Tiesa, posėdžio metu nuskambėjo siūlymai, kaip spręsti šiuo metu susiklosčiusią situaciją ir kilusias įtampas – užsiminta apie anksčiau pasigirdusius raginimus tiek Tarybai, tiek administracijai atsistatydinti kartu.
Trečiadienį vykusio darbo grupės posėdžio metu savo įžvalgomis dalijosi akademinės bendruomenės atstovai.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriaus Andriaus Vaišnio teigimu, Seime sudaryta darbo grupė galėtų išspręsti kilusias įtampas dėl LRT. Tiesa, jis pastebėjo, kad darbo grupės uždaviniai yra platesni nei gruodį parlamente skubos tvarka svarstytos įstatymo pataisos dėl visuomeninio transliuotojo atleidimo tvarkos supaprastinimo.
Už skubą dėl LRT balsavęs K. Vilkauskas nesupranta, kodėl taip padarė: žmogiška klaida
„Jūsų darbo grupės uždaviniai yra platesni negu tai, kas buvo pateikta iki šiol, bandant atleisti LRT generalinę direktorę. Ir čia toks būtų teisinis komentaras – kad, iš tikrųjų, būtų buvęs labai siauras uždavinys. Juo labiau, kad yra atliktas auditas ir yra pasiūlymai, kaip išspręsti kai kuriuos trūkumus, kurie yra nustatyti“, – kalbėjo profesorius.
„Dar toks yra ne tik komunikacinis, bet teisės aspektas. Kaip girdėjome Seimo posėdyje, čia beveik cituoju, kad svarstoma septyniais ar aštuoniais balsais atleisti generalinę direktorę. Diskutuojant su teisininkais, galime suponuoti, jog tokiais atvejais šitos citatos galėtų praversti teismuose ir galiausiai iš mokesčių mokėtojų pinigų sumokėtume kompensaciją už įrodytą neteisėtą atleidimą. Matome, kad tie dabartiniai uždaviniai <...> yra platesni ir labai gerai, kad galime nagrinėti nacionalinio transliuotojo valdysenos problemas“, – referuodamas į Seimo salėje vykusias batalijas dėl LRT įstatymo pakeitimų kalbėjo A.Vaišnys.
Susiję straipsniai
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) teiktus pasiūlymus – nors jie remiasi kitų šalių praktikomis, ne visi jie, profesoriaus vertinimu, galėtų būti įgyvendinti Lietuvos atveju.
„Matau komercinį interesą, bet siūlyčiau remtis gerąja patirtimi, kuri yra ir BBC, žinoma, bet neformuoti tokio modelio, kuris Lietuvoje pagal mūsų struktūrą nebūtų galimas“, – ragino jis.
Kalbėdamas apie galimus LRT valdymo pokyčius, A.Vaišnys teigė, kad dabartinė visuomeninio transliuotojo įstatymo redakcija gana deklaratyviai apibrėžia LRT veiklos principus, turinio reikalavimus ir pan.
„Sugrąžinus į visuomeninio transliuotojo įstatymą aiškiai apibrėžtą misiją, apibrėžtą struktūrą, aprašant funkcijas, aprašant, kaip yra tvarkomi žmogiškieji ištekliai (kalbame apie įmonę, kuri būtų pavyzdys ir darbuotojų teisių požiūriu, kalbant apie išlaidų poreikio pagrindimą) – tai tektų pasisakyti už valdybos įkūrimą ir valdyba tokiu atveju būtų atsakinga šitus dalykus formuluoti ir spręsti“, – dėstė jis, atkreipdamas dėmesį ir į LRT tarybos rolę.
„Situacija, kuri, turbūt, įstatymų leidėjui taip pat turėtų rūpėti – tai Tarybos klausimas. Šiandien arba dabartinė Taryba pajėgi išreikalauti, pareikalauti ir parengti, sakykime, pagal auditorės išvadas tobulinimo planą, arba, mano nuomone, turėtų atsistatydinti, nes tai irgi yra efektyvios valdysenos klausimas. O perspektyvoje turbūt sietume tokias struktūras su strategijos tvirtinimu, ką daro valdyba, ką daro Taryba“, – pridūrė profesorius.
Galiausiai, apibendrindamas darbo grupei pristatytus siūlymus, A.Vaišnys paragino LRT įstatymą tobulinti, o ne perrašinėti iš naujo.
„Tokioje kelionėje būtų gerai ne perrašinėti, kaip nuskambėjo, kaip mes girdėjome praeitame posėdyje, siūlant Interneto žiniasklaidos asociacijai, LRT įstatymą, bet iš tikrųjų patobulinti, nes perrašinėti viską iš naujo arba rašyti naujai – reikštų, kad pats visuomeninis transliuotojas <...> atsiduria interesų sankryžoje ir nesinorėtų, kad tai būtų“, – apibendrino Vilniaus universiteto profesorius.
Ragina įsteigti naują LRT valdymo organą – visuomeninio transliuotojo valdybą
Kaip ir A.Vaišnys, savo požiūrį dėstęs Kauno technologijos universiteto (KTU) akademikas Vytautas Valentinavičius tvirtino – siekiant spręsti ydingą LRT struktūrą, reikia įsteigti visuomeninio transliuotojo valdybą.
„Būtina reformuoti valdymo struktūrą, sprendžiant ydingą situaciją, kylančią iš dabartinio teisinio reguliavimo“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, dabar LRT taryba atlieka ir strateginio kūrimo, vykdymo ir priežiūros funkcijas, o „generalinis direktorius vienasmenišku sprendimu valdo organizaciją be pakankamos atsvaros“.
„Tai prieštarauja gerajai korporatyvinių valdymų praktikai“, – sakė V.Valentinavičius, pažymėdamas, kad valdymo ir kontrolės funkcijas privalu atskirti.
„Siūloma įsteigti kolegialų valdymo organą – valdybą, <...> sudarytą iš nepriklausomų profesionalų, teisininkų, finansininkų, vadybininkų ir, be abejo, skaidrumas turi būti labai svarbus“, – pastebėjo KTU mokslininkas.
Mano, kad LRT auditas turi būti atliekamas reguliariai
V.Valentinavičiaus manymu, būtina siekti realiai, o ne tik deklaratyviai užtikrinti vidaus kontrolės grandžių nepriklausomumą.
„Siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, suteikiančią Vidaus audito tarnybos vadovui teisę savarankiškai disponuoti tarnybai skirtais asignavimais bei tvirtinti pareigą taikyti objektyvią lėšų poreikio apskaičiavimo metodiką“, – pastebėjo jis.
Politologas taip pat teigė manantis, kad LRT vengta veiklos ir finansinių auditų – Valstybės kontrolė tokius patikrinimus atliko tik 2010 ir 2025 m.
„Žiūrint, kad tai vyko nereguliariai, būtina įstatyme sukurti sisteminę priežiūrą – siūlytina LRT įstatyme ir Valstybės kontrolės įstatyme įtvirtinti pareigą, kad Valstybės kontrolė periodiškai <...> atliktų veiklos ir finansinį auditą“, – nurodė KTU dėstytojas.
ISM rektorius: susidariusią įtampą galėtų nuimti Tarybos ir administracijos atsistatydinimas
Savo ruožtu ISM rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė – jo manymu, dabartinė LRT valdymo sistema yra neveiksni. Tačiau dabar kilusias įtampas geriausiai išspręstų visuomeninio transliuotojo ir administracijos atsistatydinimas in corpore.
„Aš galiu drąsiai tą konstatuoti – taip, kaip dabar yra sudėliota, iki galo neveikia. Bet tai yra tuo pačiu metu šansas sudėlioti taip, kad dalykai veiktų, galvojant apie ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo jis.
„Įtampą, kuri yra susidariusi šiandien, galėtų būti nuimta labai paprastuoju būdu <...> – in corpore atsistatydinimas ir balto lapo iš esmės padarymas. Tą vis dar matyčiau kaip sprendimą tam, kad nuimtume įtampą, kuri yra“, – pastebėjo jis.
Tuo metu kalbėdamas apie pokyčius, kurie gerintų LRT valdyseną ateityje, D.Misiūnas antrino anksčiau išsakytoms pozicijoms – būtina atskirti šiuo metu Tarybos institucijoje sutelktas funkcijas ir atsakomybes, dalį jų perduodant naujai formuojamai valdybai.
„Turime aiškų konfliktą, kad viena Taryba negali daryti dviejų funkcijų – veiklos efektyvumo ir turinio kompozicijos“, – nurodė ISM rektorius.
„Visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai viešumas turi būti pirmoji ir būtinoji sąlyga. Dalykai, kurie yra finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais ir kuriuose atsiranda subjektyvumo rizika – jie turi būti vieši“, – pasiūlymus vardijo jis.
Siūlomos steigti valdybos funkcija ir būtų veiklos efektyvumas, pažymėjo rektorius. Ir Valstybės audito kontrolės išvados, anot jo, turėtų būti valdybos galvos skausmas.
„Šiandien dienai mes nematome atsakomybės už tas išvadas Taryboje. Dėl ko? Dėl to, kad, galbūt, elementariai ir kompetencijų iki galo nėra ir tai nebuvo prioritetas“, – svarstė profesorius.
„80 mln. eurų biudžeto įmonė su 700 darbuotojų – ji nusipelno turėti normalų veiklos valdymą. Valdyba turėtų būti profesionali, atrinkta viešojo konkurso būdu“, – pabrėžė jis.
Tuo metu visuomenės intereso atstovavimo per turinį klausimą turėtų kuruoti kitas organas – pavyzdžiui, D.Misiūno siūlymu, Turinio komitetas. Jį, pasak akademiko, būtų galima ženkliai išplėsti, įtraukiant visuomenines organizacijas ir atsisakant atstovų delegavimo – komiteto nariai turėtų būti atrinkti pagal kompetenciją, reputaciją ir nepriklausomumą.
Siūlymus pateikė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga
Trečiadienį vykusio posėdžio metu savo įžvalgomis dalijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai.
„Taryba turėtų ir galėtų būti formuojama, atsižvelgiant į naujai besiformuojančius visuomeninius santykius. Prezidentas, skiriantis keturis Tarybos narius, galėtų apsiriboti mažesniu skiriamų narių skaičiumi <…>. Kai vienas asmuo skiria keturis, vadinasi, jis atsiunčia į Tarybą plius minus keturis vienodas grupes atstovaujančius, vienodų pažiūrų asmenis <…>. Atstovavimas turėtų būti gana platesnis“, – darbo grupės posėdyje sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas Edmundas Budvytis.
„Manytume, kad LRT įstatyme turėtų būti numatytas ir LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius. Nes mūsų šalyje praktiškai kokią bepaimtume instituciją, visur vienaip ar kitaip yra kadencijų klausimas <...>. Konkrečiu atveju matome – Taryba snūstelėjo ir visas faktines vadžias turi generalinius direktorius. Gal tai nėra blogai, bet manau, kad pagal tą struktūrą, kokia yra, valstybė siekia ne to“, – akcentavo jis.
Pastarąjį kartą darbo grupė dėl LRT valdysenos pokyčių posėdžiavo praėjusią savaitę. Tuomet savo vertinimus pristatė Seimo Tyrimų skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA).
STT pateikė kelias kritines pastabas valdančiųjų siūlomiems LRT įstatymo projektams, o IŽA pristatė siūlymą iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą.
Nors darbo grupę oficialiai sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, sausio pradžioje Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Šis prašymas Seimo valdyboje nebuvo atlieptas. Reaguodama į tokį sprendimą, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B.Davidonytė teigė, jog jos vadovaujamos organizacijos pozicija nesikeičia – jie posėdžiuose ir toliau nedalyvaus. Be to, pabrėžė ji, jau ruošiamasi burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą.
Darbo grupė LRT valdysenos tobulinimui buvo suburta po to, kai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką supaprastinančias įstatymo pataisas.
Darbo grupė savo veiklą žada baigti vasario 14 d.