Šių šalių lyderiai į Vilnių atvyko Lietuvai minint 1863–1864 m. sukilimo metines. Beje, išvakarėse į sostinę atskridęs V.Zelenskis sekmadienį mini 48-ąjį gimtadienį.
Sekmadienį ryte prasidėjo suplanuotos Ukrainos ir Lenkijos pirmųjų porų oficialios sutikimo ceremonijos, taip pat susitikimai su delegacijų atstovais.
10 val. Prezidentūros kiemelyje pasirodė V.Zelenskis su žmona. Išklausę abiejų valstybių himnus, skambant orkestrui V.Zelenskis ir G.Nausėda praėjo pro garbės sargybą ir sveikinosi su prezidento patarėjais bei pasitikime taip pat dalyvavusiu užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Prezidentūroje šalių vadovai su pirmosiomis poniomis pozavo prie abiejų valstybių vėliavų, V.Zelenskis su žmona O.Zelenska pasirašė svečių knygoje.
„Garbė šiandien Lietuvoje pasveikinti brangų draugą Ukrainos prezidentą V.Zelenskį. Lietuva tvirtai stovi su Ukraina – derybose, saugumo garantijose ir ilgalaikėje karinėje paramoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G.Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, abiejų valstybių delegacijų susitikime aptarta taikos derybų eiga, saugumo garantijos bei tolesnė karinė parama Ukrainai, taip pat skubūs Ukrainos oro gynybos poreikiai ir dvišalis gynybos pramonės bendradarbiavimas.
Prezidentai kalbėjo apie saugumo garantijų planavimą ir pabrėžė kritinę Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmens svarbą, kartu su Europos šalių pajėgomis „Norinčiųjų koalicijoje“ užtikrinant paliaubų stebėseną.
Lietuvos vadovas teigė, kad stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus pagrindinis atgrasymo veiksnys ir taikos metu. G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva išlieka tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų – bendra karinė parama jau viršijo vieną milijardą eurų. Pernai Lietuvos karinė parama pasiekė 0,28 proc. BVP, o tai viršijo dvišalį įsipareigojimą Ukrainai.
Išskirtinio dėmesio susilaukė K.Budrys. V.Zelenskis jam įteikė Ukrainos valstybės apdovanojimą. Ministras apdovanotas ordinu „Už nuopelnus“, kuris suteikiamas už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Po valandos į Prezidentūros kiemelį įvažiavo ir Lenkijos vadovo kortežas. Su Lenkijos prezidentu susitikęs G.Nausėda teigė, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad bendra istorinė patirtis įpareigoja abi valstybes veikti išvien ir šiais laikais. Pasak šalies vadovo, Lietuva ir Lenkija nuosekliai remia pastangas stiprinti transatlantinį ryšį, kuris išlieka kertiniu Europos saugumo garantu.
G.Nausėda ir K.Nawrockis aptarė situaciją regione, koordinuotų veiksmų svarbą Europos Sąjungoje ir NATO bei bendrą atsakomybę telkiant partnerius sprendimams, kurie stiprintų viso regiono stabilumą.
Susitikimo metu abiejų valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie ekonominį bendradarbiavimą.
Pasak G.Nausėdos, šis susitikimas yra dar vienas patvirtinimas, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja brandi strateginė partnerystė, grindžiama ne tik istoriniu paveldu, bet ir bendru požiūriu į Europos saugumo ir gynybos stiprinimą.
Dalyvavo mišiose, V.Zelenskį pasitiko palaikytojų būrys
Po vidurdienio visų trijų šalių prezidentai dalyvavo Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose.
Į jas taip pat atvyko premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, profesorius Vytautas Landsbergis, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, įvairių šalių ambasadoriai.
Vilniaus arkikatedros prieigose V.Zelenskį su žmona pasitiko išsirikiavęs būrys palaikytojų. Dalis jų turėjo Ukrainos atributikos. Žmonės kelis kartus sušuko „Slava Ukraini!“ (Šlovė Ukrainai, liet.). Palaikymo žodžius išgirdęs Ukrainos vadovas šyptelėjo ir atsakė „Heroyam slava!“ (Šlovė didvyriams, – Lrytas).
Vos tik įžengęs į arkikatedrą V.Zelenskis susilaukė išskirtinio dėmesio. Susirinkusieji jį pagerbė aplodismentais, plojo ir prezidento kalbos metu.
Pasisakyti stojęs V.Zelenskis savo dėmesį nukreipė į Baltarusiją. Ukrainos vadovas pareiškė, kad Baltarusija vis dar priversta egzistuoti kaip Rusijos generalgubernija, bet baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės.
„Baltarusija vis dar priversta egzistuoti kaip Rusijos generalgubernija. (...) Tikrosios nepriklausomybės ir tikrojo gyvenimo saugumo baltarusiams dar reikia pasiekti. Deja, kol kas A.Lukašenkos baltajam špicui palikta daugiau teisių nei Baltarusijos žmonėms.
Buvo galimybė tai pakeisti 2020 metais ir bus, aš esu tikras, dar viena galimybė. Bet tada baltarusiams neužteko paramos. O dabar visi jaučiame, kiek sunkiau, brangiau, pavojingiau tai tapo visiems dėl Baltarusijos priklausomybės nuo Maskvos. Priklausomybės, kuri nemažėja“, – tvirtino V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas teigė, kad Rusija naudoja Baltarusiją kaip poligoną šantažuoti Europą, o Baltarusijos pramonė dirba Rusijos karui. Anot jo, 2020 metais vykę masiniai žmonių protestai turėjo būti labiau remiami visame pasaulyje, tuomet „istorija būtų buvusi kitokia, saugesnė“.
„Aš atskirai noriu pasakyti Baltarusijos žmonėms: jūs esate Europos žmonės, kurie kartu su visomis mūsų tautomis bus vieningoje laisvoje Europoje. Taikioje Europoje. Stiprioje Europoje. Jūs nebūsite ištrinti, mes nebūsime ištrinti“, – ryžtingai sakė V.Zelenskis.
G.Nausėda: šiandien žvelgiame į ateitį be baimės
Prezidentas G.Nausėda kalbėjo, kad Ukraina šiandien yra ryškiausias pavyzdys, rodantis, jog autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas.
„Ukrainos pavyzdys ryškiausiai parodo, kad tikras, autentiškas laisvės troškimas negali būti įveiktas. Kartą prasiveržęs galinga jėga, jis palieka neišdildomą pėdsaką žmonių širdyse ir mintyse. Žudynės, represijos, propagandinis spaudimas tik dar labiau sutelkia, didina ryžtą priešintis ir priartina pergalę“, – teigė G.Nausėda.
„Štai jau beveik ketverius metus Rusija visomis jėgomis mėgina užgniaužti Maidane užgimusį laisvesnio, šviesesnio, klestinčio gyvenimo viltį. Jau beveik ketverius metus visos Kremliaus pastangos dūžta į šipulius. Ir mes patys prisidedame, kas kuo galime, kad Ukraina galėtų tęsti kovą ir galiausiai nugalėtų mūsų bendrą priešą“, – sakė šalies vadovas.
G.Nausėda pažymėjo, kad 1863–1864 m. sukilimas atvėrė kelius naujoms pasipriešinimo formoms, o po to įsibėgėję atskiri tautiniai sąjūdžiai galiausiai tapo esmine išsivadavimo jėga.
„Sukilėliai negalėjo susitaikyti su gyvenimu priespaudoje. Patys neturėdami gyvenimo laisvoje šalyje patirties, jie išlaikė beribį tikėjimą laisve kaip brangiausią palikimą. Ir į bendrą kovą ėjo po viena erelio, Vyčio ir arkangelo vėliava“, – sakė prezidentas.
„Paveldėta laisvės tradicija amžiams atskyrė mūsų tautas – lietuvius, lenkus, ukrainiečius, baltarusius – nuo Rusijos, kuri dėjo visas pastangas, tačiau neįstengė šios nematomos, bet epaprastai tvirtos sienos nugriauti. Nenumaldomas laisvės troškimas lydėjo mūsų protėvius iš vieno sukilimo į kitą, padėjo ištverti naujas represijų, priverstinės indoktrinacijos, tautinės tapatybės naikinimo bangas“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas taip pat teigė tikintis, kad tironiją nugalės ir kaimyninės Baltarusijos demokratinės jėgos.
„Šiandien mes pagerbiame sukilimo dalyvius, kurie mūsų akyse išlieka tikrieji nugalėtojai. Didvyriai, kurie įveikė net mirtį, kad pakiltų virš kapo duobės ant Gedimino kalno ir įkvėptų mus neprarasti budrumo sudėtingoje dabartyje“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Šiandien žvelgiame į ateitį be baimės, tačiau su begaliniu ryžtu apginti ir išsaugoti laisvę, dėl kurios pasiaukojime be išlygų kovojo mūsų protėviai. Telkiame jėgas, stipriname savo šalių atsparumą ir buriame sąjungininkus, kad atremtume bet kokius ateities iššūkius“, – tęsė jis.
Mišių pabaigoje nuskambėjo visų trijų valstybių tautinės giesmės. Ausį ir akį traukė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, garsiai giedojęs tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek Ukrainos himnus. Tiesa, į pastarojo žodžius vis užmesdavo akį į telefoną. Vėliau ministras juokėsi ir sakė mokąs visus mintinai.
Po mišių suplanuotas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų apsilankymas Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyks 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija. Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Vakare numatyta ir trijų šalių lyderių spaudos konferencija.