Medijų tarybos pateiktą siūlymą išplėsti darbo grupės gretas palaikė tik dvi opozicijos narės. Po tokio balsavimo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė užsiminė, kad jos atstovaujamos frakcijos nariams dalyvauti darbo grupėje gali būti „vis sunkiau“.
Praėjusią savaitę, antrajame darbo grupės dėl LRT valdysenos pokyčių posėdyje, visuomeninio transliuotojo iniciatyvinės grupės atstovas, žurnalistas Deividas Jursevičius bei Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė iškėlė ultimatumą – jie pareiškė nedalyvausiantys darbo grupės veikloje, jeigu nebus atsižvelgta į Medijų tarybos prašymą į darbo grupę įtraukti daugiau ekspertų.
„Tikimės, kad jūs sušauksite Seimo valdybos posėdį ir priimsite šį siūlymą – tereikia įtraukti tris papildomus atstovus, kad ši darbo grupė atspindėtų visą žiniasklaidos lauką. Jei taip nutiks, į darbo grupės posėdžius sugrįšime“, – tuomet akcentavo Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė.
Įspėja – atskirti melagienas bus vis sunkiau: jei kažką gauni nemokamai, vadinasi, tu esi prekė
Pagal Medijų tarybos prašymą Seimo valdybai, į darbo grupę raginta įtraukti 8 žurnalistams ir žiniasklaidos laukui atstovaujančias organizacijas. Šiuo metu grupėje įtrauktos tik 5 – Lietuvos žurnalistų draugijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos bei akademinės bendruomenės atstovams vietos grupės gretose neliko.
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba svarstė, ar reikėtų įtraukti šių organizacijų atstovus į darbo grupę.
Susiję straipsniai
Tiesa, kaip trečiadienį informavo parlamento vadovas Juozas Olekas, į diskusijas pasiprašė įtraukiami ir Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos atstovai. Pastaroji vertinama nevienareikšmiškai ir vienija tokius medijų kanalus kaip „Op TV“, „Komentaras TV“ ir pan.
Opozicija ragino Seimo vadovybę atsižvelgti į Medijų tarybos siūlymą ir išplėsti darbo grupę, įtraukiant tris papildomus narius.
„Man atrodo, būtų prasminga papildyti dar tomis keliomis organizacijomis, kurias vienbalsiai pasiūlė Medijų taryba“, – kalbėjo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pažymėdama, kad pastarosios institucijos siūlymu abejoti nėra pagrindo.
„Jeigu į tą pasiūlymą valdybos nebus atsižvelgta, tuomet situacija tokia, kad nei Žurnalistų profesionalų asociacija, nei LRT iniciatyvinės grupės atstovai šios darbo grupės veikloje nedalyvaus – o tai, sutikite, realiai bus didelis praradimas“, – savo ruožtu dėstė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau tokie argumentai valdančiųjų, o kartu ir Seimo pirmininko – neįtikino. J.Olekas pastebėjo, kad Medijų taryba nėra parlamento patariamoji institucija. Be to, šaržuodamas socialdemokratas akcentavo, kad darbo grupė neturėtų būti didesnė nei visas Seimas.
„Aš tik priminsiu, kad Medijų taryba, įstatyme numatyta, yra patariamasis organas prie Kultūros ministerijos, ne prie Seimo“, – opozicijos kolegėms atsakė J.Olekas, sutikdamas, kad darbo grupės tikslas siekti kuo platesnio sutarimo.
„Bet tai nereiškia, kad turi būti darbo grupė, kuri galėtų viršyti ir galbūt Seimo dydį“, – pridūrė jis.
R.Šukys prieštaravo siūlymui: darbo grupė taps įkaite
Seimo vicepirmininkas Raimondas Šukys nesutiko su opozicijos atstovių argumentais ir pažymėjo, kad dalis Medijų tarybos pasiūlytų organizacijų jau turi vietą darbo grupėje. Jeigu gretas tektų plėsti ir atsižvelgti į, jo vertinimu, ultimatyvius reikalavimus – tai, anot „aušriečio“, gali sutrikdyti šiuo metu vykstantį konstruktyvų darbą.
„Jeigu priimtume sprendimą įtraukti, mes dabar turėtume kreiptis į tas organizacijas, mes nežinome, kiek laiko užtruks tų atstovų paskyrimas. Ir visa darbo grupė taps įkaite. Na, ir mes, kaip parlamentas“, – dėstė R.Šukys, įspėdamas, kad taip darbas dėl LRT pataisų gali ir sustoti.
Konservatorė užsiminė, kad jos frakcijos nariams tęsti veiklą darbo grupėje darosi vis sunkiau
Valdančiųjų atstovai pasisakė prieš siūlymą įtraukti papildomų narių į darbo grupę. Apgailestaudama dėl tokių balsavimo rezultatų, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė užsiminė, kad konservatoriams gali tapti vis sunkiau dalyvauti dabartinės sudėties darbo grupėje.
„Tikrai gaila dėl tokio jūsų sprendimo – nors jis gal ir nestebinantis. Vis dėlto, noriu pasakyti – nesuprantu, kodėl reikia bijoti dar papildomų trijų Medijų tarybos pasiūlytų narių“, – stebėjosi ji.
„Gaunasi truputėlį proceso imitavimas, kuriame vis sunkiau bus dalyvauti – bent jau mano frakcijai“, – konstatavo politikė.
R.Šukys netruko sureaguoti į tokią parlamentarės remarką, primindamas, kad praėjusioje kadencijoje valdančioji dauguma keitė LRT įstatymą be išsamių diskusijų su žiniasklaidos bendruomene.
„Manau, kad ši darbo grupė yra ženkliai geresnis ir tikrai sektinesnis pavyzdys, nei tai buvo padaryta“, – atkirto jis.
Kaip skelbta, darbo grupėje, kuri svarsto galimus LRT valdysenos pokyčius, sudaro 17 narių: 12 parlamento ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai.
Iš pradžių į darbo grupę buvo neįtraukta Žurnalistų profesionalų asociacija, nors būtent jos atstovai organizavo prie Seimo kelias dienas vykusius mitingus. Visgi, vėliau paaiškėjo, kad savo balsą organizacija darbo grupėje turės.
Visuomeninio transliuotojo iniciatyvinė grupė pagrindiniu atstovu skyrė žurnalistą D.Jursevičių.
Minėtoje darbo grupėje dalyvaus dar 3 žurnalistams atstovaujančios organizacijos. Internetinės žiniasklaidos asociacija delegavo organizacijos pirmininkę Liną Bušinskaitę, Lietuvos žurnalistų sąjunga – Edmundą Budvytį, Regionų žiniasklaidos poziciją atstovaus Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas.
Darbo grupė žada pateikti patobulintą LRT įstatymo pataisų variantą iki vasario 14 d.