Apie tokius ketinimus pirmadienį pranešę opozicijos atstovai pristatė ir savo parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūlo depolitizuoti LRT tarybą, steigti Valdybą, griežtinti reikalavimus kandidatams į šiuos visuomeninio transliuotojo valdymo organus.
Parlamentarai nurodo, kad kitą savaitę pristatys siūlymus darbo grupėje. Tačiau jeigu nebus išklausyti – stabdys darbą ir parengtą įstatyminę iniciatyvą registruos atskirai.
„Tikrai nebūsime priedanga selektyviai ir fiktyviai diskusijai, po kurios vėl, tik greičiausiai jau aukštesne pavara gali pajudėti LRT užvaldymo buldozeris“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė konservatorė Daiva Ulbinaitė.
S. Malinauskas įvertino LRT sprendimą dėl R. Žemaitaičio: negali eliminuoti politiko iš viešojo diskurso
Darbo grupės veikla virsta farsu
D.Ulbinaitės teigimu, opozicija taip ir nesulaukė aiškaus patikinimo, kad valdantieji nebeteiks gruodį Seime skubos tvarka svarstytų LRT įstatymo pataisų.
„Darbas LRT valdysenai tobulinti valdančiųjų suburtoje darbo grupėje vykdančioje selektyvias institucijų ir ekspertų apklausas – kitaip nepavadinsi – darosi vis labiau beprasmiškas ir nenuspėjamas, nes taip ir lieka neaišku, kokių tikslų siekiama ir kokią problemą sprendžiame.
Jau trečią savaitę mes nesulaukiame aiškaus valdančiųjų atsakymo, ką, išklausiusi susijusių ir nesusijusių ekspertų ir institucijų nuomones, toliau darys ši darbo grupė. Ar iš viso ką nors darys?
Susiję straipsniai
Ar kosmetiškai taisys seną, buldozeriu stumtą, antikonstitucinį, konkrečiam asmeniui taikytą pasiūlymą, kuris sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir ginti žiniasklaidos bei žodžio laisvės į gatves išvedė tūkstančius žmonių? Ar bus atsitraukta nuo žiniasklaidos ir visuomenės protestus sukėlusio projekto, pažvelgta plačiau ir pradėta nuo balto lapo?“ – kėlė klausimus konservatorė.
Jos teigimu, valdantieji dirbtinai sukūrė įtampas LRT klausimu, mat siekia bet kokia kaina pakeisti dabartinę generalinę direktorę.
„Jeigu nebus atsitraukta nuo šio antikonstitucinio pasiūlymo, opozicija stabdys darbą farsu virstančioje darbo grupėje“, – patikino ji.
Įvardijo konkrečius siūlymus įstatymo pataisoms
Opozicijos atstovai įvardijo, kokius pokyčius numato įstatymo pataisomis. Vienas jų – atskirti visuomeninio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas, įsteigiant LRT Valdybą.
„Tarybai paliekamos visos funkcijos, kurios yra susijusios su LRT misija, turiniu, tuo pačiu nuomonės įvairove, žiniasklaidos laisve, įvairiausiais strateginiais dalykais. LRT taryba išlieka pagrindiniu ir aukščiausiu valdymo organu“, – iniciatyvą aiškino liberalas Simonas Kairys.
Taip pat siūloma perpus sumažinti narių, kuriuos į Tarybą deleguoja politikai, skaičių. Šiuo metu įstatymas numato, kad 4 iš 12 narių yra deleguojami prezidento, dar 4 – Seimo atstovų.
Pagal opozicijos siūlymą, kvotos pasidalintų taip: 2 Tarybos narius skirtų prezidentas, 2 Seimas, dar 2 Medijų taryba, o po vieną – Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
„Nėra normalu, kai 2/3 Tarybos narių yra renkami ir juos pateikia Seimas ir prezidentas. Siūloma solidariai abiem institucijoms tiesiog po pusę narių nusibraukti ir susimažinti“, – dėstė S.Kairys.
„Tai sumažintų Tarybos politizavimo rizikas. Taryba būtų sudaroma iš nelyginio skaičiaus – 11 narių“, – aiškino D.Ulbinaitė, pridurdama, kad būtų trumpinama ir Tarybos narių kadencija – nuo 6 iki 4 metų.
Be to, siūloma įvesti aiškius kriterijus kandidatams į LRT tarybą – pagal įstatyme apibrėžtas tvarkas atitinkamas atrankas turėtų atlikti ir narius deleguojančios institucijos. Taip pat jos turėtų teisę, esant poreikiui, Tarybos narį ir atšaukti.
„Į Tarybos narius galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų patirtį valdymo ir administravimo, žiniasklaidos, mokslo ar kultūros srityje turintys asmenys, gebantys įvertinti ir žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje visuomenėje“, – siūlymą įgarsino D.Ulbinaitė.
LRT valdybą sudarytų 5 nariai, jiems tiesiogiai būtų atskaitingas generalinis direktorius
Konservatorės Giedrės Balčytytės teigimu, naujai sukuriama LRT valdyba turėtų rūpintis finansinių ir žmogiškųjų visuomeninio transliuotojo resursų valdymu.
Šį naują LRT baldymo organą sudarytų 5 nariai, atrenkami tokiu pačiu principu, kaip ir kitų valstybės valdomų įmonių valdybos.
„Valdybos nariai būtų profesionaliai, valdybų ekspertai, kurie turi pagrindinę savo vertę – tai savo reputaciją. <...> Valdyba tvirtins ir ilgalaikę LRT strategiją, strateginius ir metinius veiklos planus, nustatys organizacinę struktūrą, tvirtins biudžetą bei esminius investicinius ir ilgalaikių įsipareigojimų dalykus“, – aiškino politikė, pastebėdama, kad Valdybos narių kadencija truktų 4 metus.
„Generalinio direktoriaus pozicija išlieka, bet generalinis direktorius tiesiogiai atskaitingas valdybai ir per valdybą teikia didelę dalį sprendimų Tarybai“, – pridūrė ji.
Seimo opozicijos atstovai tvirtino teikiamus siūlymus aptarę su žiniasklaidos, teisės, valdysenos ekspertais bei žurnalistų bendruomene. Tiesa, konkrečių pavardžių politikai neįvardijo.
Pasigenda Vyriausybės ir Kultūros ministerijos indėlio
Tuo metu Seimo darbo grupėje veikianti demokratė „Vardan Lietuvos“ Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė pripažino diskusijose dėl LRT valdysenos ateities pasigendanti Vyriausybės indėlio.
„Labai pasigendame Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pozicijos. O analizuojant Valstybės kontrolės išvadas, daugiausiai pastabų ir yra pateikta Vyriausybei“, – kalbėjo opozicijos narė.
„Neatrodo, kad Vyriausybė yra linkusi bendradarbiauti su šia darbo grupe, kuri yra įsteigta Seimo pirmininko“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, Seimo valdyba sudarė darbo grupę LRT valdysenos pokyčiams po to, kai gruodį žlugo valdančiųjų iniciatyva skubos tvarka priimti visuomeninio transliuotojo atleidimo tvarką supaprastinančias įstatymo pataisas.
Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje savo poziciją ir siūlymus pateikė akademinės bendruomenės atstovai – Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas Vytautas Valentinavičius, ISM rektorius Dalius Misiūnas bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Taip pat buvo išklausyti Lietuvos žurnalistų sąjungos, LRT administracijos atstovai.
Nors darbo grupę oficialiai sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, sausio pradžioje Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Šis prašymas Seimo valdyboje nebuvo atlieptas. Reaguodama į tokį sprendimą, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B.Davidonytė teigė, jog jos vadovaujamos organizacijos pozicija nesikeičia – jie posėdžiuose ir toliau nedalyvaus.
Darbo grupė savo veiklą žada baigti vasario 14 d.