LAT antradienį priėmė nagrinėti prokuratūros kasacinį skundą, juo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir šią bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
LAT sprendžia dėl kiekvieno į šį teismą paduoto skundo priėmimo, dažnai paduotus kasacinius skundus grąžina juos padavusiems asmenimis, motyvuojant, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų bylą nagrinėti šiame teisme.
Šioje byloje už V. Valvonio šmeižimą siekiama nuteisti tris žurnalistus – Rūtą Janutienę bei du jos tuomečius kolegas: Saulę Pauliuvienę ir Artūrą Jančį.
Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis: turime 5–6 metus, jei pražiopsosime – bus blogai
Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį paliko galioti žurnalistams palankų apylinkės teismo nuosprendį.
Žurnalistai buvo kaltinami bendrininkavę apšmeižiant asmenį per visuomenės informavimo priemonę. Tačiau teismai nusprendė, kad visi trys informacijos rengėjai turi būti išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. Valvonio pareikštas ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Ši baudžiamoji byla yra susijusi su 2016 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtomis pokalbių išklotinėmis, jose pašnekovai esą dalijasi 50 tūkst. eurų kyšiu, dienraštis ir tuomet jame dirbęs A. Jančys skelbė, kad šie asmenys yra V. Valvonis ir jo bičiulis.
Tuometinis centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir V. Valvonis šią informaciją netrukus paneigė, pastarasis teigė, kad tos išklotinės yra klastotė.
Susiję straipsniai
R. Janutienė su S. Pauliuviene tada kūrė „Lietuvos ryto“ televizijoje transliuotą laidą „Patriotai“, žurnalistės taip pat skelbė informaciją apie V. Valvonį.
Atsižvelgdami į tai, kad galimos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, LB ir V. Valvonis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asmens šmeižimo, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, žurnalistai sulaukė kaltinimų, byla pasiekė teismą.
R. Janutienė buvo kaltinama, kad turėjo tikslą paniekinti ir pažeminti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą, o siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą minėtu asmeniu ir žinodama, kad jos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir žemina, veikdama su žurnaliste S. Pauliuviene organizavo ir įvykdė V. Valvonio šmeižimą.
Tyrėjų duomenimis, R. Janutienė paruošė tekstą, kuriame išdėstė tikrovės neatitinkančią paniekinančią ir pažeminančią informaciją apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai balandį visus žurnalistus išteisino nuspręsdamas, kad nė vieno iš žurnalistų veiksmuose nebuvo nustatyta, jog jie siekia tyčia skleisti melagingus duomenis apie nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, paskleistos melagingos žinios neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmenys, skleisdami šią informaciją, tikėjo jos teisingumu.
Vėliau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad žurnalistai neturėjo tikslo apšmeižti V. Valvonį, o R. Janutienė ir S. Pauliuvienė buvo įsitikinusios gautos informacijos teisingumu.
Jis pažymėjo, kad su V. Valvoniu abi žurnalistės neturėjo jokių ryšių, neturėjo asmeninių interesų jo atžvilgiu, neturėjo tikslo apšmeižti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas viešai skelbė, kad buvo paskleista melaginga, šmeižikiško pobūdžio informacija apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus, publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo V. Valvonio pokalbius su trečiaisiais asmenimis, galimai dalyvavusiais finansų rinkos dalyvio reketavimo schemoje, o publikuotos prasimanytos pokalbių „išklotinės“ buvo pateikiamos kaip realios.