Komentuodamas situaciją, M.Jurkynas akcentavo, kad kalba kaip LRT tarybos narys, mat kol kas visa Taryba apie šią situaciją nebuvo kalbėjusi.
„Galiu pasisakyti kaip eilinis LRT tarybos narys ir, mano nuomone, tokios galimos cenzūros apraiškos neatitinka LRT įstatyme numatytos LRT misijos, nes aiškiai yra įpareigojama LRT vykdyti informavimo, nuomonių įvairovės atspindėjimo (funkciją – Lrytas)“, – dar prieš LRT atšaukiant ankstesnę poziciją portalui Lrytas sakė M.Jurkynas.
„Panašu ir negaliu to paneigti, kad dėl tam tikrų galimų nuoskaudų iš tikro yra prarastas orientyras, kas yra LRT misija, ir išeinama į politinį kovojimą, o ne LRT misijos atstovavimą. Mano nuomone, generalinė direktorė šitoje situacijoje turėtų atsitatydinti“, – konstatavo jis.
Už skubą dėl LRT balsavęs K. Vilkauskas nesupranta, kodėl taip padarė: žmogiška klaida
Kaip skelbta, trečiadienį LRT pranešė nebekviesianti antros pagal dydį koalicijos partijos „Nemuno aušros“ pirmininko R.Žemaitaičio į tiesiogines laidas.
LRT išplatintame pranešime teigta, kad pastarasis sprendimas dėl R.Žemaitaičio buvo priimtas po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos verdikto – trečiadienį konstatuota, kad „Nemuno aušros“ lyderis pasisakymais apie visuomeninį transliuotoją pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas.
Susiję straipsniai
LRT taip pat nurodė savo sprendimą priėmusi atsižvelgiant į gruodį priimą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo R.Žemaitaitis pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.
Vis tik, viešojoje erdvėje ir LRT žurnalistų gretose pasigirdus prieštaravimams tokiam sprendimui, visuomeninis transliuotojas pripažino padaręs klaidą ir atšaukė ansktesnę poziciją.
„LRT pripažįsta klaidą ir atšaukia savo poziciją dėl Remigijaus Žemaitaičio kvietimo į LRT tiesiogines laidas: LRT žurnalistai, laidų vedėjai kartu su redaktoriais patys sprendžia dėl kviečiamųjų į laidas“, – dėsto LRT.
M.Jurkynas tvirtino, kad pritaria nepasitenkinimą reiškiantiems LRT žurnalistams – anot jo, redakciniai suvaržymai negali riboti žurnalistų galimybių spręsti, ką kviesti į laidas ar ko klausinėti.
Teiraujantis, ar klausimas dėl M.Garbačiauskaitės-Budrienės likimo gali būti keliamas artimiausiame LRT tarybos posėdyje, M.Jurkynas pažymėjo, kad likus mažiau nei savaitei iki posėdžio oficialiai darbotvarkė gali būti papildoma tik visų visuomeninio transliuotojo tarybos narių sutikimu. Vis tik, jis neabejojo, kad diskusija šiuo klausimu vyks.
„Pagal Tarybos darbo reglamentą, likus mažiau nei 7 dienoms iki Tarybos posėdžio, klausimą įtraukti į darbotvarkę gali tik vienbalsiai sutarę visi 12 Tarybos narių. Tai yra tokia galimybė pagal mūsų darbo reglamentą. Antraip viskas turėtų būti padaryta anksčiau“, – aiškino jis.
„Kadangi yra likę mažiau nei 7 dienos iki sausio 20 d., tai to klausimo nėra. Bet tas klausimas neabejotinai bus keliamas ir bus apie tai diskutuojama“, – pažymėjo M.Jurkynas.