Kaimyninių savivaldybių merai apie Kapčiamiesčio poligoną: „Neduok Dieve, ateitų diena x, kai mes turėsime gintis, o tada žiūrėsime, kas ko nepadarė“

Be to, dalis merų sako, kad ilgainiui taip pat ir ekonominę šio sprendimo naudą pajustų ne tik Lazdijų rajonas, bet ir kaimyninės savivaldybės.

Pasak kalbintų aplinkinių miestų ir rajonų merų, svarbu suprasti, kokioje geopolitinėje situacijoje šiandien gyvename – kai ateis diena x, gyventojai atsigręš būtent į valstybę, tad svarbiausių institucijų sprendimais, taip pat ir kariuomene, tikrai reikėtų pasitikėti.

„Lietuva nėra Vokietijos ar Ispanijos dydžio, kur turėtume daugybę ploto – mes turime tos žemės tiek, kiek turime. Aš pasitikiu kariuomene ir manau, kad ji išžvalgė, išanalizavo, kur galėtų būti poligonas. O nepasitenkinimo bus darant bet ką“, – pastebėjo Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Primename, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Kartu taip pat nuspręsta vieną iš jau esamų poligonų dar labiau praplėsti.

Tokių darbų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kariuomenei treniruotis, ruošiantis ir galimoms grėsmės. Taip pat, pabrėžiama, poligonų plėtros reikia siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją bei didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Lietuvos kariuomenės vertinimu, tinkamiausia vieta naujajam poligonui būtų pietų Lietuva, tad pasirinktas Lazdijų rajone esantis Kapčiamiestis.

Tiesa, būsimo poligono idėja jau sukėlė įvairių reakcijų – nors neabejojama, kad Lietuvai reikia stiprinti savo saugumą ir didinti atsparumą, tokiam sprendimui pritaria ne visi vietiniai gyventojai, vyksta dialogas.

O kaip būsimas Kapčiamiesčio poligono statybas vertina aplinkinių savivaldybių vadovai?

Kaimynystėje esančio Alytaus miesto meras N.Cesiulis tokiam žingsniui pritaria – sako, kad šiandieninė geopolitinė situacija labai aiškiai diktuoja prioritetus.

„Mes puikiai suprantame, kokioje šiandien esame situacijoje su kaimyninėmis valstybėmis. Tie, kurių miestas yra Suvalkų koridoriaus pirmoji tvirtovė, suprantame, kad jeigu reikėtų gintis, tai mums pirmiesiems reikėtų tą daryti“, – aiškino meras.

Pasak N.Cesiulio, Alytuje iki šiol taip pat veikia vienas batalionas, šaudyklos, tad vietos gyventojai prie šaudymo garsų pripratę ir su jais yra jau seniai susigyvenę.

„Mes girdime šūvius, tai prie to kaip ir esame pripratę, bet matome kitą reiškinį – kad ten dirba žmonės, ten kuriama pridėtinė vertė ne tik gynybos prasme, bet ir saugumo, ekonomine prasme tas mūsų karinis dalinys kuria miestui pakankamai didelę pridėtinę vertę“, – pastebėjo Alytaus meras.

N.Cesiulio teigimu, greičiausiai daugelis žmonių šiandien sutiktų, kad Lietuvai reikia poligono, bet kai pakrypsta kalba, kur jo reikėtų, vyrauja požiūris, „kad tik ne pas mane“. Tai – gana natūralu.

„Tai aš manau, kad Lietuvoje mes nerasime tūkstančių hektarų ploto, kur negyventų nė vienas žmogus.

Mes ir pramonės parką kurdami pramoniniame rajone, nuo tų senųjų laikų, turėjome išpirkti sodybas, iškelti gyventojus, ir irgi buvo nepasitenkinimo.

Dabar, manau, reikėtų tiesiog glaudesnio valstybės bendravimo su ten gyvenančiais žmonėmis, kad būtų pasiūlytos adekvačios kainos, išperkama žemė – reikėtų kalbėti apie bendrą susitarimą“, – patarė meras.

Kaip panašų pavyzdį N.Cesiulis pateikė vėjo jėgainės – esą niekas nenori to turėti savo kaimynystėje, bet vėliau neigiami įsitikinimai galiausiai dingsta.

„Mes matome, kad jeigu vėjo jėgainių vystytojai važiuoja į kaimus, susitaria, nuomoja gyventojų žemę ar moka tam tikrą mokestį, tai atsiranda daugiau tos žemės pasiūlos nei reikia, tikrai dėl visko susitariama.

Aš manau, čia yra ir tam tikri ekonominiai svertai. O kad bus bendruomenė, kuri sakys, kad ne, iš principo nenorime, tai be abejo, kad bus. Bet Lietuva nėra Vokietijos ar Ispanijos dydžio, kur turėtume daugybę ploto – mes turime tos žemės tiek, kiek turime.

Aš pasitikiu kariuomene ir manau, kad ji išžvalgė, išanalizavo, kur galėtų būti poligonas. O nepasitenkinimo bus darant bet ką. Bet miestui, regionui, aš manau, poligonas duos tam tikrą pridėtinę ekonominę naudą“, – įsitikinęs N.Cesiulis, pridurdamas, kad tą naudą tikrai galėtų pajusti ir pats jo vadovaujamas Alytus.

„Svarbiausias dalykas yra saugumas. Neduok Dieve, ateitų ta diena x, kai mes turėsime gintis, o tada žiūrėsime, kas ko nepadarė. Bet tada bus jau vėlu sakyti, kas ko nepadarė. Mes žinome, kad esame Suvalkų koridoriaus epicentre.

Antras dalykas – manau, kad visada ten, kur yra kariuomenė, didelės investicijos, be abejo, atsiras ir keliai, ir infrastruktūra, ir pridėtinė vertė, ir technika, reikės ją remontuoti, kariams reikės kažkur gyventi, tai aš manau, kad tą pridėtinę vertę mes tikrai pajusime“, – pažymėjo Alytaus meras.

N.Cesiulis priminė, kad Alytuje, pavyzdžiui, veikia ir kalėjimas – nors kai kuriems žmonėms tokie objektai keltų nemalonius jausmus, ekonomiškai tai taip pat miestui yra geras dalykas.

„Jeigu dabar steigtų kalėjimą bet kurioje teritorijoje, visi sakytų tam ne, bet ten dirba žmonės, ten regionui kuriama didelė pridėtinė vertė“, – aiškino Alytaus vadovas.

Abejojantiems Kapčiamiesčio poligono svarba ir reikalingumu N.Cesiulis kartoja – svarbiausia pasitikėti kariuomene, kuri žino, ko iš tiesų reikia Lietuvai, ypač šiais nelengvais laikais.

„Ne eilinis gyventojas gali pasakyti, ko valstybei reikia ar nereikia – dėl to ir yra kariuomenės struktūros, dėl to yra žvalgyba, yra daugybė situacijų, kai gyventojas žino mažiau nei tam tikri valstybės atstovai, kurie gintų Lietuvą.

Jeigu ateitų ta diena x, gyventojas atsisuktų į valstybę ir sakytų „ginkite mus“. Bet kad valstybė galėtų ginti, mokinti savo kariuomenę... Juk ne be reikalo kuriamas poligonas, leidžiamos lėšos – nes valstybei ir kariuomenei to reikia.

Aš pasitikiu valstybe, pasitikiu kariuomene, o kad bus abejojančių, kad to reikia ne čia – be abejo, į bet kurią vietą duriant bus pasakyta, kad ne čia. Aš suprantu, kad yra visokių situacijų, bet valstybei taip pat reikėtų pagalvoti, kaip teisingai atlyginti ir kaip susitarti su gyventojais.

Aš manau, kad susitars“, – įsitikinęs N.Cesiulis.

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė taip pat pabrėžė, kad raktinis žodis šioje situacijoje yra būtent saugumas. Tiesa, pasak jos, atsakymus į klausimus, ar reikia dar vieno poligono, ar nereikia, geriausiai vis dėlto žino atsakingos institucijos, o ne savivaldybės.

„Yra tų žmonių baimių – ar jos pagrįstos, ar nepagrįstos, vėlgi tikriausiai turėtų konkrečiais skaičiais, skaičiavimais žmonėms atsakyti tos institucijos, kurios yra atsakingos“, – akcentavo Alytaus rajono vadovė.

Savo ruožtu Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas pateikė ir savo vadovaujamos savivaldybės pavyzdį, kai su bendruomene taip pat tekdavo komunikuoti dėl svarbių čia vykdomų projektų, kurie nepriklausė nuo vietos valdžios.

„Vienaip ar kitaip vertinkime, kad poligonas yra svarbus Lietuvai. Kitas dalykas, ir mes turime „Rail Baltica“, „Via Baltica“ – tai turbūt vienintelė tokia savivaldybė Lietuvoje.

Kalbant apie poligoną, taip pat nemanau, kad tai – savivaldybės mero iniciatyva“, – komentavo Kalvarijos meras, pridūręs, kad iškilusias problemas savo vadovaujamame mieste dėl jo minėtų pokyčių pavyko išsispręsti.

N.Šidlauskas taip pat įsitikinęs, jog poligonų poreikį, jų galimas vietas geriausiai žino ir supranta už tai atsakingos institucijos – tam, kad apskritai būtų statomas naujas poligonas, jis esą neprieštarauja.

„O kur jis būtų – jau ne man spręsti, yra žmonės, institucijos, kurie už tai atsakingi. Jie turi nuspręsti, kur jis turėtų būti. Aš neturiu tiek žinių, kad sakyčiau, jog reikia dešimto ar vienuolikto poligono, bet mes kalbame apie pagrindinį dalyką – apie žmonių saugumą.

Visi šiandien suprantame geopolitinę situaciją“, – pabrėžė Kalvarijos meras.

Anot jo, savivaldybės gyventojai apie būsimą poligoną per daug nediskutuoja – gal tik nebent buitiniuose pokalbiuose.

„Mes nuleidžiame daug sprendimų, kad atsakomybę prisiimtų merai ar administracijos, bet sprendimus priima Krašto apsaugos ministerija, valstybės gynimo taryba. Visiems gyventojams yra svarbu saugumas, bet pačios detalės turėtų būti adresuotos ne merams, ne administracijos darbuotojams, ką mes kartais labai lengva ranka padarome“, – pabrėžė N.Šidlauskas.

Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad prieš kuriant Kapčiamiesčio poligoną numatytoje teritorijoje esančios sodybos bus išperkamos pagal turto atkuriamąją vertę, nes tai užtikrins sąžiningas kainas tuo atveju, jeigu dalis gyventojų nuspręs išsikelti vėliau.

Ministerija akcentuoja, jog apie visas papildomas išlaidas taip pat yra aktyviai diskutuojama – svarbiausia atliepti poreikius, kad viskas būtų vykdoma sąžiningai.

Brigados dydžio Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų.

Maždaug du trečdaliai poligono teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams.

Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis, ar išsikelti, tokiu atveju gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį pradeda individualias konsultacijas su Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojais, siekiant išvengti manipuliacijų, nes kiekvienas sodybų savininko atvejis, ministerijos teigimu, yra individualus.

Pabrėžiama, kad diskusija šiuo metu pradedama girdint kiekvieno individualų lūkestį.