„Tai yra bendras europinis Lietuvoje vykstančių procesų įvertinimas. Tokia rezoliucija atsiduria didesniame stebėjimo taikiklyje. Manau, vengdami reputacinės žalos, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) pirmininkavimą kitų metų pradžioje, valdantieji turėtų pasidaryti išvadas“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Ši rezoliucija formaliai teisiškai niekam nėra privaloma, tačiau tikėtina, kad tiek EK, tiek kitos institucijos, vertindamos atitinkamus procesus Lietuvoje, (...) gali atsižvelgti į tokią Parlamento poziciją“, – pridūrė jis.
D. Žalimo teigimu, valdantieji socialdemokratai turėtų susirūpinti dėl savo įvaizdžio, kadangi rezoliucijai pritarė EP esantis Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas, kuriam, beje, priklauso Lietuvos socdemų atstovai.
ISM rektorius – apie dabartinę LRT problemą: reikia pripažinti, kad čia nebuvo dedama pastangų
„Tai, kad pasitikėjimas socialdemokratais socialistų grupėje gali susvyruoti labai smarkiai, gali būti, nes čia nėra pirmas atvejis, kada apskritai iškyla tam tikri klausimai, susiję su Lietuvos socialdemokratų veikla. Jie iškilo nuo pat pradžios, kada buvo sudaryta valdančioji koalicija 2024 m. pabaigoje“, – tvirtino politikas.
„Dabar tai tik sustiprina tą įspūdį, kad Lietuvos socialdemokratai eina klystkeliais europiniais standartais matuojant. Kiek man teko asmeniškai bendrauti su daugeliu socialistų ne iš Lietuvos, tam tikra prasme jie tikrai nesupranta, kaip galima sudaryti koaliciją su tokias partneriais, kokie yra Lietuvoje“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
A. Veryga: Seimo opozicija tai naudos kaip politinio spaudimo priemonę
Tuo metu A. Verygos tikinimu, reputacinė žala Lietuvai jau buvo padaryta dar iki priimant rezoliuciją. Anot jo, vien rezoliucijos pavadinime suponuojama, kad Lietuvoje iškilo grėsmė demokratijai, o visuomeninį transliuotoją norima perimti.
„Reputacinė žala Lietuvai tikrai padaryta, nes puikiai gi suprantame, kad didžioji dalis EP narių tiesiog dėl darbų gausos ir kitų klausimų neturi tokios galimybės gilintis. (...) Šiuo atveju taip susiformavo, kad mūsų opozicija yra plačiau pasiskirsčiusi ir tą nuomonę suformavo tokią, kaip kad turi Lietuvoje veikiančios opozicinės jėgos. Kas yra natūralu, niekas dėl to jų nekaltina“, – Eltai komentavo A. veryga.
„Bet tą daryti už Lietuvos ribų – turiu jau kitokį vertinimą, nes paprastai mes sugebėdavome tokių dalykų išvengti“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kiek tai turės įtakos valdančiųjų, kurių gretose yra ir A. Verygos vadovaujama partija, sprendimams, europarlamentaras mano, jog poveikis bus minimalus.
„Rezoliucija, manau, minimaliai įtakos turės. Opozicijai tai bus įrankis viešumoje sakyti, kad Parlamentas ją priėmė, tai suprantame, kad jie naudos kaip politinio spaudimo priemonę“, – nurodė politikas.
„Manau, kad daug svarbiau, kokią nuomonę pasakys Venecijos komisija, kuri viešėjo“, – pažymėjo europarlamentaras.
Kaip skelbta, ketvirtadienį EP balsavo už rezoliuciją dėl LRT įstatymo pataisų.
EP rezoliuciją „Dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ pasirašė Europos liaudies partijos (EPP) narė Rasa Juknevičienė, socialistams ir demokratams priklausanti Ana Catarina Mendes ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos nariai Dainius Žalimas bei Petras Auštrevičius. Taip pat — „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ narė Diana Riba i Giner bei Kairiųjų grupės narys Konstantinos Arvanitis.
Dokumente pabrėžiama nepriklausomos visuomeninės žiniasklaidos svarba demokratijai, teisinei valstybei ir kovai su dezinformacija bei užsienio kišimusi.
Rezoliucijoje reiškiamas solidarumas su LRT ir žurnalistais, smerkiami teisiniai ir politiniai bandymai silpninti transliuotojo nepriklausomumą. Teigiama, kad finansavimo mažinimas be objektyvios būtinybės ir siūlymai lengvinti generalinio direktoriaus atleidimą gali sudaryti sąlygas politiniam kišimuisi ir prieštarauti Konstitucijai bei ES standartams.
EP ragina Seimą atmesti pakeitimus, sulaukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų finansavimą ir mažinti politinę įtaką LRT valdymui. Europos Komisija kviečiama stebėti padėtį ir prireikus imtis veiksmų.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.