Pristatydama LRT aktualijas, M.Garbačiauskaitė-Budrienė patikino, kad praėjusią savaitę daug kritikos sulaukęs sprendimas nebuvo jos – taip esą apsisprendė redaktoriai ir žurnalistai. Be to, nors sulaukia viešų raginimų atsistatydinti, LRT vadovė tvirtino kol kas to daryti nežadanti.
„Norėčiau akcentuoti, kad tai jokiu būdu nebuvo mano sprendimas. Tokiais klausimais aš sprendimų nepriimu ir nepriimsiu – tai yra redakcijų reikalas. Ar aš žinojau, kad redaktoriai, žurnalistai diskutuoja – taip. Tokių iniciatyvų buvo ne viena. Bet tai buvo jų apsisprendimas“, – LRT tarybos posėdyje tvirtino M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Iš LRT žurnalistų reakcijos paaiškėjo, kad diskusijų nebuvo pakankamai“, – pastebėjo ji.
Už skubą dėl LRT balsavęs K. Vilkauskas nesupranta, kodėl taip padarė: žmogiška klaida
Generalinės direktorės teigimu, jeigu sprendimas būtų pradėtas taikyti praktikoje, tai nebūtų atleidę žurnalistų nuo pareigos išklausyti visas nuomones.
„Tai tikrai nebuvo geriausias komunikacijos pavyzdys, tačiau LRT redakcijų vadovai siekia atliepti šiuos principus: užtikrinti žodžio laisvę ir pagarbą LRT eteryje“, – kalbėjo LRT vadovė.
Susiję straipsniai
„Pripažįstu, kad LRT šį klausimą sprendė per skubiai ir per mažai tardamasi su LRT žurnalistų bendruomene. Klaidą greitai pripažinome viešai ir atsiprašėme. Sprendimas buvo atšauktas dar jam nepradėjus veikti. Žalos nebuvo padaryta. Teigiama šios situacijos pusė yra ta, kad visuomenė gavo progą padiskutuoti apie tai, koks yra visuomeninio transliuotojo vaidmuo“, – dėstė ji.
Savo pasisakyme LRT vadovė priminė – Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog visuomeninis transliuotojas privalo atsisakyti transliuoti laidas, kuriose yra įžeidžiami ar kitaip žeminami oponentai, kiti asmenys, žmonės yra diskriminuojami, kitaip žeminamas žmogaus orumas. Ji taip pat akcentavo, jog LRT Etikos kodeksas įpareigoja ginti viešąjį interesą.
„LRT viešąjį interesą supranta kaip pareigą visuomenei pateikti tik objektyvią, patikimą informaciją, šviesti visuomenę, suteikti jai kokybišką pramogą, užtikrinti žodžio laisvę – suteikti tik tokią informaciją, kuri neklaidintų ir padėtų visuomenei suvokti politinius, socialinius, kultūrinius procesus bei priimti jai reikiamus sprendimus“, – pažymėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Galbūt todėl šis sprendimas sulaukė daugybės palaikymo“, – pridūrė ji.
Jau praėjusią savaitę pranešusi apie atšauktą sprendimą nebekviesti į tiesioginio eterio laidas R.Žemaitaičio, LRT informavo, kad pradėjo vidinį tyrimą.
„Netrukus organizuosime viduje platesnes diskusijas su žurnalistais tiek šiuo, tiek panašiais klausimais. Taip pat pradėjau vidinį tyrimą, kad išmoktumėme pamokas ir nusistatytume aiškų procesą, kaip ateityje priimti tokio pobūdžio sprendimus, susijusius su žurnalistų darbu. Tyrimas atsakys į visus klausimus“, – akcentavo LRT vadovė.
Pasisakė ir televizijos naujienų tarnybos vadovė: atsiprašė dėl skuboto sprendimo
Savo poziciją posėdyje išsakė ir LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė. Ji atsiprašė dėl, pasak jos, neišdiskutuoto ir skuboto sprendimo nebekviesti į tiesioginį eterį „aušriečių“ lyderio.
„Noriu pabrėžti, kad mūsų redaktorių sprendimas dėl tiesioginio eterio tikrai buvo skubotas, neišdiskutuotas su visais kolegomis ir dėl jo aš nuoširdžiai atsiprašau“, – kalbėjo I.Larionovaitė.
Tiesa, ji užsiminė, kad LRT patiria spaudimą dėl to, ką turėtų kviesti ar ko nekviesti į diskusijų laidas.
„Tokios iniciatyvos ėmiausi po eilinio politikų spaudimo, kas turi ateiti į mūsų LRT laidas. Asmeninių žinučių, kurias gavau, aš šiuo metu necituosiu ir viešai neįvardysiu, kas ir kokiu būdu darė spaudimą“, – kalbėjo ji, užsimindama, kad posėdžio pertraukos metu galėtų apie tai detaliau informuoti Tarybos narius.
„Mes labai dažnai susiduriame su situacijomis, kada kviečiami pašnekovai mums kelia sąlygas – nurodo, su kuo jie diskutuos, su kuo nediskutuos, renkasi vedėjus arba nurodo, ką reikia kviesti, kas nuo jų partijos ateis kalbėti. Mano manymu, toks politinis spaudimas – ne tik LRT, visai žiniasklaidai – yra nepriimtinas“, – akcentavo I.Larionovaitė.
LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė taip pat pridūrė, kad pradėto vidinio tyrimo metu jos iniciatyva gimę sprendimai bus įvertinti.
Tarybai kilo klausimų dėl atšaukto sprendimo: ar tai yra žodžio laisvės suvaržymas?
LRT administracijai pateikus paaiškinimus dėl rezonansą sukėlusio sprendimo, Tarybos nariai turėjo ir papildomų klausimų visuomeninio transliuotojo vadovams.
Tarybos narei Laurai Matjošaitytei buvo įdomu, kodėl LRT nusprendė paskelbti apie sprendimą dėl R.Žemaitaičio nepasitartus su administracija ir žurnalistais.
„Kodėl būtent šis laikotarpis buvo pasirinktas pranešimui žiniasklaidai išplatinti? Kokios konkrečios aplinkybės tuo laikotarpiu nelėmė, kad reikėjo išplatinti tą pranešimą būtent tada – ne anksčiau, ne vėliau, nepasitarus su administracija, su kolegomis žurnalistais?“ – teiravosi ji, atkreipdama dėmesį, kad nemažai LRT žurnalistų viešai pasisakė nepritariantys tokiai redakcinei politikai.
Savo ruožtu LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas priminė LRT įstatymo nuostatas ir visuomeninio transliuotojo misiją.
„Ar jūs svarstydami neturėjote omenyje LRT įstatymo?“ – klausimus kėlė jis.
„Ar yra organizacijoje priimta sprendimų, ko nekviesti, kuo tai grįsti ir pan. Ar čia yra pirmasis atvejis?“ – tęsė jis ir buvo patikintas, kad panašių atvejų praeityje nėra buvę.
„Nuomonių įvairovė – mes ją tikrai užtikriname ir dirbame pagal įstatymus“, – nurodė I.Larionovaitė.
Vis tik, M.Jurkynas tęsė – ragindamas atsiriboti nuo konkretaus politiko, LRT tarybos pirmininkas pastebėjo, kad atsisakant kviesti konkretų asmenį į tiesioginio eterio laidas, vadovaujamasi išankstinėmis nuostatomis, neatitinkančiomis LRT įstatymo dvasios.
„Jūs tarsi taip suponuojate, kad asmuo – bet koks, kuriam būtų paskelbtas draudimas dalyvauti tiesioginėje laidoje – jau žinoma, kad jis ateis su ta neigiama informacija, kurios sąrašą jūs išvardijote? Neigiamas išankstinis nusistatymas, kad jis taip padarys – ar nerodo išankstinį nusistatymą, kuris neatitinka įstatymo dvasios?“ – klausė pirmininkas.
Savo ruožtu Jonas Staselis svarstė – ar tai, ką praėjusią savaitę paskelbė LRT, yra komunikacijos ar žodžio laisvės problema.
„Man tai kyla klausimas, ar tai buvo komunikacijos problema <...>, ar tai yra iš esmės žodžio laisvės suvaržymas?“ – retoriškai klausė jis.
„Žmogus nesivargina apskritai vadovautis faktais“
Tuo metu LRT tarybos narė Irena Vaišvilaitė posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad daugiausiai pasipiktinimo sprendimu dėl R.Žemaitaičio reiškė radijo laidų vedėjai ir žurnalistai.
„Labai stipriai pasisakė prieš šitą sprendimą radijo laidų vedėjai. Ir šitas tikrai buvo įdomu, nes pirmiausiai būtent radijuje yra daug tiesioginio eterio <...>. Čia jau mano sena giesmelė pereina į priedainį – kad vis tik kartais dominuoja televizija, ir ne kartais – sprendimuose ir apskritai visame žiūrėjime“, – aiškino ji, vaizdžiai įvardydama LRT radiją jaunesniąja visuomeninio transliuotojo dukra.
Atsakydama į klausimus, M.Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, jog visuomeninis transliuotojas siekia suderinti visas savo funkcijas – tiek atspindėti nuomonių įvairovę, tiek apsaugoti visuomenę nuo melagienų ir neteisingos informacijos.
„To būdo mes ieškojome ir, turbūt, ieškojome nepakankamai ilgai. Šitas konkretus įvardytas asmuo yra du kartus teistas dėl antisemitinių pažiūrų ir taip pat praėjusią savaitę buvo nustatyta, kad jis pažeidė politikų elgesio kodekse nustatytą pagarbos žmogui ir valstybei principą“, – kalbėjo generalinė direktorė.
Ji taip pat pripažino, kad R.Žemaitaitis nėra pats paprasčiausias pašnekovas, kurį ne visiems žurnalistams pavyksta suvaldyti.
„Bendrai kalbant apie tai, kaip suvaldyti tokio pobūdžio pašnekovą, kaip Žemaitaitis, eteryje – taip pat ir mūsų eteryje esu mačiusi gerų ir blogų, labai blogų pavyzdžių. Aš net nežinau, ar visada padėtų tai, kad greta yra pasodinama armija redaktorių, kurie dekonstruoja faktus ir panašiai“, – kalbėjo LRT vadovė.
„Dabar mes turime savo visuomenėje, politiniame pasaulyje tokį spalvingą atvejį, kai žmogus nesivargina faktais vadovautis apskritai – kartais sunku turbūt net dekonstruoti tai“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad diskutuos su žurnalistais dėl reikiamų priemonių tokioms situacijoms spręsti.
LRT direktorė kol kas apie atsistatydinimą negalvoja
Po sprendimų dėl R.Žemaitaičio, viešojoje erdvėje pasigirdo raginimai LRT generalinei direktorei M.Garbačiauskaitei-Budrienei atsistatydinti. Apie tai pirmasis užsiminė LRT tarybos pirmininkas M.Jurkynas. Antradienį jis teigė nepakeitęs nuomonės šiuo klausimu.
„Tas vidinis tyrimas, kas dėl to kaltas, manęs neįtikino, nes generalinis direktorius tikrai turi žinoti, koks yra LRT įstatymas. LRT įstatymo 3 straipsnio 2 punktas aiškiai sako apie nuomonių įvairovę“, – dėstė M. Jurkynas.
Tokį patį raginimą LRT generalinei direktorei vėliau išreiškė ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Pasiteiravus, ar ketina imtis tokio sprendimo, žurnalistams M.Garbačiauskaitė patikino – kol kas ne.
„Kol kas ne. Vyksta tyrimas, tyrimas iš tikrųjų atsakys į klausimus, kaip įvyko tai, kas įvyko, ir ką mes galėtume padaryti geriau. Manau, kad pastaruoju metu į visas puses buvo daug pasiūlymų vieni kitiems atsistatydinti“, – kalbėjo generalinė direktorė.
„Aš pakomentavau bendrai situaciją, kaip aš ją matau. Aš matau bendrai pernelyg daug Lietuvoje ir valdysenos temoje, ir ypač viešajame sektoriuje, ir bendrai visuomenėje tokio kaltųjų paieškos naratyvo, kuris yra sovietinis. Jeigu mes atleisime visus už visas klaidas, kurias yra padarę – didesnes ar mažesnes – tai greitai neliks, kam dirbti“, – pastebėjo ji.
Vis tik, praėjusią savaitę paskelbto sprendimo kritikai akcentuoja – pripažinti klaidą ir ją ištaisyti neužtenka. Klausiama, ar nesikrato atsakomybės, M.Garbačiauskaitė-Budrienė su tuo nesutiko.
„Nevisai sutinku todėl, kad tas klausimas ir LRT sprendimas sulaukė taip pat ir didelio visuomenės palaikymo. Tai dar didelis klausimas, ar tai laikytina didele klaida, nes yra klausimas, kaip ir kokių priemonių LRT turi imtis, kad užtikrintų abu dalykus: tiek žodžio laisvę, tiek apsaugoti savo auditoriją nuo žalingo turinio“, – sakė ji.
Nuomonės dėl Tarybos atsistatydinimo – įvairios
Be vykusių diskusijų apie LRT sprendimą dėl R.Žemaitaičio, Taryba žada svarstyti klausimą dėl atsistatydinimo in corpore. Dar prieš prasidedant posėdžiui, jos pirmininkas M.Jurkynas žurnalistams teigė, kad nuomonės šiuo klausimu yra įvairios. Tiesa, jis pats patikino, kad pats balsuos už Tarybos atsistatydinimą.
„Ar tos įvairios nuomonės išliks, ar ne – negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, nežinau. Bet kuriuo atveju aš, kaip ir žadėjau, tą klausimą, kaip Tarybos pirmininkas, turintis teisę formuoti darbotvarkę, įtraukiau“, – žurnalistams prieš Tarybos posėdį sakė jis.
„Ne kartą sakiau – aš balsuosiu už atsistatydinimą in corpore, nes tame matau perkrovimo galimybę“, – patikino pirmininkas.
Tiesa, šis klausimas įtrauktas tik į posėdžio pabaigą ir bus aptariamas uždarai.
„Taryboje atviros diskusijos ir pozicijų išsakymas yra nuoširdus, kai nereikia transliuoti prieš kameras. Kiti žmonės, kalbėdami apie Tarybos ir tuo pačiu apie savo darbinį santykį su LRT, manau, gal yra jautresni. Manau, kad nuoširdžiai diskusija šitas uždaras formatas tikrai padės“, – teiraujantis apie tai, kodėl dėl atsistatydinimo spręs uždarai, sakė M.Jurkynas.
Kaip skelbta, atsistatydinti Tarybą paragino apie 400 visuomeninio transliuotojo darbuotojų, gruodžio mėnesį įteikusių raštą dėl nepasitikėjimo – tuomet į posėdį besirinkusius LRT tarybos narius darbuotojai pasitiko tyloje, laikydami protesto plakatus.
Tokį pat raginimą gruodžio mėnesį vykusiame posėdyje išsakė ir LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Vėliau apie tai prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė.
LRT tarybos atsistatydinimas in corpore reikštų, kad iš pareigų traukiasi ir visa visuomeninio transliuotojo vadovybė.