Lietuvos prezidento teigimu, Vakarams vedant pokalbius taikos kalba, o Rusijai ir toliau bombarduojant Ukrainą – susikalbėti su Kremliaus režimu yra neįmanoma.
„Žinote, kai mes kalbame skirtingomis kalbomis, žmonės kalba skirtingomis kalbomis, dažnai padeda vertėjas arba žodynėlis. Kai viena iš pusių kalba taikos kalba, o kita pusė kalba raketomis – susikalbėti neįmanoma, joks vertėjas čia negali padėti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.
„Aš manau, kad ir Prancūzija, ir Italija, ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios puoselėjo artimesnius kontaktus su Rusija iki karo Ukrainoje pradžios, turėjo surinkti pakankamai patyrimo, suvokimo, su kuo mes realiai susiduriame. Ir atsisakyti to naivumo, kuris kartais bado akis“, – pabrėžė jis.
Šalies vadovo teigimu, taika yra tokia vertybė, kurios siekiant turėtų prisidėti ir pasistengti visi. Vis dėlto, Rusija Vakarų norą kalbėtis dėl taikos gali suprasti kaip silpnumo ženklą.
„Tačiau šiuo metu aš matau imperialistinės valstybės užmačias toliau plėšyti Ukrainą gabalais ir bet koks noras mums su jais kalbėtis bus suprasta, pirma, kaip mūsų silpnumo ženklas, antra – kaip galimybė mus stumti į kampą dar labiau“, – įspėjo jis.
„Aš tikrai norėčiau, kad mūsų kolegos Europos Sąjungoje neapsigautų ir neliptų jau kažkelintą kartą ant to paties grėblio“, – apibendrino G.Nausėda.
Tęsiantis deryboms dėl taikos Ukrainoje, Italijos premjerė Giorgia Meloni tvirtino pasisakanti už dialogą tarp Europos ir Rusijos.
„Manau, jog atėjo laikas, kad ir Europa kalbėtų su Rusija“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė.
„Jei Europa nuspręs dalyvauti šiame derybų etape, tačiau kalbės tik su viena konflikto šalimi, bijau, kad pozityvus indėlis, kurį ji gali įnešti, galiausiai bus ribotas“, – pabrėžė G.Meloni.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau prieš kelias savaites pareiškė, jog Europai ir Ukrainai gali būti prasminga ir naudinga vėl kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Savo ruožtu G.Meloni sakė mananti, kad prezidentas šiuo klausimu yra teisus.