Tačiau situacija išlieka įtempta – nerimą dėl planuojamo poligono patiriantys vietiniai kreipėsi ir dėl psichologinės pagalbos, baiminasi, kad daliai žmonių teks palikti savo namus. Tiesa, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai jau patikino, kad steigiant karinį poligoną bus siekiama minimalaus vietos gyventojų iškeldinimo.
Visgi Lietuvoje jau daugybę metų veikia ne vienas poligonas. KAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
Šalia kelių tokių poligonų gyvenančių žmonių portalas Lrytas paklausė, kaip atrodo jų kasdienybė ir ką jie dabar galėtų patarti nerimaujantiems Kapčiamiesčio ir aplinkinių vietovių gyventojams.
Į Kapčiamiesčio poligoną I. Šimonytė skeptiškai nežiūri: gerų pavyzdžių turime ne vieną
Erzina nebent garsai, bet priprato ir prie jų
Apie Pabradės Generolo Silvestro Žukausko poligoną nemaža dalis žmonių greičiausiai daugiau sužinojo praėjusių metų pavasarį, kai čia vyko keturių žuvusių amerikiečių karių gelbėjimo operacija.
Remiantis viešais šaltiniais, šis poligonas įkurtas dar XX a. pradžioje, o nuo 1993 metų priklauso Lietuvos kariuomenei.
Netoli šio poligono gyvena ir Sarių kaimo seniūnė Natalja Lukauskienė. Paklausta, ką reiškia gyventi šalia tokio objekto, seniūnė aiškino, kad ypatingų nuogąstavimų iš vietinių nepastebi.
Susiję straipsniai
„Kaip sakoma, prie visko yra priprantama“, – Lrytas sakė N.Lukauskienė.
Anot seniūnės, kartais aplinkiniai gyventojai pasiskundžia dėl girdimų garsų, bet dėl paties poligono buvimo nepriekaištauja.
„Nors mūsų Sariai yra šiek tiek tolėliau nuo poligono, tik tam tikrais keliais galima pasiekti, ten jau Pabradės pusė yra arčiau, bet aišku, kartais gauname iš gyventojų nusiskundimų dėl garso, kuomet vyksta intensyvesnės pratybos, kad langai dreba, bet kažkokio ypatingo nepasitenkinimo kaip ir nėra.
Tiesiog visi supranta, kad tai yra reikalingas dalykas, kad viskas yra dėl mūsų saugumo“, – tvirtino N.Lukauskienė.
Pasak Sarių kaimo seniūnės, svarbiausia gyventojams – bendrauti ir bendradarbiauti, taip pat ir su kariškiais. Kartais šaudymų garsus, teigė ji, žmonės girdi net Švenčionėliuose, Švenčionyse, nors tai – dar labiau nuo poligono nutolusios vietos.
„Kartais turime organizuojamas pratybas ir mūsų teritorijoje, kartais ir tame pačiame Sarių kaime vadavietės organizuojamos ir ta karinė technika juda. Bet visi jau pripratę – žino, kokiais maršrutais technika važiuoja, ir kai išlipa žmonės, irgi mato, kas jie tokie.
Aišku, kartais būna, kad technika ir tuos kelius pagadina, tai tada kaip ir būna pykčio, nes vėliau nelabai pavyksta rasti, kas tai sutvarkys – lieka seniūnijoms, savivaldybėms ta atsakomybė ir priežiūra.
Bet žinoma, kad viskas priklauso nuo žmonių, nuo žmogaus požiūrio, mąstymo“, – kalbėjo seniūnė.
Nerimaujantiems Kapčiamiesčio gyventojams N.Lukauskienė turi ir patarimą.
„Linkiu tiesiog susigyventi, pagalvoti, kad tai yra svarbu mums, kaip valstybei, kaip gyventojams tas saugumo užtikrinimas.
Neramiame laikotarpyje gyvename, šalia mūsų ir siena su Baltarusija yra. Tai, matyt, reikia atsiminti, kur tu gyveni, kaip tu gyveni, ir gal kartais ir tą mąstymą keisti“, – svarstė Sarių kaimo seniūnė.
Tačiau, anot jos, taip pat labai svarbu, kad bendruomenė gautų visą ją dominančią informaciją.
„Aš manau, kad reikia bendrauti. Tiek, kiek galima, tikrai reikia atvirai kalbėti. Visą laiką sakoma, kad ta nežinomybė, nežinia baugina labiau negu galbūt iš tikrųjų viskas yra. Tai teikti informaciją, bendrauti su gyventojais, pasakoti. Šviesti yra labai svarbu“, – įsitikinusi N.Lukauskienė.
Pati Sarių kaimo seniūnė tikino niekada per daug nesureikšminusi, kad gyvena netoli poligono – mat žino, ko tikėtis.
„Žinome, kad jis yra, žinome, kad jis galimai ir plėsis, kad tos pratybos vyksta. Ir bendraujant su gyventojais jie sako, kad vis dažniau pastebime, bet ir tie vyresni žmonės supranta, kad tai neišvengiama“, – sakė moteris.
Sako, kad daug kas priklausys ir nuo apimties
Klaipėdos rajone esančių Mickų seniūnaitis Remigijus Gečas gyvena per kelis kilometrus nuo Kairių poligono. Prie garsų tikino jau taip pat pripratęs, nors juos girdėti, ypač, kai norisi pailsėti, nėra labai malonu.
„Aš pats gyvenu ne visiškai šalia poligono, tai yra galbūt kokie trys kilometrai nuo mūsų namų. Apskritai poligonas mums kaip ir netrukdo, tik paskutiniu metu pastebėjome, kad savaitgaliais, šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo ryto vyksta šaudymai, pratybos.
Jeigu žmonės yra arčiau, nes yra ir sodai visai šalia, tai jie iš viso šalia ir labiau jaučia. Tai tik tiek, o kadangi šiek tiek toliau gyvenu, tai nieko nepastebiu“, – portalui Lrytas sakė jis.
„Būtent savaitgaliais, rytais. Tai tik tas. Ne tai, kad iš kažkokių pabūklų, bet, matyt, ir iš automatinių ginklų šaudo. Tik tas nebent trukdo“, – kalbėjo R.Gečas.
Visgi, tikino Mickų seniūnaitis, gyvenimo kokybei tai labai stipriai nekenkia.
„Pripranti galbūt. Aš čia gyvenu nuo vaikystės, tas poligonas tarybiniais laikais buvo, tada gal labiau čia buvo tas technikos judėjimas, po laukus tankai važinėdavo, tai gal tada būtų buvę ir daugiau kažkokių nusiskundimų. O dabar – ramybė. Netrukdo mums“, – aiškino vyras.
Pats R.Gečas tikino pažiūrintis žinias, taip pat ir internete skaito apie planus dėl Kapčiamiesčio poligono. Paklaustas, ar supranta žmonių baimes, jis svarstė, kad iš tiesų daug kas priklausys ir nuo to, kaip tas poligonas atrodys.
„Daug kas priklauso ir nuo poligono apimties – kas per poligonas, kokie ten šaudymai. Pas mus tas Kairių poligonas nėra ypatingas sunkiąja technika, kad kažkokie tankai stovėtų. Kai būna įvairūs mokymai, tai praneša, šaudo – tai natūralus dalykas ir kažkaip pripratome.
Pastebime, kad kartais technika pravažiuoja, bet kad tai pasėtų baimę ar mums būtų kažkokie trukdžiai – man tai asmeniškai nesukelia jokios baimės“, – prisipažino Mickų seniūnaitis.
Pratybos – jau 2028 metais
Penktadienį KAM ir Lietuvos kariuomenės atstovai Kapčiamiestyje ketina susitikti su valstybės sprendimais abejojančiais vietos gyventojais. Su jais bus kalbama apie institucijų planus regione steigti poligoną.
KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius anksčiau teigė, kad bus bendraujama tiesiogiai su gyventojais, grupėmis, gyvenvietėmis, kaimais ir asociacijomis.
„Susitikinėsime, kalbėsime ir ieškosime kompromiso, jeigu matysime, kad gyventojai turi kažkokių lūkesčių“, – ketvirtadienį teigė jis.
KAM Logistikos departamento direktoriaus teigimu, sodybų ir miškų išpirkimui iš pradžių buvo numatyta skirti apie 40 mln. eurų, tačiau tokios sumos, pasak pulkininko leitenanto, veikiausiai neprireiks.
„Planavome numatyti apie 40 mln. (eurų – ELTA), bet jau dabar su kompromisu, su kuriuo mes išeiname, matome, kad reikės žymiai mažiau lėšų. Sumos tikrai neatsakysiu – ji paaiškės po individualių vertinimų“, – teigė A.Daškevičius.
„Mūsų siekis yra atliepti teisingą sutarimą su gyventojais ir teisingą atlygį“, – akcentavo jis.
Kaip žurnalistams nurodė A.Daškevičius, pirmosios pratybos naujajame poligone galėtų būti pradėtos vykdyti nuo 2028 m.
„Bent dabar planuojame, kad nuo 2028 m.“ – teigė pulkininkas leitenantas.
Primename, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam VGT sprendimui nepritaria.
Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.