Garsiau apie galimus sankcijų politikos pokyčius prabilta praėjusių metų pabaigoje – po to, kai JAV pažadėjo panaikinti ribojimus trąšų eksportui mainais į daugiau kaip 100 kalinių paleidimą.
Valdžios koridoriuose kalbama, kad Lietuvos neoficialiai teiraujamasi dėl galimybių atlaisvinti trąšų tranzito ribojimus, nors po JAV sprendimo tebegalioja europiniai bei nacionaliniai ribojimai.
Portalo Lrytas kalbinti Seimo nariai antrina, sakydami, kad iš JAV kol kas jokių oficialių signalų šiuo klausimu nėra. Tačiau kai kurie jau užsimena – Lietuvai gali kilti dilema, kai teks spręsti dėl ribojamųjų priemonių atlaisvinimo. Tokiu atveju, pažymi jie, reikėtų kaip įmanoma labiau apginti Lietuvos nacionalinį interesą ir siekti papildomų naudų.
Užfiksuotas politinių kalinių Baltarusijoje paleidimas: dalis jų išvežti per Lietuvos sieną
Šią savaitę apie galimybes atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą užsiminė europarlamentaras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis. Portalui lrt.lt jis teigė manantis, kad Lietuva galėtų vežti baltarusiškas trąšas, o mainais tartis dėl galimybės per Baltarusiją į Klaipėdos uostą gabenti Ukrainos birius krovinius.
„Tikrai taip. Dabar klausimas, ar Lietuva galėtų vežti grūdus iš Ukrainos per Klaipėdą?“ – teigė politikas, paklaustas, ar, jo manymu, Lietuva galėtų vežti baltarusiškas trąšas.
Susiję straipsniai
„Taip, galime pririšti Baltarusijos problematiką, kad padėtume Ukrainai“, – sakė europarlamentaras, teiraujantis, ar reikėtų baltarusiškas trąšas vežti per Klaipėdą ir susitarti, kad mainais Ukraina galėtų savo birius krovinius į uostamiestį gabenti per Baltarusiją.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tokius svarstymus pavadino hipotetiniais, mat šiuo metu vis dar galioja europinės sankcijos baltarusiškoms trąšoms.
„Dabar to negalima daryti jau vien iš teisinės pusės, nes Europos Sąjungos sankcijos yra galiojančios, dėl jų pratęsimo šiuo metu vyksta diskusijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Dėl kalio trąšų vežimo per ES diskusijos nėra, tai <…> sakyčiau, kad labai tikėtina, kad po vasario 28 d. jos bus pratęstos, taip kad tų sąlygų net nėra, tai ir tų scenarijų svarstymas yra toks labai hipotetinis“, – tikino jis.
Neoficialiai kalbama, kad amerikiečiai domisi Lietuvos nuostatomis dėl galimybių atlaisvinti trąšų tranzitą. Vis tik, šiuo metu Vašingtone viešintis Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis sako išgirdęs patvirtinimus, kad JAV tokių reikalavimų Lietuvai nekelia.
„Dabar dar vis esu Vašingtone ir, matydamas tuos Andriukaičio, Ušacko ir panašių žmonių bandymus, tiek Valstybės departamente, tiek Baltuosiuose rūmuose labai aiškiai ir nedviprasmiškai uždaviau klausimą: „ar jūs reikalaujate, kad mes sušvelnintume sankcijas, ar ne?“ Ir patikėkite, kadangi pats buvau diplomatas, pakankamai gerai amerikiečius skaitau – buvo labai aiškus atsakymas: „jokiu būdu mes neprašome sušvelninti sankcijas“, – portalui Lrytas kalbėjo Ž.Pavilionis.
Pasak buvusio diplomato, susitikimuose JAV pareigūnai tvirtino nepasitikį Aliaksandro Lukašenkos režimu ir puikiai suprantantys, kad Minsko nuo Maskvos atplėšti yra neįmanoma. Tačiau dabartinė JAV administracijos politika, pasak Ž.Pavilionio, argumentuojama ir siekiu išlaisvinti Baltarusijoje esančius politinius kalinius – gruodį Minskui paleidus per 100 jų, JAV pranešė naikinanti sankcijas trąšoms.
Tačiau nepaisant to, kartojo konservatorius, Lietuvos niekas neprašo keisti sankcijų politikos.
„Nėra to prašymo iš amerikiečių. Nėra. Tiesiog nėra. Europos Sąjungoje taip pat yra sankcijos, pas mus yra ir teismai, kurie vyksta“, – aiškino jis, referuodamas „Belaruskalij“ inicijuotą ir vis dar besitęsiantį arbitražo procesą, kuriuo bendrovė reikalauja priteisti beveik 12 mln. eurų nuostolių.
Todėl, Ž.Pavilionio manymu, garsiai apie galimybes vežti baltarusiškas trąšas svarstantys politikai – kaip kad V.P.Andriukaitis – skleidžia Minskui palankius ir naudingus naratyvus.
Lietuva gali atsidurti kryžkelėje, tačiau tokie svarstymai kol kas ankstyvi
Tai, kad šiuo metu Vašingtonas nereikalauja Lietuvos švelninti sankcijų politikos, tvirtina ir socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. Apskritai, anot jo, kol kas svarstymai apie galimą baltarusiškų trąšų tranzitą yra ankstyvi – juk, pastebi buvęs ambasadorius, tebegalioja Europos Sąjungos (ES) sankcijos, dėl kurių pratęsimo Bendrijos lyderiai spręs vasarį.
„Tikrai dar iki šiol jokio spaudimo nėra. Žinoma, tas klausimas galėtų iškilti ir panašiai. Manau, kad šie svarstymai ir vertinimai dar ankstyvi, nes, vis dėlto, yra Europos Sąjungos sankcijos, kurios galioja“, – komentavo politikas.
Vis tik, jis neatmeta, kad Lietuva gali atsidurti atitinkamoje kryžkelėje – ypač, jeigu ES šalims pritrūktų vienybės, pratęsiant ribojimus.
Tokiu atveju, susitarimuose reikėtų ieškoti Lietuvai palankiausio scenarijaus, akcentavo R.Motuzas, kategoriškai neatmesdamas galimybės atitinkamoms deryboms su Vašingtonu.
„Iš tikrųjų, šiandien reikėtų realiai žiūrėti į esamą situaciją ir, jeigu taip atsitiks – nebus pritarta sankcijomis ar JAV kreipsis (dėl tranzito atnaujinimo – Lrytas) – bus svarstomi tam tikri scenarijai, ginant Lietuvos interesą“, – patikino jis.
„Mes esame įtemptuose politiniuose santykiuose su Baltarusija, nepripažįstame to režimo, bet jeigu kažkas ir vyktų, tai susitarimai vyktų tarp JAV ir Lietuvos. Ir, žinoma, būtų svarstoma, kad Lietuva iš to turėtų tam tikrą naudą, jeigu būtų susitarta. Nemenkas bus JAV vaidmuo, bet jokiu būdu mes nesiderėsime su Baltarusija“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto vadovas.
Užsimenama apie konkrečias idėjas, ko galėtų reikalauti Lietuva
Savo ruožtu kitas Užsienio reikalų komiteto narys, demokratas „Vardan Lietuvos“ Giedrimas Jeglinskas šneka atviriau ir neslepia girdintis, jog institucijų kuluaruose esama kalbų apie galimybes keisti Lietuvos poziciją trąšų tranzito klausimu.
Parlamentaro manymu, Vilnius šiuo atveju neturėtų užimti radikaliai priešiškos pozicijos – derėtų kelti klausimą, kaip tinkamiausiai atliepti šalies nacionalinius interesus ir stiprinti partnerystę su JAV.
„Koks yra Lietuvos nacionalinis interesas?“ – retoriškai klausė „Vardan Lietuvos“ narys.
„Jeigu ateina geopolitiniai aspektai – JAV siekia trąšų atvėrimo – tai gerai, svarstykime, ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad turime atidaryti trąšų kanalą per Klaipėdą? Ką mes iš to gauname? JAV yra ta sąjungininkė, su kuria mes visą laiką einame. Mes turime pagrindinę sąjungininkę, su ja reikia konsultuotis labiausiai“, – kalbėjo jis.
Svarstydamas apie tai, kaip Lietuvai tokioje situacijoje būtų galima gauti atitinkamos naudos, G.Jeglinskas mano, kad baltarusiškų trąšų tranzitas turėtų vykti nacionalizuojant Birių krovinių terminalą Klaipėdoje ir užtikrinant, jog visa logistinė grandinė būtų valstybinė.
„Per valstybinį terminalą, per valstybinius bėgius, su valstybiniais vagonais“, – savo mintį detalizavo jis.
„Turėtų būti labai aiškios sąlygos – pavyzdžiui, jeigu mes tikrai sakome ir sutariame su Amerika, kad čia yra tvarkoje, kad Baltarusijos trąšos keliautų per Klaipėdą, bet mes tada privalome nacionalizuoti Birių krovinių terminalą ir tikrai nacionalinio saugumo prielaidos leidžia mums tai padaryti taip, kad išgautume maksimalią naudą Lietuvai, kad viskas būtų oficialiai, be jokių šešėlių“, – tęsė Seimo narys.
Dar viena pozicija deryboms – didesnis amerikiečių karinis buvimas Lietuvoje.
„Jeigu tai (trąšų tranzito atnaujinimas – Lrytas) tampa neišvengiama ir daromas spaudimas – tai gerai, reikalaukime daugiau karių, dar kažkokių įsipareigojimų“, – kalbėjo jis.
Seimo narys akcentavo, kad idealiu atveju sankcijos ir ribojimai trąšų tranzitui turėtų išlikti – juk tokiomis priemonėmis siekiama spausti nedemokratinį Baltarusijos režimą. Tačiau G.Jeglinskas ragino neignoruoti pasaulyje vykstančių pokyčių.
„Bet negyvename idealiame pasaulyje, mes matome, kas vyksta pasaulyje ir daug kas yra derybų objektas. Mes tikrai nenorime tapti derybų objektu“, – sakė jis, pažymėdamas, kad kol kas visos kalbos yra hipotetinės, tačiau Lietuvai reikėtų turėti aiškų planą šiuo klausimu.
„Nežinau, ar prieisime prie tokio lygmens, kad baltarusiškų trąšų tranzitas atsidarys. Reikia žiūrėti į JAV poziciją, kol kas viskas yra tik aptaku. Bet jeigu trąšų tranzitas tampa neišvengiamas, nes amerikiečiai susitaria, tai mes turime irgi apginti savo interesą“, – kartojo G.Jeglinskas.
„Turime prisitaikyti – pasaulis pasikeitė, turime naują šerifą, turime žmogų, kuris turi daug nekonvencinių sprendimų ir mums riekia prisitaikyti. Jeigu mes nesiadaptuosime, mes nesustiprėsime“, – apibendrino jis.
Kaip rašė ELTA, praėjusių metų gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).