Prezidento Gitano Nausėdos antradienį sušauktame VGT posėdyje buvo pritarta atnaujintam Nacionalinio saugumo strategijos projektui. Dabar jis keliaus į Seimą.
„Dabar galiojantis strategijos variantas, patvirtintas 2021 metais, dar gerokai prieš prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą, todėl ją turėjome atnaujinti, maksimaliai atspindint dabartinius Lietuvos saugumo iššūkius ir numatant konkrečius prioritetus ir uždavinius“, – sakė D.Matulionis.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, kertinis strategijos prioritetas – pasirengimas veiksmingam atgrasymui ir valstybės gynybai karinės agresijos atveju.
„Karinės jėgos naudojimas tarptautiniuose santykiuose kai kuriose valstybėse įtvirtintas kaip konkreti kryptis: Rusijos pasirengimas giliai ir ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, Rusijos karinių pajėgumų plėtra Vakarų kryptimi, ženkliai suintensyvėję priešiškų valstybių sabotažo, teroro ir destabilizacijos veiksmai bei tarptautinės tvarkos laipsniška erozija“, – nurodė jis.
Atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, praėjusių metų gruodžio pabaigoje Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytai atnaujintai Nacionalinei saugumo strategijai.
Susiję straipsniai
Joje atnaujinami nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai, suskirstyti į tris pagrindines sritis: valstybės ginkluotą gynybą, paramą ginkluotai gynybai ir valstybės atsparumo stiprinimą bei tarptautinę saugumo sistemą, atitinkančią Lietuvos interesus.
Be to, atnaujintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje pažymimos ir Rusijos sąjungininkių – Kinijos, Šiaurės Korėjos, Irano, Baltarusijos keliamos grėsmės.
Atsižvelgiant į išores grėsmes, VGT posėdyje taip pat buvo nutarta stiprinti žvalgybos pajėgumus bei pasirengimą galimai mobilizacijai. Be to, siekiama didinti bendradarbiavimą su kariuomene, daugiau dėmesio skirti kontržvalgybai.
„Visi puikiai suprantame, kad išorinės grėsmės yra išlikusios, jos gerai žinomos. Priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi, siekiama kelti įtampas visuomenėje, suskaldyti euroatlantinę vienybę, sumažinti paramą Ukrainai.
Todėl bus stiprinami žvalgybos ir technologiniai žvalgybos pajėgumai, stiprinamas pasirengimas galimai mobilizacijai. Bus glaudžiau bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomene, taip pat prioritetinis dėmesys bus skiriamas kontržvalgybinei veiklai“, – aiškino D.Matulionis.
Nusprendė atidėti „Embraer“ įsigijimą
Prezidento vyriausiasis patarėjas taip pat pranešė, kad VGT posėdyje nuspręsta atidėti daug diskusijų susilaukusį trijų braziliškų orlaivių „Embraer“ įsigijimą.
„Atidedamas naujų karinių transporto orlaivių įsigijimas – tai nereiškia, kad panaikinamas anksčiau priimtas sprendimas, bet paprasčiausiai atidedamas dėl būtinumo susikoncentruoti į naujus prioritetus“, – sakė D.Matulionis.
Tarp tokių prioritetų – oro gynybos priemonių plėtra, nacionalinės divizijos išvystymo poreikiai. Prezidento patarėjo teigimu, laisvų lėšų išaugusiems integruotos oro erdvės apsaugos poreikiams biudžete šiuo metu nėra – jau buvo įvardinta, kad šie poreikiai siekia 0,5 mlrd. eurų, jie bus numatyti iš KAM biudžeto: „Tai turbūt buvo esminė priežastis, kodėl reikėjo atidėti transportinių lėktuvų įsigijimą.“
Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, naujųjų orlaivių įsigijimą planuojama pratęsti 2030 metais. Jo teigimu, atidedant „Embraer“ įsigijimą, Lietuva pasitraukia iš Nyderlandų vadovaujamos „Embraer“ C-390 transporto orlaivių įsigijimo programos, tačiau ketina tęsti derybas.
„Naujų orlaivių įsigijimą pratęsime 2030 metais – tiesiog jį atidedame laike. Šiai dienai visos lėšos skiriamos oro gynybai, divizijai, Vokietijos brigadai, naujos karinės infrastruktūros plėtrai, kariuomenės poreikiams, aktualiausiems šiai dienai“, – aiškino ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad nėra svarstoma vėlinti kitų esminių karinių įsigijimų terminų, taip pat šis sprendimas nekeičia jokių NATO gynybos planų.
„Anksčiau buvo mažesni akcentai – tarkime, tų pačių naujos infrastruktūros, poligonų įkūrimo nebuvo taip aiškiai įvardinta, kad už tas pačias lėšas mes turėsime įgyvendinti papildomus poreikius.
Taip kad sąlyga buvo naujų orlaivių įsigijimo – papildomas finansavimas iš valstybės, šiai dienai jis sunkiai įmanomas, ir esamų lėšų naudojimas, mūsų supratimu, šiai dienai yra tikslingesnis infrastruktūros kūrimui, divizijos kūrimui, integruotos oro erdvės apsaugos stiprinimui“, – aiškino ministras, paklaustas, kas lėmė pasikeitusią poziciją dėl „Embraer“ pirkimo.
„(Orlaivių įsigijimo) planas tiesiog yra pastumtas laike“, – sakė R.Kaunas.
Ar 2030 metais, kai bus grįžtama prie šio klausimo, kalba vėl suksis apie braziliškus „Embraer“ orlaivius? Anot ministro, tikslas tęsti šiuos pokalbius, nepaleisti jau padaryto įdirbio, tačiau bus atsižvelgiama į 2030 metų technologinius ir kitus pokyčius.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė naudoja tris italų gamintojo „Alenia Aeromacchi“ transporto orlaivius C-27J „Spartan“, kuriuos planuojama modernizuoti. Pasak ministro, atnaujinti „Spartanai“ galėtų tarnauti iki 2036-ųjų, tai kainuotų preliminariai apie 150 mln. eurų, kurie yra numatyti valstybės biudžete.
Kariuomenė anksčiau yra išreiškusi poreikį atnaujinti transporto aviacijos parką. Pasak jos, šiuo metu naudojamų „Spartan“ lėktuvų navigacijos sistema sensta, todėl nuo 2030 metų neatitiks įsigaliosiančių reikalavimų.
Paskelbus apie planus pirkti tris „C-390 Millennium“ orlaivius iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“, praėjusių metų rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių lėktuvų įsigijimo. Tyrimas pradėtas siekiant pašalinti iškeltas abejones ir atsakyti į klausimus dėl pirkimų procedūrų skaidrumo.
„NATO kol kas gyva – nereikia pulti po traukiniu“
Vyriausybės vadovei Ingai Ruginienei praėjusią savaitę pareiškus, kad jos vadovaujama Vyriausybė turi A, B ir C gynybos planus tam atvejui, jei NATO subyrėtų, D.Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiima. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
„Aš nenorėčiau komentuoti, ką pasakė premjerė. Jūs geriau premjerės paklauskite“, – kalbėjo D.Matulionis.
„Jeigu taip bus, tada ir svarstysime, bet NATO kol kas gyva – nereikia, kaip sakoma, pulti po traukiniu, kai NATO egzistuoja, kaip organizacija. Galbūt tik keičiasi tikslai, svorio centrai šiek tiek keičiasi – gal mažiau Amerikos, daugiau Europos. Manyčiau, kad tos apokaliptinės mintys tikrai nėra reikalingos ir veda tik į dar didesnę sumaištį“, – akcentavo jis.
Pastarąjį kartą VGT posėdis buvo rengtas gruodžio 15 dieną. Tada buvo priimtas daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs sprendimas steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje.
VGT sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.