jis.
Anot R. Kauno, žemių ir sodybų, kurios patenka į būsimo poligono Lazdijų rajone esančiame Kapčiamiestyje teritoriją, išpirkimui numatyta skirti apie 40 mln. eurų, kurie galėtų būti paskirstyti tarp 90 teritorijoje esančių sodybų.
„Kadangi randame sprendimus, kad gal ne visi galės apsispręsti, ar jie nori parduoti, ar nenori parduoti, tai ta suma gali ir keistis, lėšų poreikis“, – teigė ministras.
R. Kauno teigimu, įrengiant naująjį poligoną bus laikomasi aplinkosaugos tikslų – kertama tik apie 10–15 proc. viso numatomo ploto miškų.
„Noriu paneigti mitą, kad bus iškirstas visas miškas – tikrai ne. (…) Pagrindiniai kirtimai vyks šaudyklos teritorijoje, nepaliečiant jokių gamtos rezervatų, vietų, kurios yra saugomos. Su Aplinkos ministerija viskas yra derinama“, – aiškino jis.
Sprendimas steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtas pernai gruodį.
Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės.
Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai skelbė tokiam VGT sprendimui nepritariantys.
Tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek premjerė Inga Ruginienė teigė neatmetantys galimybės nuvykti į seniūniją bei pasikalbėti su nerimaujančiais vietos gyventojais.
ELTA primena, kad spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.