Strasbūre – Lietuvos europarlamentarų aistros dėl LRT: vieni kitus vadino skundikais, skriejo kaltinimai melu Patvirtino rezoliuciją

Už šią rezoliuciją balsavo 385 europarlamentarai, 165 pasisakė prieš, dar 35 balsuojant susilaikė.

Nors ketvirtadienį balsavimas praėjo be didesnių kalbų, šiuo klausimu trečiadienio vakarą vyko ir plenarinė diskusija – jos metu pasisakė dauguma Lietuvos deleguotų EP narių. Jų nuomonės dėl LRT situacijos – kardinaliai išsiskyrė. Valdančiųjų socialdemokratų ir „valstiečių“ lyderiai tvirtino nematą jokių grėsmių žodžio laisvei Lietuvoje. Pasigirdo kaltinimai ir manipuliacijomis, ir politikavimu.

Nors jo atstovaujama EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija parėmė inicijuotą rezoliuciją, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis išsakė kitokią poziciją. Kalbėdamas iš tribūnos politikas pastebėjo, kad vykstanti diskusija yra ne apie žodžio laisvės ar Konstitucijos pažeidimus. Jis pristatė tarptautinių organizacijų statistiką, europarlamentaro manymu, įrodančią, kad žiniasklaidos laisvės padėtis Lietuvoje nėra katastrofiška.

„Faktai tokie, kurie verstų visus įsiklausyti. Lietuva nuosekliai užima aukštas pozicijas pasauliniuose spaudos laisvės reitinguose. 2025 m. <...> Pasaulio spaudos indekse Lietuva užima 14 vietą iš 180 valstybių ir bendras balas padidėjo“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis, pabrėždamas, kad „spaudos laisvė yra kertinis akmuo, kurį gynėme ir ginsime visą gyvenimą“.

Tačiau, pastebėjo „socdemas“, negalima ignoruoti ir Valstybės kontrolės atlikto LRT audito išvadų – jos, pasak V.P.Andriukaičio, verčia imtis priemonių spręsti administracinius iššūkius.

„Tai, kad valstybės kontrolė padarė auditą ir atskleidė didžiulius korupcijos, papirkinėjimo, įstatymų pažeidimo atvejus, verčia kalbėti apie administracines problemas, kurias turi valdžia išspręsti“, – dėstė jis.

Į tokius pareiškimus netruko sureaguoti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas EP Virginijus Sinkevičius. Jo vertinimu, socialdemokratas iš esmės manipuliuoja informacija.

„Mielas Vyteni, aš jus labai gerbiu, kaip politiką, bet aš jaučiu, kad jūs čia labai negražiai manipuliuojate. Jūs pasiimate 2025 metų reitingus, kurie akivaizdu, kad tikrai nevertino tų naktinių reformų, kurias vis dar bando įgyvendinti valdantieji. Kaip jūs galvojate – jeigu būtų pakeista atleidimo tvarka, ar Lietuva išliktų taip pat aukštai tuose žiniasklaidos laisvė reitinguose?“ – kėlė klausimus jis, nepraleisdamas V.P.Andriukaičio pasisakymų ir apie Valstybės kontrolės audito rezultatus.

„Audito vadovė, ponia Segalovičienė sakė, kad iš esmės įstatymų buvo laikytasi. Tai kas iš jūsų meluoja?“ – teiravosi V.Sinkevičius.

Sulaukęs kaltinimų manipuliuojant, V.P.Andriukaitis atkirto, kad V.Sinkevičius politikuoja. EP kolegą socialdemokratas paragino peržiūrėti Valstybės kontrolės išvadas dėl LRT.

„Ten rasite žodžius apie esminius ir sisteminius pažeidimus. Pamėginkite juos įsiskaityti ir tuomet galėsite interpretuoti“, – atkirto jis.

Vėliau kalbėdamas V.Sinkevičius ir pats sulaukė V.P.Andriukaičio klausimų.

„Ar jūs pritartumėte praktikai, kad iš 578 viešųjų pirkimų 516 pirkimų buvo įgyvendinami neskelbiamų apklausų būdu ir ar pritartumėte praktikai, kad į darbą išimties tvarka jūs galėtumėte priimti be konkurso, be kriterijų 38 proc. savo darbuotojų?“ – cituodamas Valstybės kontrolės audito išvadas klausė socialdemokratas.

„Visa tai yra galiojančių įstatymų rėmuose. O antra – įstatymai galioja visiems, lygiai taip pat ir LRT. Ir jeigu jūs, Vyteni, nuoširdžiai norite taisyti LRT valdymą, jūs galėjote tą darbo grupę, kuri buvo surinkta po protestų, surinkti gerokai anksčiau. Deja tas įvyko tik po protestų – pirmiausiai buvo rūpinamasi, kaip nuimti vadovę“, – savo ruožtu į oponento atsakymą atkirto V.Sinkevičius.

EP vykusioje diskusijoje pasisakė beveik visi Lietuvos išrinkti europarlamentarai – išskyrus Viliją Blinkevičiūtę ir Waldemarą Tomaszewskį.

Kaip ir V.P.Andriukaitis, taip ir „valstiečių“ pirmininkas Aurelijus Veryga buvo itin kritiškas teikiamos rezoliucijos atžvilgiu.

„Reikia turėti labai lakią fantaziją, teigiant, kad Lietuvoje yra grėsmė demokratijai ar pareikšti, kad bandoma užgrobti nacionalinį transliuotoją. Ši rezoliucija yra akivaizdus kišimasis į šalies vidaus politiką“, – dėstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis.

Jis ragino kolegas neapsikvailinti, mat Lietuvos Seime kelią besiskynę įstatymo pakeitimai, politiko vertinimu, neprieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui.

„Nesileiskit kvailinami. Lietuviai demokratiją ir laisvą žodį sugebėjo apginti net rusų ir sovietų okupacijos laikais. Ir leftistiniai skundikai EP tam nėra reikalingi“, – pabrėžė A.Veryga.

Tarp kritiškųjų balsų – ir europarlamentaras Petras Gražulis. Jo teigimu, kalbėti apie galimą LRT užvaldymą yra beprasmiška, nes visuomeninis transliuotojas, politiko įsitikinimu, jau yra priklausomas nuo opozicinės konservatorių partijos.

„Jis jau yra paimtas. O paimtas Lietuvos konservatorių, kurie yra EPP (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) – Lrytas) grupėje. Visuomeninis transliuotojas tarnauja Lietuvos konservatoriams“, – kaltinimais svaidėsi P.Gražulis.

Politikas tvirtino, neva nė karto nebuvo pakviestas į LRT laidas, o rinkimų kampanijos metu su apsauga buvo išvesdintas iš studijos.

„Tai čia demokratija?“ – retoriškai klausė jis.

„Manau, kad atėjo laikas pažiūrėti objektyviai. Lietuvoje nėra demokratijos ir Europoje jos mažai – tik stendai dideli, kad čia demokratija yra“, – savo pasisakymą apibendrino jis.

Tiesa, P.Gražulis replikavo daugelį kitų Lietuvos atstovų EP, parėmusių teikiamą rezoliuciją. Pavyzdžiui, V.Sinkevičiaus politikas prašė patikinti, ar jis išties mano, kad LRT šiandien yra laisvas transliuotojas.

„Ar jūs galvojate, kad šiandien laisvas visuomeninis transliuotojas? Sąžiningai, pridėjęs ranką prie krūtinės, pasakykit – ar jis nėra užvaldytas konservatorių?“ – klausė P.Gražulis.

„Sąžiningai manau, kad jis nėra užvaldytas konservatorių“, – laikydamas ranką prie krūtinės kolegai atsakė V.Sinkevičius.

Kalbėdami diskusijos metu, visi pasisakiusieji Lietuvos europarlamentarai kalbėjo gimtąja kalba – daugelis jų antrino rezoliucijoje nugulusiems įspėjimams dėl LRT.

„Niekada nemaniau, kad man teks dalyvauti diskusijoje apie grėsmes demokratijai mano šalyje. Pagrindinė priežastis, kodėl taip nutiko – Lietuvos socialdemokratų sprendimas sudaryti koaliciją su partija, kurios tikslas yra kelti chaosą šalyje, kurios pirmininkas yra nuteistas antisemitizmo, su partija, kuri, mano nuomone, yra vienas iš Kremliaus įrankių Lietuvoje“, – kalbėjo konservatorė Rasa Juknevičienė.

„Džiaugiuosi, kad visos kairiosios grupės EP nusprendė prisijungti prie mūsų bendros rezoliucijos. Tai yra stiprus signalas, sektinas pavyzdys, kad į bandymus užvaldyti žiniasklaidą žiūrima labai rimtai ankstyviausioje stadijoje, o ne tada, kai tai jau įvyko. Kartu tai yra ženklas Lietuvos socialdemokratams, kur jiems reikia judėti“, – savo ruožtu teigė frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Dainius Žalimas.

„Šiandien EP stiprus palaikymas yra būtinas kaip niekada. Kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas išliktų nepriklausomas, politiškai neužvaldytas ir kad Lietuva neišsuktų iš demokratijos kelio Orbano arba Fico Vyriausybių pramintais klystkeliais“, – tvirtino liberalas Petras Auštrevičius.

Kaip rašė ELTA, EP rezoliuciją dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo pasirašė EPP narė R. Juknevičienė, socialistams ir demokratams priklausanti Ana Catarina Mendes ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos nariai D.Žalimas bei P.Auštrevičius. Taip pat rezoliuciją pasirašė „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ narė Diana Riba i Giner bei Kairiųjų grupės narys Konstantinos Arvanitis.

Rezoliucijoje pažymima, kad visuomeninių transliuotojų silpninimas kenkia demokratiniam atskaitingumui ir atsparumui ir įspėjama, kad tokie veiksmai gali padėti priešiškoms jėgoms, siekiančioms skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, siekti savo tikslų.

Pasak rezoliucijos, išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene bei griežtai smerkiami teisiniai, administraciniai ir politiniai bandymai pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Taip pat daroma išvada, kad LRT finansavimo įšaldymas ir mažinimas be objektyvios ekonominės būtinybės yra politinis spaudimas, nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu. Tuo metu siūlomi pakeitimai, kuriais mažinamos LRT generalinio direktoriaus apsaugos nuo atleidimo priemonės, įskaitant paprastą balsų daugumą, slaptą balsavimą ir neaiškius motyvus, laikomi nesuderinamais su ES standartais ir konstitucinėmis garantijomis, nes jie sudarytų sąlygas savavališkam politiniam kišimuisi.

Tokiu būdu reiškiamas susirūpinimas dėl požymių, kad teisės aktų pakeitimai gali būti nukreipti prieš dabartinę direktorę.

Dėl rezoliucijos EP nariai žada balsuoti trečiadienį.