„Lietuvos dalyvavimas yra vis dėlto svarstytinas. Mes neatsisakome svarstyti. Tam tikrus neformalius signalus gavome dėl noro ar nenoro prisijungti. Spręsime šituos klausimus derindamiesi su mūsų partneriais ir pirmiausiai NB8 (Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto – ELTA) partneriais“, – portalui interviu telefonu teigė G. Nausėda.
„Jis (kvietimas – ELTA) toks ne visai formalizuotas. Bet, tiesą sakant, čia situacija kinta kiekvieną dieną, tai galime gauti ir formalizuotą sprendimą“, – pabrėžė prezidentas.
Tiesa, šalies vadovas pažymėjo, kad kai kurių valstybių buvimas D. Trumpo „Taikos taryboje“ atrodo „groteskiškas“, kadangi ten pakviesta ir Baltarusija.
Susiję straipsniai
„Neminėsiu kitų, yra ten ir kitų egzotiškai skambančių valstybių. Žinoma, taika yra žodis, kuris patraukia dėmesį, kuris yra patrauklus visomis prasmėmis“, – sakė prezidentas.
Taip šalies vadovas kalbėjo po D. Trumpo kalbos Pasaulio ekonomikos forume, Šveicarijoje.
Minima taryba iš pradžių turėjo būti įsteigta įgyvendinant antrąjį D. Trumpo taikos Gazoje plano etapą.
Daugiausiai dėmesio ji turėjo skirti nuniokoto Gazos Ruožo atstatymui, prižiūrėti paliaubas ir kontroliuoti Palestinos technokratų komiteto, atsakingo už viešųjų paslaugų administravimą, darbą.
Tarp lyderių, kurie buvo pakviesti tapti tarybos nariais, yra ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, o Minskas teigia, kad kandidatų sąraše yra ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pareiškė esanti susirūpinusi dėl kai kurių potencialių narių. Ministras pirmininkas Keiras Starmeras vis dar svarsto, ar priimti gautą kvietimą.
Savo ruožtu Norvegija atsisakė prisijungti prie šios D. Trumpo iniciatyvos.