Kovo pradžioje skubiai parengtos komisijos išvados nuguls Europos Parlamente. Neaišku, ar Seimas spės sulaukti šių išvadų, nes LRT darbo grupė savo veiklą baigia jau vasario viduryje ir valdantieji gali sumanyti šaukti neeilinę sesiją.
Susitikimai buvo numatyti tiek su valdančiųjų, tiek su opozicijos atstovais. Atskirai kalbėtis norėjo patys svečiai.
Šie pokalbiai – uždari, žurnalistai juose dalyvauti negalėjo. Tokį pageidavimą esą taip pat išsakė patys Venecijos komisijos delegacijos nariai.
Opozicija siūlo naują LRT valdysenos modelį: įspėja ir dėl pasitraukimo iš darbo grupės
Ką norėjo sužinoti?
Po susitikimo socialdemokratė Rasa Budbergytė tvirtino, kad pokalbis buvo dalykiškas. Esminiai klausimai buvo trys: dėl jau priimto LRT biudžeto užšaldymo, valdančiųjų įregistruotų pataisų dėl LRT direktoriaus atleidimo tvarkos lengvinimo bei šioms pataisoms taikytos skubos procedūros.
„Mes apsikeitėme aiškiomis nuomonėmis, pabandėme paaiškinti priežastis, kokios galėjo įtakoti (šiuos sprendimus, – Lrytas), ir aš manau, kad tas mūsų apsikeitimas nuomonėmis buvo sklandus“, – kalbėjo R.Budbergytė.
Kaip valdantieji komisijai argumentavo taikytą skubos tvarką, siekiant priimti įstatymo projektą?
Susiję straipsniai
„Yra Valstybės kontrolės išvados, rekomendacijos, ko pasekoje apskritai prasidėjo įstatymo pataisų rengimas ir nagrinėjimas dėl to, kad pastebėjimai buvo tokie, kurie rodė, jog nacionaliniam transliuotojui galiojanti išimčių kultūra skatintų ieškoti skubių sprendimų, kurie vestų į patobulinimą. Antra priežastis – besibaigianti rudens sesijos data, kuri yra numatyta Konstitucijoje, tai kad pabaigtume ir nedarytume neeilinės sesijos“, – aiškino socialdemokratė.
Anot R.Budbergytės, skubos tvarkos taikymo priežastis Venecijos komisijai išdėstė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Tas pats, kuris ragino bendražygius netaikyti skubos, o vėliau iš streso net buvo išvežtas į ligoninę.
Valstybės kontrolės išvadas komisijai žodiniu būdu ir dar lietuvių kalba (tiesa, pokalbis buvo verčiamas ir į anglų kalbą vertėjų pagalba) pristatė Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. Ar komisijos nariai patys gavo šias išvadas anglų kalba, socialdemokratė nežinojo.
„Gal tai jiems ir būtų įdomu, tačiau nuo pirmos akimirkos komisijos vadovas atkreipė dėmesį, kad yra trys klausimai, ir jokiu būdu nėjo klausimas apie Valstybės kontrolės išvadas ar rekomendacijas – kodėl buvo keičiamas finansavimo modelis, atleidimo tvarka ir kodėl tai buvo daroma skubos tvarka.
Valstybės kontrolės išvados buvo kaip atspirties taškas. Tai, ką atskleidė Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia audito institucija, ta išimčių kultūra, kuri rasta valdant labai didelius pinigus, kuriuos skiria mokesčių mokėtojai nacionaliniam transliuotojui, sukėlė nerimą politikų tarpe, ir, matyt, ne tik politikų tarpe, o ir pačioje visuomenėje.
Mes pasitikslinsime ir, jeigu jiems reikės, mes išversime į tą anglų kalbą Valstybės kontrolės ataskaitą ir duosime jiems susipažinti“, – pažadėjo R.Budbergytė.
Politikė patikino, kad susitikimo metu pastabų iš Venecijos komisijos valdantieji nesulaukė, visa diskusija vyko klausimų-atsakymų formatu.
„Mes iš tiesų iš jų sulaukėme nemažai klausimų. Mes į juos tikrai labai sąžiningai, nuoširdžiai pabandėme atsakyti, pripažindami, kad reikia kalbėti ne vien politiškai, bet kaip įstatymų leidėjui, kuriam rūpi, jog būsimas teisinis reglamentavimas atspindėtų priimtą europinį laisvės aktą ir kad jokios Venecijos komisijos negalėtų ateityje (turėti priekaištų, – Lrytas), kad mums negrėstų tokia rizika, jog atvažiuotų ir keltų klausimus, ar iš tiesų Lietuvoje gali būti tam tikros grėsmės laisvam žodžiui, nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui“, – sakė ji.
Socialdemokratė neslėpė, kad Venecijos komisijos nariai domėjosi, ar dirbant sudarytoje LRT darbo grupėje Seime procesai taip pat nėra perdėtai skubinami.
„Dėl skubos mes iš tiesų pasakėme, kad labai tikimės, jog iš tos klaidos mes visi pasimokėme, kad darbo grupė dirba intensyviai, bet tai jokiu būdu neindikuoja kažkokios skubos“, – teigė R.Budbergytė.
Ar valdantieji sulauks komisijos išvadų dar iki priiminėjant įstatymo projektą Seime? Ji patikino, kad taip.
Kas yra toji Venecijos komisija?
Venecijos komisija arba Europos komisija „Demokratija per teisę“ yra Europos Tarybos patariamasis organas. Ją sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai iš kiekvienos šalies. Šios komisijos žodis – tik patariamasis, bet jis laikomas ganėtinai reikšmingu ir pateiktų rekomendacijų stengiamasi paisyti.
Į Venecijos komisiją kreipėsi pati LRT.
Venecijos komisijos delegaciją sudaro trys pranešėjai: amerikietis Davidas Kaye, norvegė Adele Matheson Mestad ir slovėnė Tanja Kerševan. Taip pat – ir du sekretoriato darbuotojai Delphine Freymann ir Mamuka Longurashvili.
Dvi dienas Lietuvoje viešėsianti delegacija planuoja susitikti ir su premjerės Ingos Ruginienės patarėjais, kultūros viceministru, žurnalistų etikos inspektoriumi, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, užsienio reikalų viceministre, LRT vadovybe, LRT taryba, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaidos ekspertais.
Valdantieji siekia palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
Jie siūlo, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Valdantiesiems gruodį Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo pataisos, todėl sudaryta darbo grupė LRT valdysenai tobulinti.
Ji savo pasiūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.