Jeigu frakcijos sutars, dar šią savaitę planuojama pradėti rinkti parašus dėl nepasitikėjimo.
„Žodžiai virsta kūnu. Dokumentas dėl nepasitikėjimo yra paruoštas, dabar mes juo pasidalinome su kitomis opozicinėmis frakcijomis, jos vertins šį dokumentą ir, matyt, šią savaitę priimsime galutinį sprendimą – pradėti rinkti parašus“, – portalui Lrytas komentavo L.Kasčiūnas.
Apie galimybę inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos buvo užsiminusios dar gruodį – kai Seime skubos tvarka buvo stumiamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos. Tuomet teigta, kad J.Olekas turi prisiimti atsakomybę dėl galimų Seimo statuto pažeidimų, svarstant visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką palengvinantį įstatyminį projektą.
Opozicijai užsimenant apie nepasitikėjimo procedūrą – J. Olekas nemato pažeidimų: stengiamės atlikti visas procedūras
Vėl apie nepasitikėjimo iniciatyvą prabilta po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo konstatuota, kad J.Oleko pasiūlytas kandidatas į KT teisėjus Julius Sabatauskas neatitinka keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo. Todėl, KT vertinimu, J.Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai.
Minėti atvejai – pagrindiniai argumentai pareikšti nepasitikėjimą J.Oleku, tikino L.Kasčiūnas.
Susiję straipsniai
„Mes pildome argumentus, kad, vis dėlto, stokojama atsakomybės, pasirenkant kandidatus į aukštas ir atsakingas pareigas – tokias, kaip Seimo kontrolierė, kur siūlė savo lojalią partietę, neįvertinant nei kandidatės kvalifikacijos, nei pasirengimo pareigoms. Žodžiu, yra ir kiti dalykai“, – kalbėjo jis, primindamas, jog Seimas atmetė į kontrolieres teiktos Nerijos Stasiulienės kandidtūrą.
„Be abejo, yra visa LRT istorija, kur (Seimo pirmininkas – Lrytas) neužtikrino kompromiso ir demokratinės diskusijos“, – aiškino TS-LKD pirmininkas.
Pasak parlamentaro, jeigu opozicija sutars, inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą ketinama kovo mėnesį – tada, kai prasidės eilinė Seimo pavasario sesija.
„Mes neforsuosime, neplanuojame skubėti, reikia vis tiek visiems gražiai sutarti, visoms opozicinėms frakcijoms, tai tikrai reikia pasianalizuoti, įsivertinti, priimti galutinius sprendimus“, – tvirtino politikas.
„Mes orientuojamės, kad pats nepasitikėjimas būtų kovo mėnesį – kitaip tariant, pavasario sesijos pradžioje“, – pridūrė jis.
Portalui Lrytas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad kol kas frakcijoje šiuo klausimu nebuvo diskutuota.
„Pasitarsime, kol kas pas mus nebuvo svarstymo“, – komentavo opozicijos atstovas.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš kurį laiką „Žinių radijui“ teigė matanti pagrindo pareikšti nepasitikėjimą J.Olekui. Tiesa, tuomet parlamentarė pastebėjo, kad galutinio sprendimo dėl tokios iniciatyvos dar nėra.
„Galime svarstyti ir dėl nepasitikėjimo (Seimo pirmininku – Lrytas). Bet galutinio sprendimo dabar nėra. Aš manau, kad prielaidų tam prisikaupė labai daug“, – akcentavo parlamentarė.
Savo ruožtu reaguodamas į opozicijos svarstymus dėl galimos nepasitikėjimo procedūros, J.Olekas teigė tokių užmačių nesureikšminantis.
„Nėra daug klausimų, kuriuos mes dabar svarstytume, tai kiekvienas kabliukas, kuris atsiranda, yra opozicijos duona kritikuoti ir kelti klausimus. Aš manau, kad kiekviena kritika leidžia pasitempti, pasižiūrėti, ar tikrai viskas buvo padaryta“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė politikas.
Seimo statutas numato, kad pasiūlymas dėl pareigūno ar institucijos vadovo – šiuo atveju, Seimo pirmininko – turi būti svarstomas, kai tokią poziciją išreiškia ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų – bent 29 Seimo nariai.
Seimo pirmininkas būtų atleidžiamas iš pareigų, jeigu už tai slapto balsavimo metu pasisakytų daugiau kaip pusė visų parlamentarų.