Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą.
Šis KT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo. Pareiškėjų argumentai pripažinti pagrįstais.
Į KT teisėjus pateikto J. Sabatausko atvejį laiko pirmuoju tokiu: net ir konservatoriams užteko košės
„Teismas sprendė, ar Seimo narys Julius Sabatauskas turi 10-ties metų darbo stažą pagal teisininko specialybę, toks reikalavimas yra įtvirtintas Konstitucijoje, asmenims, pretenduojantiems tapti Konstitucinio Teismo teisėjais. Konstitutcinis Teismas nusprendė, kad tokio teisinio darbo stažo pagal teisininko specialybę Seimo narys neturi, nes visą laiką buvo Seimo nariu, po to kai, įgijo teisininko išsilavinimą“, – žurnalistams sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Pasak jo, KT nutarimą iš esmės priėmė remdamasis pareiškėjų pateiktais argumentais.
Susiję straipsniai
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirto teisėjo biografijos), paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į KT teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir KT įstatymo nuostatoms.
KT paskelbė, kad Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais.
„Tačiau Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys ir kurio negali dirbti asmenys, neturintys tokio išsilavinimo. Seimo nario veikla nėra Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms eiti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą“, – rašoma KT nutarime.
Kreipimąsi, kurį KT nagrinėjo, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
J. Olekas teiks naują kandidatą
Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas kitą kandidatą ketina teikti prasidėjus parlamento pavasario sesijai.
„Labai gaila, kad toks patyręs teisininkas kaip Julius Sabatauskas negalės prisidėti prie Konstitucinio Teismo darbo. Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą ir, matyt, kai tik prasidės sesija, susirinks Seimas – teiksiu kitą kandidatūrą“, – Eltai teigė J. Olekas.
Vis tik, parlamento vadovas sako kol kas naujo kandidato neturintis.
„Dar ne, bet po dabartinio sprendimo turbūt turės praeiti dar papildomą kontrolę, nes tai gali paliesti ir kitus teisininkus“, – dėstė J. Olekas.
Be to, anot socialdemokrato, prieš teikiant J. Sabatausko kandidatūrą jis konsultavosi su teisininkais.
„Aš konsultavausi su visa eile teisininkų. Iš tų visų, kurie konsultavo – tik vienas buvo, kuris sakė, kad tai galėtų būti neatitikimas. Kiti pritarė, kad tai yra reikalavimus atitinkanti kandidatūra, todėl ir teikiau. Žiūrėsime, pabandysime dar kartą pasitikrinti prieš teikiant naują kandidatūrą“, – tikino J. Olekas.
J. Sabatauskas sureagavo į KT sprendimą
Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, pats politikas tai vertina kaip ženklą, kad reikia tęsti darbą Seime.
„Vertinu kaip Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime ir ji dar nebaigta“, – žurnalistams Seime teigė J. Sabatauskas.
„Gyvenimas tuo nesibaigia“, – vėliau pridūrė jis.
„Aš jo dar nemačiau. Pats KT pirmininkas pasakė, kad tai nėra oficialus nutarimas, tik trumpas komentaras. Tai negaliu nieko kalbėti(...). Be to, kai KT pasako, kad tu – ne teisininkas, tai kas iš to“, – akcentavo jis.
Vis tik, socialdemokratas sako opozicijos kreipimąsi į KT laikantis parodytu pasitikėjimu jo darbu Seime. Tačiau J. Sabatauskas neslepia – jam keista, kad šiuo atveju KT nepasisakė apie Vyriausybės nutarimą, kuriuo Seimo pirmininkas Juozas Olekas rėmėsi, siūlydamas jo kandidatūrą.
„Iki tol aš girdėjau apie save vertinimų, kad aš teisininkas. Dabar KT nutarimas arba tie, kurie inicijavo nutarimą norėtų, kad aš manyčiau priešingai. Esu dėkingas Seimo nariams, kurie kreipėsi į KT. Tokiu būdu jie išreiškė man pasitikėjimą mano darbu Seime“, – sakė J. Sabatauskas.
„Keisčiausias dalykas yra tai, kad Konstitucinis Teismas nieko nepasakė apie Vyriausybės nutarimą, kuriuo rėmėsi Seimo pirmininkas, siūlydamas mano kandidatūrą. (...) vadinasi, su juo yra viskas tvarkoje“, – akcentavo jis.
Parlamentaras užsimena ir toliau dirbsiantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
„Jeigu Seimui tinka mano darbas Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – paklaustas, ar tęs darbą komitete, atsakė jis.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.