Nors susitikimas su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru, kitais krašto apsaugos sistemos darbuotojais, Aplinkos ministerijos atstovais turėjo prasidėti 16:30 val., jį teko vėlinti, nes ministras strigo spūstyse. Vilniuje siaučia pūga, keliai tapo beveik nepravažiuojami.
O vietiniai rinktis pradėjo dar likus daugiau nei valandai iki susitikimo pradžios. Jų nuotaikos iš karto leido suprasti, kad pokalbis bus karštas. Netrūko ir provokatorių. Čia pasirodė ir Artūras Orlauskas, Rūta Janutienė.
Lazdijų rajono gyventojų pyktį sukėlė tvyranti nežinia – apie sprendimą čia steigti poligoną jie sužinojo iš žiniasklaidos, iki šiol esą niekas nepasikalbėjo su gyventojais, kurių sodybos patenka į aktyviąją poligono zoną.
Susitikimas su gyventojais dėl Kapčiamiesčio poligono – iš arti: įsiaudrinusią publiką teko raminti
Į nacionalinę valdžią ietis suka ir merė Ausma Miškinienė. Anot jos, šalies vadovai neužmezgė tinkamo dialogo su įsibaiminusia vietos bendruomene ir nepaaiškino daugeliui nerimą keliančio sprendimo motyvų.
Gyventojų nežinomybe suskubo pasinaudoti kai kurie politikai, pradėję sėti dar didesnį nerimą dėl būsimojo poligono būtinybės. Tarp jų – ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Koalicijos partnerį drausminti ėmėsi premjerė Inga Ruginienė.
Susiję straipsniai
Publiką teko raminti
Vienas gyventojas R.Kaunui atnešė vaistinėje nupirktų akių lašų – esą šiam reikia praregėti. Tiesa, ministras buvo sutiktas be didesnių priešiškumų, auditorija jam net negausiai, bet paplojo. Bent jau iš pradžių, nes vėliau situacija vis labiau kaito.
Renginį moderavo žurnalistas Aleksandras Matonis. Jis pasakojo, kad tai padaryti jo paprašė pati ministerija. Žurnalistas pripažino, kad dialogas tarp valdžios ir visuomenės buvo pradėtas „ne ta koja“.
Emocijos, veidai ir iškalbingi žvilgsniai: kadruose – susitikimas dėl Kapčiamiesčio poligono
„Šiandien galios tam tikros renginio taisyklės. Dėmesio, tai – ne mitingas. Išleidome savo emocijas, - kalbėjo A.Matonis, o tuo tarpu salėje aidėjo kelių susirinkusiųjų nepasitenkinimo šūksniai. – Savo emocijas mes išleidome jau praėjusią savaitę. Tą transliaciją aš mačiau, girdėjau. Šiandien čia yra klausimų-atsakymų vakaras. (...) Nebus mitingo, nebus dainų, nebus šokių. Dėl to mes turime gerbti vienas kitą ir galimybę paklausti.“
Jis nurodė, kad prioritetą užduoti klausimus turi tų sodybų, kurios yra būsimojo poligono teritorijoje, gyventojai, nekilnojamojo turto savininkai, bendruomenių atstovai, visų susijusių kaimų gyventojai. Vėlgi, ne visiems atvykusiems patiko tokia tvarka.
A.Matonis pranešė, kad prieš pristatymą ir klausimų-atsakymų sesiją bus giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Jis paprašė visų atsistoti. Salėje pasigirdo keli pavieniai šūksniai: „Ne!“. Ir iš tiesų, ne visi pakilo iš savo vietų.
Į Lazdijų kultūros centre susirinkusius vietos gyventojus pirmiausiai kreipėsi krašto apsaugos ministras R.Kaunas. Jis tvirtino atvykęs bendrauti su žmonėmis kaip paprastas lietuvis. Politikas neslėpė – dialogas su bendruomene buvo pradėtas netinkamai. Ir atsakomybę dėl to, pabrėžė R.Kaunas, prisiima Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Kalbėsiu kaip eilinis žmogus – kuriam irgi rūpi. Kaip lietuvis, kaip ir jūs. Pirmiausiai, noriu apgailestauti, kad pradžia buvo sudėtinga, nekokia. Ir Krašto apsaugos ministerija turi tikrai prisiimti ir nebijoti prisiimti tos atsakomybės. Taip, pradėjome ne ta koja. Bet šiandien, nepaisant ypatingai sudėtingų oro sąlygų, mes esame čia – todėl, kad klausimas yra ypatingai svarbus. Ir mes visi kartu puikiai suprantame – ir dėkui jums už tai – kad puikiai suprantate, koks yra svarbus Lietuvai saugumas“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, Lazdijų kraštas jam yra artimas. Nors nėra vietinis, R.Kaunas tvirtino, kad jo draugų giminės turi sodybą galimo poligono vietoje.
„Tai yra ypatingai sudėtingas klausimas ir man asmeniškai. Tai yra jautrus klausimas. Tačiau mes visi puikiai suprantame, kad turime rasti kompromisus – ką šiandien ir darysime – vardan Lietuvos galimybės apsiginti ir stiprinti kariuomenę“, – dėstė jis.
„Šiandien mes nepriimsime jokių sprendimų, sprendimai bus priimami Seime. Šiandien mes kalbėsimės, klausysimės – mes jus girdime, kviečiame dialogui ir visi kartu raskime kompromisus“, – pažymėjo jis.
Istorinis sprendimas – pritarė poligono steigimui Lazdijų r.: kaip tai atrodys
R.Kauno teigimu, vietovė, kur ketinama įrengti naują karinį poligoną, yra strategiškai svarbi ir geopolitiškai jautri.
„Visi puikiai suprantame – jeigu būtų konfliktas, tai būtų pradinė vieta, pati karščiausia vieta. Ir poligonas yra projektuojamas būtent taip, kad kariuomenė galėtų mokytis, jeigu reikėtų, ginti šitą kraštą. Būtent šitą teritoriją. Ir Suvalkų koridorius yra strategiškai svarbus ir Latvijai, ir Estijai – visoms Baltijos valstybėms“, – tęsė socialdemokratas.
Ministro teigimu, būtina užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė turėtų galimybę treniruotis tam, kad galėtų apginti visą šalį.
„Gebėtų augti, gebėtų stiprėti ir, jei prireiktų, gebėtų mus visus apginti. Mane – tame tarpe. Jus ir šitą kraštą – tame tarpe“, – nurodė politikas.
„Taip, šiandien mūsų nepuola. Rytoj taip pat nepuls. Bet jeigu mes investuosime į savo gynybą, ką ir darome, jeigu leisime kariuomenei mokytis, ko ji prašo – aš esu tikras, kad nepuls daug metų“, – savo pasisakymą apibendrino ministras.
Kariuomenės vadas R.Vaikšnoras taip pat pabrėžė, kad poligonas čia reikalingas, siekiant apsaugoti kiekvieną Lietuvos gyventoją.
„Nuo ko?“ – šūktelėjo keli aršiausi publikos dalyviai.
„Matau, kad kai kurie nesiklausėte, ką sakė ministras“, – atsiduso R.Vaikšnoras, pakartodamas, kad poligonas reikalingas kariuomenės stiprinimui, siekiant atgrasyti Rusiją nuo galimo puolimo.
„Suprantu, kaip jūs jaučiatės. Tai yra jautrus klausimas. Tačiau turime pasirinkti, ar bučiuosime okupantams batus, ar būsime pasiruošę gintis“, – pridūrė jis.
Lietuvos kariuomenės vadas kvietė vietos gyventojus į poligono steigimo klausimą žiūrėti valstybiškai: „Dėl to, kad mūsų protėvių iškovota nepriklausomybė ir prieš 35 metus jūsų tėvų, jūsų vaikų atstovėjimas Sausio 13-ąją... jūs viską galite prarasti tą pačią akimirką. Dėl to pagalvokite apie savo ateitį, pagalvokite apie savo anūkus.“
Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas, generolas Žilvinas Gaubys. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad nepaisant to, kad Lietuva yra didžiausia iš Baltijos valstybių, tačiau poligonai šalyje – mažiausi.
„Jeigu pasižiūrėsime į dydį – Lietuva yra pagal valstybės plotą pati didžiausia. Bet jeigu pasižiūrėsime į poligonų hektarų skaičių – mes nesame lyderiai“, – pastebėjo jis, pridurdamas, kad dalis Lietuvos poligonų yra itin maži, talpinantys kelias dešimtis ar šimtą žmonių.
Kiek sodybų patenka į poligono teritoriją, kurioje negalima civilinė veikla?
Jau antrą kartą su Lazdijų rajono gyventojais susitinkantis KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius paaiškino žmonėms, kad ne visoje planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje bus ribojama civilė veikla.
„Mes visi esame pripratę sakyti poligonas ir suprantame, kad poligonas – visa, didžiulė teritorija. Iš tiesų, poligonas susideda iš dviejų dalių – pats poligonas, kur jokia veikla, išskyrus kariuomenės veikimą, yra negalima. Ten yra šaudyklos, ten važinėja sunkioji technika. Tiesiog dėl saugumo ten civilis gyvenimas, verslo vykdymas ar kita veikla negalima dėl saugumo“, – pasakojo kariškis.
„Kita poligono dalis yra mokymo teritorija. Ji iš esmės priešinga poligonui. Toje teritorijoje gyventojai gali gyventi. Jų turtas yra jų turtas, jų miškas – jų miškas, gali grybauti, malkauti, uogauti, užsiminėti verslu ir panašiai“, – informavo jis.
Pasak pulkininko leitenanto, planuojamo poligono teritorijoje iš viso yra apie 90 sodybų. Tačiau tik 13 jų patenka į tą poligono dalį, kurioje civilinė veikla negalima. Likusiose 77 žmonės, jei norės, galės ir toliau gyventi.
„Deja, bet į karinio poligono numatomą teritoriją – tą, kur šaudyklos, kur vyks šaudymai – patenka 13 sodybų. Jūs puikiai žinote, kokios ten gyvenvietės. Tos sodybos, deja, bet patenka. Tai čia yra skaudžiausia – 13 sodybų“, – neslėpė A.Daškevičius.
Anot ministerijos atstovo, su visų sodybų savininkais bus susitinkama individualiai ir kalbamasi apie galimą žemės paėmimą valstybėms reikmėms. Be to, turtą vertins nepriklausomi vertintojai. Žadamos ir kompensacijos.
Jis taip pat gyventojus patikino, kad minėtoje teritorijoje planuojamos šaudyklos bus atitrauktos nuo gamtos draustinių, planuojami miškų kirtimai bus minimalūs – prisitaikant jau prie šiuo metu iškirstų plotų.
„Visas šaudyklas projektuosime ir trauksime į jau padarytus kirtimus – kad kuo minimaliau būtų naujų kirtimų, sieksime kuo daugiau teritorijų išsaugoti“, – pažymėjo pulkininkas leitenantas.
Be to, teritorijoje įsiterpia ir Baltosios Ančios upė – anot A.Daškevičiaus, 100 metrų atstumu nuo upės visa veikla bus ir toliau galima.
Būtent miškų kirtimas tapo vieta aštriausių vakaro temų. Dalis susirinkusiųjų piktinosi būsimais kirtimais. „Mano tėvai sodino tą mišką, kiekvieną daigą“, – pakeltu tonu šaukė viena moteris.
R.Vaikšnorui trūko kantrybė
Vienas įpykęs vyras klausimą skyrė konkrečiai R.Vaikšnorui. Jis teiravosi, kodėl kariuomenės vadas visus, kurie nepalaiko poligono steigimo, neva vadina „Kremliaus vatnikais“.
„Jūs atvažiuojate į Lazdijus, susitikimą su žmonėmis. Kaip jūs galvojate, kaip jus priims? Ir jūs visi, sėdintys ant scenos, esate išlaikomi tų, kurie sėdi apačioje. Jums jie moka algas. O jūs jiems norite vadovauti“, – siuto jis.
Mikrofoną pasiėmęs kariuomenės vadas nulipo nuo scenos ir priėjo tiesiai prie pat klausimą uždavusio vyriškio.
„Mes – ne priešai. Mes atvažiavome čia jūsų išklausyti. Man nesunku čia nulipti. Aš – paprastas žmogus, – žvelgdamas į susirinkusiuosius prieš juos stovėdamas kalbėjo R.Vaikšnoras. – Atsiprašyti už ką? Žiūrėkite, provokacijas gal į šoną. Jeigu jūs girdėjote mano pasisakymus – niekas nieko nevadino vatnikais. Jūs iškraipote tuos žodžius. Na jau... Tai parodykit. Gerai, atsukit. Po šitos diskusijos galėsit man parodyti, ką aš pasakiau, ir tada galėsime padiskutuoti.“
„Žiūrėkit, mielieji dzūkeliai, visi suprantame, kokioje situacijoje esame. Yra šiek tiek burbulų, kad kažkas jumis naudojasi. Jumis naudojasi blogio jėgos, norėdamos sukiršinti visuomenę. Svarbiausia, kad didžioji dauguma čia yra tie, kurie nori klausyti ir išgirsti, ką mes šnekame, ką bandome jums pristatyti. Didžioji dauguma. Bet aš mačiau nuo scenos – kai kurie iš jūsų net himno nemokate. Kramtote gumą, kai vyksta himnas. O jūs čia save kartais patriotais vadinate“, – pareiškė R.Vaikšnoras.
Keliems įsiaudrinusiems vyrams toliau šūkaujant, kariuomenės vadas konstatavo: „Vėl šaukiate. Jums visai neįdomu, ką mes čia šnekame. Jūs esate labai užsivedę ir norite daryti provokacijas.“
R.Kaunas atsikirto bjauriais įžeidimais prapliupusiai moteriai
Renginio metu netrūko ir įvairiausių įžeidimų. Viena moteris pareiškė, kad jos sūnus norėjo tapti kariu, bet esą dabar ji mano, jog šis geriau „tegul užauga bomžu, nei tokiu valkata parsidavėliu kaip jūs“.
O klausimą ji pasuko į salėje sėdėjusią merę A.Miškinienę, esą kiek jai buvo sumokėta, kad ši tylėtų ir nesipriešintų poligono steigimui.
Renginio moderatorius į tokį klausimą atsakinėti dalyviams nematė prasmės, bet žodžio paprašė pats ministras R.Kaunas.
„Nepykit, gerbiamas moderatoriau, bet aš negaliu nereaguoti. O jūs Lietuvos pilietė? Šitie kariai turi Lietuvos vėliavas. Gerbiamoji, kurios šalies kariuomenė jums tada yra ta teisingoji? Ką jūs šnekate?“ – negalėjo patikėti jis.
R.Kaunas pareiškė, kad kalbėjusi moteris akivaizdžiai „visiškai negerbia Lietuvos Respublikos ir savo pasisakyme tai pabrėžė“.
„Jeigu jūs norite kažką apkaltinti, kaltinkite mane. Merė yra savivaldybės administratorė. O šitie sprendimai jau yra Lietuvos, jie yra nacionaliniai. Jeigu jūs norite kažką kaltinti – nekaltinkite kariuomenės, nekaltinkite merės, kaltinkite mane. Jeigu jums reikia kažkokios aukos“, – atšovė ministras.
Kliuvo ir G.Nausėdai
Beveik tris valandas trukusio susitikimo pabaigoje kliuvo ir prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Čia ne šitie vyrai su uniformomis šiandien turi sėdėti. Čia prezidentas turi sėdėti. Šitaip paimti ir iškomunikuoti prieš pat Kalėdas, kad Kapčiamiestyje bus poligonas – ir šventa, o jei nepatinka – išsikraustykit... Gitanai Nausėda, kur čia tos kameros, – atsistojo ir tiesiai į kamerą pažvelgė moteris. – Gitanai Nausėda, šiltnamio žmogau, gyventojau, aš suprantu, kad jums tai – normalu, jog galima ateiti ir blitzkrygu daryti viską saugomose teritorijose, dar kažkur.
Man labai gaila, kad Lietuvos rinkėjai trečią kartą jau neskelbs verdikto ir neateis, bet aš labai tikiu, kad už tą visą šaršalą, kurį jūs sukėlėte, už visuomenės priešinimą, už tai, kad šiandien žmonės prieš kariuomenę stoja – už tai jums ateis atpildas. Tikrai Dievas yra.“
Nurodoma, kad siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – vieta yra pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija, šalia ir Suvalkų koridorius. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Žadama pasirūpinti ir nerimaujančiųjų psichologine būsena. Sveikatos apsaugos ministerijos suburta psichologinių krizių įveikimo komanda esą yra pasiruošusi akvykti nedelsiant, tačiau pirmiausia būtina suderinti pagalbos teikimo detales.
Susitikti su vietos gyventojais kitą savaitę planuoja ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Primename, kad gruodžio viduryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam sprendimui nepritaria.