„Gaila, kad dalis mūsų išrinktų EP narių, kalbėdami apie LRT finansavimą, neatsižvelgė į visą sprendimų kontekstą. Pastaruoju metu prioritetinės valstybės sritys buvo krašto apsauga, sveikatos apsaugos sistema, žemės ūkis, pareigūnų darbo užmokestis“, – teigiama parlamento vadovo Eltai pateiktame atsakyme.
„Norėtųsi tikėtis, kad tuo metu, kai visa valstybė yra susitelkusi ties esminiais nacionaliniais prioritetais, sprendimai dėl visuomeninio transliuotojo taip pat būtų vertinami šiame kontekste“, – akcentuoja J. Olekas.
Parlamento vadovas pažymi, jog Seime suburta darbo grupė, turinti tobulinti visuomeninio transliuotojo valdysenos modelį, ir toliau tęs pradėtus darbus.
ISM rektorius – apie dabartinę LRT problemą: reikia pripažinti, kad čia nebuvo dedama pastangų
„Seimo darbo grupė sudaryta LRT įstatymo pataisoms rengti pagal nacionalinius teisės aktus ir tarptautinius standartus. Kaip ir iki šiol, LRT įstatymas bus koreguojamas remiantis Lietuvos įstatymais“, – teigė Seimo pirmininkas.
„Taip pat svarbu pabrėžti, kad dalis LRT finansavimo klausimų kilo po Valstybės kontrolės pastabų, o Seime sukurta darbo grupė dirba tam, kad visi kartu rastume skaidrius, subalansuotus ir ilgalaikius sprendimus“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta, ketvirtadienį EP vyko balsavimas už rezoliuciją dėl LRT įstatymo pataisų. Už balsavo 385 europarlamentarai, prieš – 165, dar 35 susilaikė.
Europarlamentarai išreiškė palaikymą visuomeniniam transliuotojui bei sukritikavo bandymus keisti LRT vadovo atleidimo tvarką buvo kritikuojami.
EP nariai taip pat kritikuoja Seimo priimtą sprendimą trejiems metams užšaldyti LRT biudžetą. Jų manymu, tai yra politinis spaudimas, nesuderinamas su Europos Sąjungos (ES) Žiniasklaidos laisvės aktu.
EP rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ pasirašė Europos liaudies partijos (EPP) narė Rasa Juknevičienė, socialistams ir demokratams priklausanti Ana Catarina Mendes ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos nariai Dainius Žalimas bei Petras Auštrevičius. Taip pat rezoliuciją pasirašė „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ narė Diana Riba i Giner bei Kairiųjų grupės narys Konstantinos Arvanitis.
Dokumente pabrėžiama nepriklausomos visuomeninės žiniasklaidos svarba demokratijai, teisinei valstybei ir kovai su dezinformacija bei užsienio kišimusi.
Rezoliucijoje reiškiamas solidarumas su LRT ir žurnalistais, smerkiami teisiniai ir politiniai bandymai silpninti transliuotojo nepriklausomumą. Teigiama, kad finansavimo mažinimas be objektyvios būtinybės ir siūlymai lengvinti generalinio direktoriaus atleidimą gali sudaryti sąlygas politiniam kišimuisi ir prieštarauti Konstitucijai bei ES standartams.
EP ragina Seimą atmesti pakeitimus, sulaukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų finansavimą ir mažinti politinę įtaką LRT valdymui. Europos Komisija kviečiama stebėti padėtį ir prireikus imtis veiksmų.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.