Pasak jos, tokios idėjos kelia rizikas dėl LRT turinio kontroliavimo, o taip pat tampa neaiškus ir visuomeninio transliuotojo Tarybos vaidmuo.
„Mums kelia nerimą išsakomos idėjos diktuoti ir kontroliuoti LRT turinį, kas gali tapti dideliu smūgiu instituciniam ir redakciniam LRT nepriklausomumui apskritai. Tikslas – LRT paversti nišiniu ir visuomenei neįdomiu transliuotoju, tai pasiekti padės ribojami resursai“, – transliuotojo pranešime cituojama M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Klausant pasiūlymų, nebeaiškus LRT tarybos vaidmuo formuojant LRT turinio politiką. Dažnai referuojama į BBC pavyzdį, tačiau ir dabar LRT netransliuoja nieko, ko nerodytų BBC savo eteryje“, – priduria ji.
A. Veryga apie medikų trūkumą: nuliūdinsiu, bet bus dar blogiau
LRT vadovė taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas savo sprendime nevertino valstybės pagalbos teisėtumo klausimo.
„Jis tik pasisakė, kad Europos Komisija (EK) nepakankamai argumentavo savo raštą, kuriuo atmetė IŽA skundą. Prieš imantis reikšmingų pokyčių būtina sulaukti galutinės EK išvados“, – akcentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta, į ketvirtąjį posėdį susirinkusi LRT įstatymo pataisas peržiūrinti darbo grupėje IŽA pristatė siūlymą iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą. Anot IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, tai padaryti reikia, nes dabartinis visuomeninio transliuotojo įstatymas neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių.
Pasak jos, tobulinti reikia dabartinį valdymo ir finansavimo modelį taip, kad jis atitiktų „gerąsias europietiškas ir vakarietiškas tradicijas“. L. Bušinskaitė taip pat teigė, kad dabartinis LRT įstatymas turi neaiškų ir išplaukusį misijos apibrėžimą.
Asociacija pirmiausiai pasiūlė pavesti LRT teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas formuluoti dviem oficialiais dokumentais: įstatymu ir pavedimo teikti viešąsias paslaugas sutartimi. Taip pat, IŽA manymu, vertėtų suteikti daugiau atsakomybių LRT tarybai, suformuoti veiksmingą išorinį kontrolės mechanizmą, jos atlikimą patikint Ryšių reguliavimo tarnybai.
Kartu asociacija pasiūlė aiškiau apibrėžti LRT misiją, sukurti sąžiningą konkurenciją, sieti finansavimą su viešosiomis paslaugomis, įkurti papildomą LRT valdymo organą – visuomeninio transliuotojo valdybą.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.